Vyriausybių pažadai kalbėti su visuomene apie ACTA taip ir liko pažadais, ir ne tik Lietuvoje, bet praktiškai visoje Europoje. Bet kokiu atveju, EP pasidavė interneto bendruomenės spaudimui ir, pabijojęs galimos reakcijos, neratifikavo šios sutarties.
O kaipgi Lietuva? Juk mes ją jau pasirašėme. Nesinori tikėti, kad sutartis buvo pasirašyta aklai, jos neskaičius ar neįsigilinus. Ši sutartis, mano žiniomis, buvo derinama ilgą laiką. Lietuva pasirašo ne vieną ir ne dvi sutartis per metus, tad natūraliai kyla klausimas: kodėl ACTA? Kodėl taip priešinasi internautai dėl šios sutarties? Ar nepainiojami politikai ir vyriausybių nariai su sąvokomis cenzūra, interneto laisvė, informacijos laisvė?
ACTA atmesta, bet tai ne viskas. Ir šiuo metu vyksta įstatymų pakeitimų svarstymai, kurie leistų sustiprinti teisių apsaugą internete, baudžiant tikruosius „piratus“, bet ne galutinius vartotojus, kurie naudojasi kūriniais, nedarydami iš to neteisėto verslo.
Objektyviai įvertinti ir ratifikuoti sutartį politikams, greičiausiai, pritrūko drąsos.
Vis tik norisi išgirsti bent vieną objektyvią nuomonę, kas yra ta interneto laisvė? Kas yra cenzūra? Kas yra informacijos laisvė? Internautai taip manipuliuoja šiomis sąvokomis, kad politikams belieka skėsčioti rankomis ir priimti išsakomas mintis už gryną tiesą. Nejaugi situacija tokia sudėtinga ir niekas iš Europos Sąjungos politikų nepasigilina, kad suprastų tiesą? O galbūt reitingai yra svarbiau, nei žmogaus teisės? Diskutuotina, nes tiek viena, tiek kita pusė teikia savo argumentus, o objektyviai įvertinti ir ratifikuoti sutartį politikams, greičiausiai, pritrūko drąsos.
Ir vis dėlto, kas ta informacijos laisvė, dėl kurios taip šūkavo internautai, už kurių kyšo „piratų“ ausys (arba galbūt tų, kurie organizuoja neteisėtą verslą ir jį vykdo, gaudami milžiniškas pajamas už kūrinių naudojimą be teisių turėtojų leidimų, nemokėdami turinio kūrėjams nei cento)?
Laisvė gauti informaciją? Greičiausiai taip. Tik reikia atskirti informaciją nuo autorinio kūrinio, kurį saugo įstatymai. Ir kas yra pramogų industrija, o kas – žurnalistika ar kitas informacijos šaltinis apie visuomenę, joje vykstančius reiškinius.
Visi taip garsiai šaukė, kad užmiršo pasiskaityti internete viešai prieinamą informaciją, kas ta informacijos laisvė. Visų internautų taip mėgtamoje „Wikipedia“ rašoma, kad interneto laisvė gali reikšti:
- laisvę išreikšti nuomonę arba idėjas, dažniausiai visuomenėje;
- galimybę pasiekti vyriausybės, kitų valstybinių ir savivaldybių įstaigų ir institucijų turimą informaciją. Nors kai kurią informaciją šios institucijos skelbia viešai, piliečiai turi teisę prašyti daugiau juos dominančios informacijos.
