Branduolinis atgrasymas yra savotiška disciplina, ir kaip daugelyje disciplinų, rimtas požiūris pradedamas nuo atidaus žvilgsnio į esminius dokumentus.
Visų pirma – NATO strategines koncepcijas bei pastarųjų bent 20 ar daugiau metų NATO viršūnių susitikimų baigiamąsias deklaracijas. Taip pat Prancūzijos prezidentų tradiciškai kartą per kadenciją skelbiamus pranešimus apie platesnę politinę ir karinę strategiją, taigi ir branduolinį atgrasymą. Ne mažiau svarbūs yra ir Jungtinės Karalystės bei ypač Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinės laikysenos („posture“) reguliarių peržiūrų dokumentai.
Mūsų atveju ypač svarbus yra dabartinio Prancūzijos vadovo svarstymas, kol kas dar ne galutinės formos, apie galimybę suverenų Prancūzijos branduolinį skėtį praplėsti taip, kad po juo rastųsi vietos Europos sąjungininkėms, visų pirma Vokietijai. Tai visų pirma atsakas į būsimo Vokietijos kanclerio siūlymus dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo aprėpties išplėtimo.
