Vytautas Plečkaitis: Ar dėl ko nors susitars Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje?

JAV ir Rusijos vadovų susitikimas nėra jokia staigmena. Tik kartais žiniasklaidoje jis pateikiamas kaip staigmena. Tokio susitikimo laukė ir jam slaptai ruošėsi abi pusės. Galbūt, jau nuo to laiko, kai prieš pusmetį, nepaisant įtampos tarp JAV ir Rusijos, Vašingtoną aplankė Rusijos žvalgybos ir karinės kontržvalgybos vadai.

Vienam iš jų buvo numatytos sankcijos dėl atvykimo į JAV. Tačiau, kaip sako senovės romėnų patarlė, Quod licet Jovi, non licet bovi (liet. kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui). Taip daroma didžioji politika, garsiai skelbiamas vertybes palikdama paprastiems mirtingiesiems.

JAV prezidentas D.Trumpas apie susitikimą su V.Putinu pranešė jam įprasta maniera – šį kartą iš prezidentinio lėktuvo Air Force One, skrisdamas iš G7 valstybių susitikimo Kanadoje į Singapūrą susitikti su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu. Beje susitikime Kanadoje JAV prezidentas tiesmukai pareiškė savo sąjungininkams: jei mes savo susitikime 25 proc. viso laiko skiriame Rusijai, tai geriau pakvieskime į susitikimą patį Putiną. Pritarimo iš sąjungininkų nesulaukė, bet pasėjo abejonių ir pats susitiks su V.Putinu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas

JAV prezidentas D.Trumpas, matyt, priklauso tiems politikams, kurie mieliau kalba su konkurentais bei priešininkais akis į akį, nei keiksnoja juos per atstumą. Taip jis padarė susitikdamas su Šiaurės Korėjos diktatoriumi, taip pat elgiasi ir su autoritariniais Kinijos bei Rusijos režimų prezidentais. Nelaikydamas Rusijos prezidento blogesniu už komunistinį Kinijos valstybės vadovą.

Tuo labiau, kad, anot žinomo amerikiečių istoriko Timothy Snyderio, „žmonės, valdantys Rusiją, nebijo atviros verbalinės rusofobijos. Maskva bijo atvirų atraktyvių funkcionuojančių valstybių ir teisės viršenybės“.

Susitikimo datą ir vietą bei diskusines temas galutinai suderino neseniai Maskvą aplankęs JAV prezidento patarėjas saugumo klausimais J.Boltonas. Jis laikomas vienu iš Vašingtono administracijos vanagų, yra griežtos politikos Maskvos atžvilgiu šalininkas.

Rusijos prezidento V.Putino patarėjas J.Ušakovas pateikė daug klausimų, kuriuos V.Putinas norėtų aptarti susitikime su D.Trumpu.Tai ir branduolinio ginklo sumažinimo, ir karo Sirijoje klausimai, ir Rusijos vadinama „vidinė Ukrainos krizė“, padėtis Šiaurės Korėjoje, sutartis su Iranu ir kiti klausimai.

Prezidentų susitikime V.Putinas turės progą pateikti savo versiją dėl karo Ukrainoje ir, matyt, stengsis arba neužsiminti apie Krymo prijungimą prie Rusijos, arba jį pateisinti. Beje, ir Vilniuje reguliariai forumuose besilankančių rusų disidentų dauguma su buvusiu oligarchu, 10 metų kalintu Rusijos kalėjimuose M.Chodorkovskiu priešakyje, Krymo užėmimo klausimu neretai laikosi jei ne oficialios Kremliaus, tai jau bent labai atsargios prorusiškos pozicijos. Pasitaiko išimčių, bet jos, deja, negausios.

Manoma, kad JAV bei Rusijos prezidentų susitikime nebus priimti konkretūs susitarimai, JAV tikrai nepripažins Krymo aneksijos ir nesušvelnins sankcijų prieš Rusiją. Visa tai Rusija žino ir, matyt, yra nusiteikusi su tokia JAV pozicija susitaikyti. Bet tai nereiškia, kad ji atsisakys jėga prijungto Krymo ir grąžins jį Ukrainai. Pasaulio ir konkreti Rusijos istorija liudija, kad ne tam imperinės valstybės užima svetimas teritorijas, kad po kelių metų jas grąžintų. Tik didžiuliai visuomenės sukrėtimai bei karai paskatina teritorijų perbraižymus. Vis dėlto tikėkime, kad teisingumas anksčiau ar vėliau nugalės.

JAV prekybos karas, neseniai paskelbtas Kinijai, kaip tik paskatins ją ieškoti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga ir su Rusija.

Berlyno vyriausybinis politikos ir mokslo think tank bendradarbis K.-O.Langas įtakingam lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“ teigia jog D.Trumpo ir V.Putino susitikimas bus nukreiptas prieš Kiniją ir Europos Sąjungą, nes abiejų valstybių lyderiai siekia susilpninti Europos Sąjungą, o Kiniją mato kaip galingą varžovę. Europos šalys su tam tikru nerimu laukia D.Trumpo ir V.Putino susitikimo, nes JAV prezidento sprendimai neretai būna netikėti patiems artimiausiems sąjungininkams, kuriuos jis yra linkęs labiau paspausti, nei suprasti.

Kita vertus, JAV požiūris į Kiniją gerokai skiriasi nuo Rusijos požiūrio. JAV baiminasi Kinijos ir Rusijos suartėjimo ir mėgins jas supriešinti. Rusija prisidengs draugyste su Kinija, kad sustiprintų savas pozicijas santykiuose su JAV ir Europos Sąjunga. JAV prekybos karas, neseniai paskelbtas Kinijai, kaip tik paskatins ją ieškoti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga ir su Rusija.

Kažin, ar pavyks šalių vadovams susitarti dėl karo Sirijoje. Rusija nesirengia išvesti savo pajėgų iš Sirijos, kol jos diktatorius ir Rusijos sąjungininkas Basharas al Assadas galutinai nenugalėjo savo priešininkų. Panašu, kad Jungtinės Valstijos kol kas nėra apsisprendusios, kaip joms reikėtų elgtis Sirijoje. Tad Sirijos klausimu gali būti padarytas tik aptakus pareiškimas.

Iš pagrindų skiriasi JAV bei Rusijos požiūris į sutartį su Iranu. JAV nutraukė sutartį, bet Rusija, kaip ir didžiosios Vakarų šalys, yra sutarties su Iranu šalininkės ir sunku tikėtis, jog Rusija šiuo klausimu susitars su JAV. Nebent mainais gautų iš JAV kažką ypač vertingo Rusijos interesų atžvilgiu.

Stebėtojai labiau linkę manyti, kad susitikimas tarp JAV ir Rusijos prezidentų bus daugiau filosofinio pažintinio pobūdžio ir kažin, ar duos konkrečių rezultatų. Tačiau ir tokie branduolinių valstybių vadovų susitikimai yra naudingi stiprinant abipusį supratimą ir bendradarbiavimą karštuose pasaulio regionuose, ieškant kompromisų, kurie stabdytų naujų karų grėsmę.