Informacijos laisvė Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme yra aiškinama kaip kiekvieno asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
ACTA šios visuomenės teisės neatėmė. Galime tikėti viešais šaltiniais, galime netikėti, bet matome, kad informacijos laisvė ir kūrinių naudojimas be licencijų niekaip nesusiję ir negali būti lyginami. Klausimas tik ar mes, Lietuva, norime integruotis į tarptautinę bendriją, kurioje teisiškai įtvirtinta teisinė apsauga, ar ne? Ar mes norime gerbti kitų darbą, ar ne? Juk naudotis kūriniais nemokamai ir šaukti, kad tai mano informacijos laisvė, yra tas pat, kas pasakyti kūrėjui tiesiai šviesiai: „Dirbk, atidirbai – ir laisvas, aš tau nemokėsiu.“
O juk autorius ar kompanija tam, kad sukurtų kūrinį, pastatytų filmą, dirba ilgą laiką, kartais ne mėnesį ir ne du, o metus ir ilgiau. Jau nekalbant apie tai, kiek investuoja lėšų. Ir gal neskaičiuokime, kiek kompanijos uždirba, juk tai jų įdėtos investicijos, ir natūralu, kad laukiama grąžos, pelno.
Dažnai iš jaunųjų autorių girdžiu: norime miksuoti kūrinius, kodėl čia neleidžiama? Leidžiama, tik reikia sumokėti tam, kuris ne vieną naktį kūrė tą kūrinį. Nenori mokėti? Niekas ir neverčia, pasėdėk keletą parų ar savaičių ir susikurk savo kūrinį, o su juo daryk ką nori.
Jei nebūtų patentų, verslas nebūtų apsaugotas, kompanijos neinvestuotų, ir kaip tik progreso nebūtų – nebūtų skatinama kurti. Atrodo elementaru, tačiau kai kam tai sunkiai suvokiama.
Čia ir priėjome ACTA esmę: pagrindinis ACTA tikslas yra apsaugoti kūrėjus. Tiek internete, tiek viešoje erdvėje. Prieš tai labiausiai ir kovoja internautai. Kam mokėti, juk galima pasiimti nemokamai, pilnas internetas. Taip pilnas, tik ar teisėtai viskas patalpinta internete?
Čia jau kalbame ir apie interneto laisvę, kuria taip skambiai manipuliuoja „piratai“ internautai, kurie didžiajai daliai interneto vartotojų sugeba įteigti, kaip bus pažeidžiamos žmogaus teisės, privatumas. Bet ar dabar to nėra? Juk dabar paminamos kūrėjų teisės. Tų žmonių, kurie kuria pridėtinę vertę ir kelia šalies ekonomiką. O tie, kurie tą vertę mažina, savo pusėn sugeba patraukti politikus, kurie, kaip jau minėjau, galbūt reitingus vertina labiau negu piliečių teisėtus interesus ir lūkesčius. O kas ta interneto laisvė, turbūt daugelis net nepagalvoja ir net sau neatsakytų į šį klausimą.
Pasinaudodamas vadinamąja interneto laisve, „Facebook“ pakeitė visų vartotojų elektroninio pašto adresus, daugeliui vartotojų pradingo siųsti el. laiškai, dalis informacijos. Ir taip elgsis ne viena interneto bendruomenės vadovybė, kol nebus teisinio reguliavimo. Nenustebkite, jei vieną rytą neprisijungsite prie savo el. pašto paskyros ar kurio socialinio tinklo: laisvė – tinklalapių administratoriai gali daryti ką nori, vartotojų teisės nėra svarbiausias dalykas, svarbiausia reitingai, pinigai, nesvarbu, kokiais būdais uždirbami.
Vėlgi, jei jau kalbame apie interneto laisvę, tai cenzūra, žiūrint iš internautų pusės, irgi nėra gerai.
O cenzūra yra ne kas kita, kaip valdžios organų priežiūra spaudai, filmams ir kt. (pagal „Lietuvių kalbos žodynas“). Taip jau išeina, kad, jei priešinamasi valdžios organų priežiūrai, norima, kad virtuali erdvė nebūtų kontroliuojama.
O kaip tada su internetine prekyba, internetine bankininkyste? Juk tai irgi internetas, palikime ir tai nekontroliuojamą! Jei jūsų sąskaitą apšvarins internetiniai sukčiai, nesiskųskite, nes valdžios organų priežiūros nepageidaujate. Nebus teisinio reguliavimo – nebus jokių garantijų vartotojams. O panašu, kad to siekia didžioji interneto vartotojų dalis, nesusimąstydami apie pasekmes.
