Vytautas Plečkaitis: Graikija Briuseliui rūpi labiau nei karas Ukrainoje

Dar prieš rinkimus beveik visa Europos žiniasklaida gąsdino savo gyventojus kairiųjų populistų pergale Graikijos parlamento rinkimuose, kalbėjo apie galimą jos pasitraukimą iš euro zonos ir pražūtingą pavyzdį kitoms silpnesnėms ES šalims, turinčioms eurą...
Vytautas Plečkaitis
Vytautas Plečkaitis / BFL nuotr.

Kairieji populistai „Syriza“, vadovaujami 40 metų charizmatinio lyderio Aleksio Cipraso gąsdintojų neapvylė ir jie kartu su dešiniųjų nacionalistų partija „Nepriklausomieji“, bet ne su labiau kairiaisiais, pavyzdžiui, komunistais, gavusiais panašiai tiek pat balsų, kaip ir nacionalistai, stos valdyti šalį.

Originalus aljansas valdys Graikiją – kairieji ir dešinieji radikalai. Sunku tikėti jų sėkme, bet graikų tauta demokratiniuose rinkimuose nusprendė, kad senosios valdžios limitas jau išsemtas.

Kodėl jie laimėjo ir kas nuteikė didžiąją dalį Graikijos visuomenės balsuoti už kairiuosius populistus? Vokiečių „Spiegel“ redakciniame straipsnyje po rinkimų Graikijoje pastebėjo, kad daugelis vokiečių yra linkę pamiršti arba ignoruoti dvi pagrindines priežastis, kas yra kaltas dėl Graikijos ekonominės krizės.

Pirmoji priežastis, anot „Spiegel“, yra ta, kad Graikija jau ne vienas dešimtmetis buvo valdoma moraliai supuvusio ūkinio ir politinio elito, o graikų oligarchai į savo šalį žiūrėjo kaip į plėšiamą grobį. Korumpuoti graikų politikai sudarė sąlygas savo oligarchams šalį plėšti.

Antroji priežastis buvo ta, kad Graikijos politiniame gyvenime apie 40 metų dominavo tik dvi politinės jėgos – konservatorių ir socialdemokratų (PASOK), kurios pasikeisdamos valdė vis giliau grimztančią šalies ekonomiką, nedarydamos reformų ir vis labiau prasiskolindamos bei neleisdamos kitoms politinėms jėgoms dalyvauti šalies valdyme.

11 milijonų graikų, kurių ketvirtadalį dabar sudaro bedarbiai, nerandantys darbo savo šalyje, įsiskolinusioje daugiau kaip 300 mlrd. eurų tarptautiniams kreditoriams, spyriu į užpakalį pasiuntė Graikijos konservatorius ir socialdemokratus į politinį užribį už nekompetentingą krašto valdymą ir korupciją. Tai Graikijos rinkėjų kerštas ir nenoras matyti valdžioje senų politinės nomenklatūros veidų.

Briuselį, anot vokiečių spaudos, po kairiųjų pergalės Graikijoje ištiko šokas, nors oficialiai to stengiamasi neparodyti. J.C.Junckeris pasveikino naująjį premjerą A.Ciprasą su pergale ir palinkėjo jo partijai sėkmės tęsiant reformų kursą. Nors visiškai neaišku, kokios politikos laikysis naujasis premjeras, kai tiek daug prižadėta prieš rinkimus: nustoti taupyti, didinti pensijas ir atlyginimus, reikalauti nubraukti bent pusę visų skolų.

Briuselio biurokratija ir didžiosios ES šalys, žinoma, negali nereaguoti į tai, kas vyksta Graikijoje. Paskolintus milijardus norisi susigrąžinti – jei ne visus, tai bent dalį.

Į kairiųjų pergalę teigiamai sureagavo ne tik panašios partijos kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Kairiųjų partija Vokietijoje, bet ir dešinieji radikalai, tokie kaip M. le Pen Nacionalinis frontas Prancūzijoje.

Galima teigti, kad Graikijos posūkis radikalion kairėn, tai ir savotiškas spyris Europos Sąjungai, nesutinkant su jos taupymo ir diržų veržimo politika.

Tačiau, kita vertus, kažin ar Graikija ryšis gadinti santykius su Briuseliu, nuo kurios finansų ji stipriai priklauso, ar su Angela Merkel, kuri Graikijoje tapo labiausiai nemėgstama užsienio politike.

Tačiau, kita vertus, kažin ar Graikija ryšis gadinti santykius su Briuseliu, nuo kurios finansų ji stipriai priklauso, ar su Angela Merkel, kuri Graikijoje tapo labiausiai nemėgstama užsienio politike. Didžiausias finansinis Graikijos gelbėtojas yra būtent Vokietija. Vargu, ar Graikija ryšis išeiti iš euro zonos ir atsisakys mokėti skolas.

Manau, kad Briuselis ir Vokietija toliau spaus Atėnų valdžią tęsti griežtas reformas, bet padarys ir nuolaidų. Galbūt, nežymių, bet padarys. Nes Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali virsti domino efektu ir paliesti tokias šalis, kaip Portugalija ar Ispanija. Ypač tuomet, kai Europos šalių ekonomika silpsta, euras praranda vertę, o centralizacija iš Briuselio tik didėja.

Tokiame Europos Sąjungos reikalų kontekste karas Ukrainoje, žvelgiant iš Briuselio, atrodo vykstantis kažkur labai toli, jis nedaro įtakos euro ir dolerio kursui ir negraso Vakarų Europos šalių gyventojų stabilumui. Todėl galvą skauda Briuselio biurokratui, ko gero, labiau dėl Graikijos, o ne dėl Ukrainos, kurioje kiekvieną dieną žūsta taikūs žmonės. Politika dažnai būna tiesiog ciniška.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų