Demokratinis Vakarų pasaulis susitaikė, kad Krymas jau yra Rusijos. Nė viena šalis negins kitos šalies, jei ji pati savęs negina.
Oligarchų valdoma ir įtaką politiniam elitui bei šalies žiniasklaidai dariusi buvusi valdžia, ir ne vien V.Janukovičiaus šeima, per 20 metų tiek išvogė šalį, kad Ukraina atsidūrė ne tik ant ekonominio, bet ir ant politinio bei karinio bankroto slenksčio.
Tokioje šalyje lengva sukelti chaosą ir ją suskaldyti į gabalus.
Realybė tokia, kad iš didžiųjų ES valstybių tik Vokietija vykdo aktyvią politiką Ukrainoje, siekdama sustabdyti tolimesnę Rusijos agresiją į Ukrainos rytus.
Šiandien realybė tokia, kad iš didžiųjų ES valstybių tik Vokietija vykdo aktyvią politiką Ukrainoje, siekdama sustabdyti tolimesnę Rusijos agresiją į Ukrainos rytines žemes. Prancūzai, britai, o tuo labiau italai paskendę vidinėse problemose. Jų TV žiniose vis dažniau įvykius Ukrainoje keičia kitos pasaulio aktualijos.
Vokietijos užsienio reikalų ministras W.Steinmeieris jau antrą kartą apsilankė Kijeve ir ne tik sostinėje, bet nuvyko į karštą Donecko sritį, kur provakatoriai iš Rusijos bei dalis vietinių rusų demonstravo su Rusijos vėliavomis bei rinko parašus už referendumą dėl prisijungimo prie Maskvos.
W.Steinmeieris Donecke susitiko su turtingiausiu Ukrainos žmogumi R.Achmetovu, kurio įmonėse dirba keli šimtai tūkstančių žmonių. R.Achmetovas remia dabartinę Ukrainos valdžią ir pažadėjo vokiečių ministrui prisidėti prie Ukrainos stabilizacijos.
Vokietijos, o ji iš esmės diktuoja visą ES rytų politiką, laikysena Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu yra atsargi ir pragmatiška. Pragmatizmas Vakarų pasaulyje yra ne mažesnė vertybė už demokratiją, laisvę ir žmogaus teises. Tai verta prisiminti, kai iš Vakarų tikimasi daugiau, nei jie gali duoti.
Sankcijos Rusijai yra greičiau simbolinės, nei realios. Vis dėlto bendros JAV ir ES sankcijos, karas Kryme kartu su kapitalo bėgimu iš Rusijos ir rublio kurso kritimu Kremliui, dienraščio „Die Welt“ duomenimis, jau kainavo 400 mlrd. JAV dolerių.
Sankcijos Rusijai yra greičiau simbolinės, nei realios. Vis dėlto bendros JAV ir ES sankcijos, karas Kryme kartu su kapitalo bėgimu iš Rusijos ir rublio kurso kritimu Kremliui jau kainavo 400 mlrd. JAV dolerių.
Vakarų visuomenių nuomonė dėl sankcijų Rusijai taip pat yra atsargi ir pragmatiška. ES šalyse šimtai tūkstančių darbuotojų susiję su Rusijos investicijomis ir prekyba. ES šalių prekyba su Rusija siekia kelis šimtus milijardų eurų. JAV ekonominiai ryšiai su Rusija yra mažiausiai dešimt kartų mažesni.
Vis dėlto Vokietijos diplomatinis aktyvumas teikia kuklaus optimizmo, nes jau seniai Vokietija Rytų Europoje nevykdė tokios aktyvios politikos. Išskyrus, žinoma, santykius su Lenkija, kurie premjero D.Tusko ir kanclerės A.Merkel valdymo metais tapo kaip niekada glaudūs ir intensyvūs, o į Lenkiją plūstelėjo didžiulės vokiečių investicijos.
Tuo metu Lietuva nesėkmingai per pastaruosius penkerius metus atstovavo savo interesams Lenkijoje ir neišnaudojo jos glaudžių kontaktų su Vokietija, nugramzdinusi savo užsienio politiką į provincialumo liūną. Tiesa, užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus aktyvumas teikia vilčių išjudinti mūsų užsienio politiką reikiama kryptimi.
Dabartinė A.Merkel ir W.Steinmeierio vykdoma Rytų politika, nors ir atsargi, bet yra kur kas aktyvesnė ir daugiau vertinama Rusijos bei paties V.Putino, nei buvusio užsienio reikalų ministro G.Westerwelle’s, kurio Kremlius, anot „Spiegel“, nelabai ir paisė.
W.Steinmeieris, jau antrą kartą tapęs užsienio reikalų ministru, ne tik yra labiau patyręs, bet ir pasiryžęs iš esmės didinti Vokietijos įtaką ir jos svorį Europos bei pasaulio reikaluose. Jis veikia pragmatiškai, šaltai ir apgalvotai, nepasiduodamas Rusijos užsienio reikalų ministro S.Lavrovo demagogijai.
Vokiečių žiniasklaida užfiksavo, kaip W.Steinmeieris net neatsistoja ir nepalydi S.Lavrovo iki durų po jo išlietos melo dozės. Vokietijos aktyvumas Ukrainoje bei glaudus bendradarbiavimas su JAV teikia vilčių, kad Rusija galbūt bus sustabdyta prie rytinių Ukrainos sienų. Galbūt.
Vokietija kur kas geriau už kitas ES didžiąsias šalis suvokia galimas Rusijos grėsmes jos kaimynams. Neatsitiktinai W.Steinmeieris Vilniuje, Rygoje ir Taline apsilankė anksčiau už JAV viceprezidentą J.Bideną ir patikino Baltijos šalis, kad jos nebus paliktos vienos.
Vokietija kur kas geriau už kitas ES didžiąsias šalis suvokia galimas Rusijos grėsmes jos kaimynams.
Labai svarbu, kad Vokietija ir JAV tai daro kartu. Svarbu, kad Rusijai nepavyko suskaldyti Amerikos ir ES vienybės, o juk Rusija deda milžiniškas pastangas, ieškodama silpnų ES vietų.
Rusijai padeda radikalios nacionalistinės jėgos, ieškančios priešų ES viduje ir tarp savų, tuo pat metu nematydamos realių grėsmių, ateinančių iš Kremliaus, dosniai remiamų rusiškų TV kanalų, kvailinančių mūsų tautą.
Kur kas didesnė Lenkijos valstybė tokių dalykų netoleruoja. Natūraliai kyla klausimas, kodėl tie kanalai, išsijuosę dirbantys prieš mūsų valstybę, iki šiol veikia Lietuvos teritorijoje? Kodėl nė viena Lietuvos Vyriausybė jų neuždaro? Ar taip elgdamiesi, mes patys nesilpniname savo valstybės ir nepažeidžiame savo tautos imuninės sistemos, kuri nėra perdaug stipri?