Šnekėti apie progresą ar jo stabdymą, kai tam tikrų suinteresuotų grupių viešai peršama nuomonė, kad patentai stabdo technologijų progresą, yra mažų mažiausiai neetiška, o investicijos šioms grupuotėms visiškai nerūpi. Jiems svarbu pasinaudoti jau sukurtu produktu ir nesistengti sukurti pridėtinės vertės, arba ją kurti neteisėtai – neatlyginant kompanijoms, kurios investuoja milžiniškas sumas.
Ir aukštųjų technologijų įmonės, kurios investuoja milijardus į technologijų vystymą, nori, kad jų verslas būtų apsaugotas. Pažiūrėkime, kaip kariauja „Apple“ ir „Samsung“.
Yra ir daugiau pavyzdžių. Jei viena kompanija sukuria technologiją, natūralu, ji nori, kad ją pirktų. Jei nebūtų patentų, verslas nebūtų apsaugotas, kompanijos neinvestuotų, ir kaip tik progreso nebūtų – nebūtų skatinama kurti. Atrodo elementaru, tačiau kai kam tai sunkiai suvokiama, arba dalis interneto vartotojų klaidinami sąmoningai.
O teiginiai, kad didžiausios pasaulio „piratinės“ valstybės Rusija ir Kinija neprisijungia prie sutarties, dar nereiškia, kad jos nebūtų prisijungusios vėliau. Dabar gi matome, kad joms nebus reikalo tai daryti, ir jei tik sutartis būtų ratifikuota Europos mastu galėtume svarstyti, kaip toliau elgtųsi šios valstybės.
„Piratai“ sulauks dar ne vieno įstatymo ir tarptautinės sutarties, kurios jiems tikrai nebus palankios.
Kalbant apie ACTA privalumus ar galimybes, kurias ji būtų suteikusi, galiu pasakyti tik tiek: neratifikavusi šios sutarties Europa parodė, kad dar nesame subrendę apsaugoti savo verslo įmonių, savo technologijų kūrėjų, galų gale – savo piliečių, kurie kuria pridėtinę vertę ir stato valstybę, jos ekonomiką. Suprantama, kad vartotojai nori naudotis viskuo ir nemokamai, bet už kūrybą reikia mokėti. Ir kol visuomenė to nesupras, tol valstybė bus toli nuo teisinės. Ar mes to norime?
Nepaisant to, kad ACTA nuostatos nebus įgyvendintos, bent jau kol kas, teisių gynimas Lietuvoje nuo to nenukentės – mūsų teisinėje bazėje ir sistemoje nuostatos intelektinės nuosavybės apsaugai yra daug griežtesnės, negu numatyta ACTA sutartyje. Neprisijungimas prie sutarties tik neleis suvienodinti kitų valstybių teisinių nuostatų.
Kaip bebūtų, Lietuvoje teisinė bazė stiprinama dar labiau, nes apginti teises neužtenka esamų įstatymų. Pramogų industrijos ir technologijų kūrėjai privalo būti užtikrinti savo verslo ateitimi. Tikiu, kad Lietuvos Vyriausybė skatins verslą ir dės pastangas jo apsaugai.
Lietuva tampa aukštųjų technologijų valstybe. Ir norint vystytis šia kryptimi, turime būti garantuoti patys ir garantuoti investuotojus dėl teisėto verslo perspektyvų ir ateities. O „piratai“ sulauks dar ne vieno įstatymo ir tarptautinės sutarties, kurios jiems tikrai nebus palankios.
Ir šiuo metu ruošiami Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Baudžiamojo kodekso nuostatų pakeitimai, leisiantys sustiprinti kovą su tikraisiais „piratais“, darančiais verslą iš neteisėto kūrinių naudojimo, siekiant, kad galutiniai vartotojai nepapultų į nusikaltėlių gretas. Šių pokyčių laukia visi Lietuvos intelektinės nuosavybės kūrėjai ir platintojai, kuriems svarbu apsaugoti savo verslą ir investicijas.
- - -
Vytas Simanavičius yra Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pirmininkas
