Nei Prancūzijos prezidento E.Macrono perdėtas lipšnumas Donaldui Trumpui, nei JAV prezidento išskirtinai rodytas dėmesys naujai politikos žvaigždei iš Paryžiaus nesuartino jų požiūrio svarbiausiais ES ir JAV santykių klausimais.
Vokietijos kanclerės A.Merkel vokiškas pedantiškumas ir pragmatizmas pokalbiuose su JAV prezidentu taip pat nedavė jokių apčiuopiamų bei teigiamų rezultatų, nesuminkštino D.Trumpo ir jo administracijos pozicijų.
D.Trumpui yra svarbiausia šūkio, iškelto per rinkiminę kampaniją, – „Amerika pirmiausia“ – įgyvendinimas. Jo rinkėjas privalo turėti apčiuopiamą rezultatą bet kuria kaina ir JAV prezidentas juda šia kryptimi.
Jei reikia, šiam tikslui pasiekti atsisakoma anksčiau pasirašytų sutarčių, pavyzdžiui, su Iranu. Arba pagrasinama raketomis ir jos paleidžiamos į Siriją dar neįrodžius, kad cheminį ginklą panaudojo Basharo al Assado režimas. Nuolat primenama, kad JAV neketina viena išlaikyti NATO organizaciją, kad Amerika gali apsieiti ir be NATO, o štai Europos Sąjungos šalys, vargu bau.
Abu Europos lyderiai, kurie Amerikoje atstovavo ne tik savo šalių, bet ir visos Europos Sąjungos interesams, iš Vašingtono grįžo tuščiomis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nepatenkintas kaip tik tuo, kad prekybiniais klausimais jis negalėjo tartis su europiečiais atskirai su kiekvienu. Nes ES laikosi vienodų prekybinių kriterijų santykiuose su trečiomis šalimis.
JAV neatsižada galimo prekybinio karo su Europa ir visiškai neatšaukia muitų padidinimo iš ES šalių importuojamam aliuminiui ir plienui. Aliuminiui JAV ketina įvesti 10 proc. muitą, o plienui – net 25 proc.
Šią savaitę JAV prezidentas D.Trumpas atidėjo kuriam laikui muitų pakėlimą Europos Sąjungai, bet visi supranta, kad tai tik mėginimas išlošti laiko derantis su europiečiais, kurie neketina nusileisti ir imsis atsakomųjų priemonių.
Europos Sąjungos pareigūnai jau pareiškė, kad JAV įvedus padidintus muitus plienui ir aliuminiui, Europa padidins muitus JAV gaminamai produkcijai. Konkrečiai – JAV džinsams, amerikietiškiems burbonams ir riešutų aliejui.
Anksčiau D.Trumpas buvo sumanęs sumažinti vokiečių automobilių eksportą į JAV, padidindamas muitus, nes amerikiečių automobiliai Europoje neturi tokios paklausos kaip vokiški Amerikoje. Amerikiečiai kažkodėl labiau pasitiki vokiečių automobilių firminiu ženklu „German enginnering“, nei savų amerikiečių inžinierių sukurta produkcija.
Ekspertai baiminasi, kad prekybinis karas, kurį gali sukelti dabartinis JAV prezidentas, neigiamai gali paveiki ne vienos šalies ekonomiką, kaip tai jau buvo praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje. Kilusi ekonominė krizė Europoje ir JAV bei prekybiniai karai atvedė į valdžią autoritarinius režimus, sukėlusius Antrąjį pasaulinį karą.
Dabar ekonominė situacija pasaulyje kitokia, daugelyje šalių ekonomika klesti. Tačiau, anot lenkų savaitraščio „Polityka“, jei kils prekybinis karas, pasaulio ekonomikai tai turės neigiamą poveikį ir gali sustabdyti bendrą ekonomikos augimą pasaulyje. Taip pat ir Lietuvoje.
Jungtinių Valstijų prezidentas nepriėmė nei E.Macrono, nei A.Merkel argumentų, kad su Iranu sudarytos sutarties dėl atominės energetikos būtina laikytis. Šią sutartį pasirašė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija, Rusija, JAV ir Iranas. Pastarasis, pasižadėjo atominę energetiką naudoti tik taikiems tikslams ir atsisakė branduolinio ginklo programos. Už tai šalys įsipareigojo nutraukti ekonomines sankcijas prieš Iraną.
Prieš šią sutartį iš pat pradžių buvo nusistatęs Izraelis, siekiantis sumažinti Irano politinę ir karinę įtaką regione ir besibaiminantis, kad Iranas gali sukurti branduolinę bombą.
Neatsitiktinai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu po JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo apsilankymo žydų valstybėje apkaltino Iraną dėl tariamo ankstesnės sutarties laužymo. B.Netanyahu pasirodymas TV su kaltinimais Iranui priminė gerai surežisuotą šou, turintį tikslą įtikinti tiek pasaulio visuomenę, tiek JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad su Iranu reikia elgtis griežtai.
Kai kam jis priminė 2003 m. JAV valstybės sekretoriaus Colino Powello kalbą Jungtinėse Tautose, kai taip pat buvo naudojamos nuotraukos ir slaidai įtikinėjant diplomatus ir visuomenę, jog Irakas turi masinį naikinimo ginklą ir kad jis vadovauja teroristams, kovojantiems su Vakarais.
Irakas buvo užpultas ir sugriautas, bet cheminio ginklo nebuvo rasta. Tuometinis Britanijos premjeras T.Blairas, pritaręs puolimui, po kelių metų atsiprašė, kad klaidino pasaulio ir savo visuomenę.
Europos Sąjungos pozicija, kurią išsakė viešai užsienio reikalų sekretorė F.Mogherini ir pakartojo didžiosios Europos Sąjungos šalys, iš esmės skyrėsi nuo JAV departamento pozicijos, kuri atkartojo Izraelio poziciją. Gegužės 12 d. turėtų būti oficialus JAV atsakas dėl sutarties su Iranu nutraukimo. Tačiau jau dabar yra aišku, kad Vakarai šiuo klausimu yra pasidalinę į dvi priešingas stovyklas.
Vakarų Europos visuomenėse didėja nepasitenkinimas JAV vienašališka, su ES nederinama politika ir net didėja skepticizmas dėl NATO reikalingumo. Štai darantis įtaką vokiečių visuomenei dešinės pakraipos Focus online portalas paklausė apie 60 tūkstančių vokiečių: ar NATO turi ateitį? Daugiau kaip pusė – 53 proc. atsakė, kad NATO neturi ateities, kad organizacija savo vaidmenį jau atliko. 38 proc. vokiečių mano, kad NATO išlieka svarbi. Likusieji nuomonės neturėjo.
Kitos nuotaikos yra Europos Sąjungos rytiniame flange, ypač Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Pasitikėjimas NATO ir Jungtinėmis Valstijomis čia yra gana aukštas. Tačiau požiūris, kad reikia kliautis daugiau savo jėgomis, o ne sąjungininkais, yra stiprus tiek ES rytuose, tiek vakaruose ir į tai politikai turi atsižvelgti. Pirmiausia stiprindami visuomenės solidarumą ir mažindami socialinę atskirtį.
