* * *
Abu paskutinieji Europos diktatoriai turi vieną bendrą
baimę. Tai... „Maidanas“! Daug daug geros valios žmonių –
o jų netikėtai atsiranda – kaip nesulaikomas cunamis,
kuris tuos nepakeičiamus ir amžinuosius istorijos įgaliotinius
nuneša į nebūtį.
Groteskiškai atrodo, kai įtikėjusieji savo baime gąsdina ja visus
aplink. Jei ne aš – bus Maidanas! (Ar tikrai bloga?) Jei ne mano
trūnėsių sąstingis, kitaip tarus Leviatanas – ateis Sąjūdis! Nelemtos
permainos! Destabilizacija! Prarasit mielą baudžiavą. Blogis, blin.
Mat jeigu permainos, tai ir auksinių kepalų, ir Krymo praradimas.
Ne Rusija antai užgrobė Krymą, o baisusis velnio Maidanas.
Kai be reformų, tai nors turim darnią Lietuvą be švietimo ir
sveikatos sisteminių permainų.
Gudija be batkos – Gudija be ateities! Be tėvelio (batkos)
Stalino – vargšų sovietų gyvenimas buvo neįsivaizduojamas.
Masės raudojo. Švietė nelaimių nelaimės. Matote, per jūsų
demokratiją kai žmonėms leido galvoti, net Sovietijos neliko,
pasaulinė katastrofa. Prisimename, kad Lietuva be „suvereniteto“'
mitologinių tarybų narve – ir Lietuva pranašauta be ateities.
Na, Lietuva vis dėlto krustelėjo.
O kas bus už tvoros, kai batkos nebebus? Kai Vovos nebus?
Kol kas pagalvokim apie Gudiją. Ten broliai baltgudžiai, staiga
gyvesni už mus. Jei Kremliuje jų batka jau nurašytas, negražu
būtų tuo pačiu kandimu panaikinti ir žemlapio Baltarusiją.
Atrodytų, kad jis teisingai gąsdino.
Nebent, „po prosbie trudiaščichsia“, ateitų tikrai paskutinis
Europos diktatorius. Tas mažesnis ūgiu, ne apetitais. Bet
juk žodis „paskutinis“ reikštų, kad ir jam išmuš laikrodis...
Po jo – nebent Ramzanas Pirmasis. Juk apie demokratiją net gudų
moterys nekalba, neūturiuoja. Juolab Europa nedrįsta reikalauti,
tai būtų nekorektiška.
