Apsijuokė todėl, kad iš pat pradžių vaidino spektaklį, kuriuo dauguma Lietuvos žmonių netikėjo. Nei G.Steponavičiaus, nei E. Masiulio argumentai nebuvo įtikinami. Jie buvo pagiežingi ir nukreipti ne tam, kad Sveikatos apsaugoje sumažėtų problemų, bet tam , kad tą sistemą dar labiau sujauktų, o ministrą pažemintų.
Apsijuokė dar ir todėl, kad tokiai interpeliacijai buvo ne laikas, nes ji surengta prieš pat Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, ir, jei ji būtų pavykusi, būtų nukentėjęs ne V.Andriukaitis, o nvisos Lietuvos valstybės prestižas. Bet ar liberalams ir jų sąjungininkams tai rūpi?
Prieš pusmetį buvę ketverius metus valdžioje dešinieji galėjo ir privalėjo taip pertvarkyti sveikatos apsaugą Lietuvoje, kad ir privati, ir valstybinė medicina būtų konkurencinga, skaidri, nekorumpuota, tarnaujanti piliečiui, kad gydytojai gautų padorius atlyginimus ir negalvotų apie emigraciją. Bet tai nebuvo padaryta.
Tiek politikai, tiek gyventojai turėtų suprasti, kad šiuolaikinė medicina kainuoja itin brangiai ir kad eilės pas gydytojus yra ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje ir net Šveicarijoje.
Matyt, tai padaryti nėra taip paprasta, turint galvoje mūsų valstybės galimybes. Kad situacija pagerėtų sveikatos apsaugoje, reikėtų visų politinių jėgų sutarimo, sąžiningų, skaidrių ir atvirų sprendimų bei optimalaus realios situacijos įvertinimo.
Tiek politikai, tiek gyventojai turėtų suprasti, kad šiuolaikinė medicina kainuoja itin brangiai ir kad eilės pas gydytojus yra ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje ir net Šveicarijoje, kurioje visi gyventojai turi būti apsidraudę ir mokėti kas mėnesį nemenką sumą sveikatos draudimo kompanijai, kuri automatiškai perveda pinigus gydytojui ar ligoninei, žmogui susirgus.
Jei esi apsidraudęs per menka suma, visų paslaugų negausi, o tik tokias, kokios numatytos draudimo sąlygose.
Šveicarijoje atidaryti savo kabinetą gali ne kiekvienas gydytojas, o tik tas, kuris yra apsigynęs mokslų daktaro disertaciją. Norint patekti Šveicarijoje pas specialistą, tenka taip pat eiti pas vidaus ligų gydytoją, kuris susitaria su specialistu dėl tikslios priėmimo pas jį datos ir po to informuoja pacientą.
Greitosios pagalbos iškvietimas į namus, pirmosios pagalbos suteikimas ir nuvežimas į ligoninę kainuoja apie 1500 frankų (frankas lygus 2,8 Lt). Panašiai tiek pat kainuoja viena para ligoninėje. Jei neturi tinkamo draudimo, tenka mokėti ligoninėje grynais, bet ne gydytojui ir ne slaugytojai, o ligoninės kasai.
Ar Lietuvos gyventojai, uždirbantys 5-7 kartus mažiau nei vakarietis, gali mokėti tokius pinigus? Kai kas gali, bet didžioji dauguma – tikrai ne. Būtina ieškoti išeities, derinant visuomenės ir individo interesus, tačiau sąžiningai ir skaidriai, neskriaudžiant vienų ir neiškeliant kitų. Visiška lygybė, matyt, ir neįmanoma, ir nereikalinga, bet aiški tvarka ir skaidrumas medicinoje, kaip ir bet kurioje kitoje šakoje – būtini.
Interpeliacija ministrui, manau, buvo daugiau politinis žingsnis, nei susirūpinimas sveikatos problemomis Lietuvoje. Apie tai kalbėjo ir buvęs premjeras A.Kubilius, prieš keletą dienų pareiškęs, kad jos sėkmė priklausys nuo valdančiosios koalicijos.
Opozicija interpeliacija V.Andriukaičiui siekė patikrinti, kiek stipri yra valdančioji koalicija.
Kitaip tariant, opozicija savo interpeliacija V.Andriukaičiui siekė patikrinti, kiek stipri yra valdančioji koalicija. Ar V.Uspaskicho Darbo partiją bus galima patraukti į savo pusę ir suduoti smūgį tiek visai koalicijai, tiek socialdemokratams?
Tikslas buvo akivaizdžiai negražus – sukelti sumaištį koalicijoje. Tačiau to padaryti nepavyko, nors dalį Darbo partijos narių liberalams pasisekė patraukti į savo pusę.
Balsavimas dėl V.Andriukaičio parodė, kad V.Uspaskicho ir dalies jo partijos seimūnų interesai visiškai sutampa su Liberalų sąjūdžio ir dalies konservatorių interesais.
Jis patvirtino daugelio apžvalgininkų anksčiau išsakytas mintis, kad V.Uspaskichas ir Darbo partijos dalis yra absoliučiai nepatikimi politiniai partneriai ir kol jie bus Lietuvos politinėje arenoje, tol jie bus Trojos arkliu bet kurioje koalicijoje.
Tenka apgailestauti, kad tokia buvo dalies Lietuvos rinkėjų valia. Tų rinkėjų, kurie nelabai suvokia ir gal net nenori suvokti savo valstybės ir tautos interesų, o pasitiki politikais, lengvai žarstančius nerealius pažadus ir negerbiančius sąmoningosios tautos dalies.
