Girdime įvairių atsakymų ir aiškinimų, taip pat ir tokių, esą kai tik S.Skvernelis būtų įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, jis turėtų atsistatydinti iš Ministro Pirmininko pareigų.
Toks aiškinimas grindžiamas nuoroda į Konstitucijos 97 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kai Ministras Pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį gali pavaduoti vienas iš ministrų, bet ne ilgiau kaip 60 dienų. Ši konstitucinė nuostata sugretinama su Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, kurioje rašoma, kad pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos, ir daroma išvada, kad atsiranda penkių dienų skirtumas ir tomis dienomis Ministras Pirmininkas neva negalės eiti savo pareigų, todėl turės atsistatydinti.
Manyčiau, kad viskas daug paprasčiau. Konstitucijoje nėra reikalavimo, kad Ministras Pirmininkas, tapęs kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi atsistatydinti. Todėl Konstitucijos 97 straipsnis apskritai neturėtų būti siejamas su Respublikos Prezidento įstatymo 35 straipsniu.
Konstitucijos 97 straipsnis čia niekuo dėtas. Jis skirtas situacijai, kai Ministro Pirmininko nėra ar jis negali eiti savo pareigų. Tai, jeigu S.Skvernelis taptų kandidatu į Respublikos Prezidentus, nereiškia, jog Ministro Pirmininko nebūtų ar jis negalėtų eiti savo pareigų. Jis būtų ir galėtų eiti savo pareigas.
Vadinasi, Konstitucijos 97 straipsnyje nustatytas 60 dienų terminas nėra joks atskaitos taškas pradėti skaičiuoti galutinius terminus, kada S.Skvernelis galėtų būti įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus; šio termino nepaisymas nėra joks pagrindas teigti, esą susidarytų minėtas penkių dienų skirtumas, dėl kurio Ministras Pirmininkas, jeigu būtų įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, negalėtų eiti savo pareigų ir turėtų atsistatydinti.
Keblumų galėtų kilti tik dėl to, kaip S.Skvernelis, būdamas Ministru Pirmininku, galėtų dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Kitaip tariant, kaip jam pavyktų suderinti viešuosius ir privačius interesus, nes dalyvavimas rinkimuose būnant Ministru Pirmininku gali sukelti šių interesų konfliktą; kaip išvengtų, pavyzdžiui, vadinamojo administracinio resurso panaudojimo rinkimuose, nes Ministro Pirmininko pozicija suteikia tokias galimybes.
Keblumų galėtų kilti tik dėl to, kaip S.Skvernelis, būdamas Ministru Pirmininku, galėtų dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Jeigu šių dalykų pavyktų išvengti, teisinių problemų neturėtų kilti. Jos kiltų, jeigu nepavyktų išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jeigu rinkimų kampanijos metu būtų naudojamas minėtas administracinis resursas, būtų nepaisoma įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir kt.
Tai sudarytų pagrindą ginčyti Respublikos Prezidento rinkimų teisėtumą, galėtų būti konstatuota, kad šiurkščiai pažeistas Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, rinkimai galėtų būti pripažinti negaliojančiais. Vien tik prielaidos, kad gali kilti viešųjų ir privačių interesų ar kitų konfliktų, nėra kliūtis eiti Ministro Pirmininko pareigas tapus kandidatu į Respublikos Prezidentus. Konstitucija to nedraudžia.
Nors Konstitucijos negalima aiškinti remiantis įstatymais, vis dėlto galima priminti Vyriausybės įstatymo 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Vyriausybės narys, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Vadinasi, ir įstatymų leidėjas yra tos nuomonės, kad Ministras Pirmininkas, įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, gali toliau eiti savo pareigas, o tam, kad galėtų dalyvauti rinkimų kampanijoje, jis įstatymo numatytam laikui gali būti atleistas nuo pareigų ėjimo.
Įdomesnis kitas klausimas: kas lauktų Vyriausybės, jeigu Respublikos Prezidentu vis dėlto būtų išrinktas Ministras Pirmininkas S.Skvernelis?
Lauktų atsistatydinimas. Ir jis įvyktų ne prieš pat Respublikos Prezidento inauguraciją, kuri turėtų vykti 2019 m. liepos 12 d., o daug anksčiau.
Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybės iki šiol buvo sudaromos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime suformuota konstitucine doktrina, kuri yra tokia: išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti išrinktam Respublikos Prezidentui įgaliojimus, Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės įgaliojimus, paveda jai laikinai eiti pareigas ir ne vėliau kaip per 15 dienų turi pateikti Seimui būtent įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą; jeigu Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, o Ministro Pirmininko sudarytoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė laikoma iš naujo gavusi Seimo įgaliojimus veikti.
Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad išrinkto Respublikos Prezidento pareiga teikti Seimui įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą sudaro galimybę Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki šia Vyriausybe.
Akivaizdu, kad jeigu Respublikos Prezidentu būtų išrinktas Ministras Pirmininkas S.Skvernelis, jis nedelsdamas turėtų atsistatydinti iš Ministro Pirmininko pareigų, kad iki inauguracijos būtų laiko suformuoti naują Vyriausybę.
Konstitucijoje numatyta, kad jeigu Ministras Pirmininkas atsistatydina, turi atsistatydinti visa Vyriausybė. Tokiu atveju Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą, prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Taigi, Vyriausybei atsistatydinus, Respublikos Prezidentas turės pavesti Vyriausybei laikinai eiti pareigas, o vienam iš ministrų – pavesti eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Turėtume ministrą, kuris laikinai eitų Ministro Pirmininko pareigas, bet neturėtume tikrojo Ministro Pirmininko.
O pagal minėtą Konstitucinio Teismo doktriną išrinktas Respublikos Prezidentas turi teikti Seimui būtent įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą, o ne ministro, laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas, kandidatūrą. Kitaip tariant, Konstitucija reikalauja teikti tikrojo premjero, o ne laikinojo, kandidatūrą, nes būtent paskirtasis Ministras Pirmininkas, o ne ministras, laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas, formavo ankstesnės Vyriausybės sudėtį.
Jeigu Seimui būtų teikiama ne įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūra, o ministro, laikinai einančio Ministro Pirmininko pareigas, kandidatūra, būtų nepaisoma Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, Respublikos Prezidentas neturėtų galimybės pasitikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki šia Vyriausybe.
Kaip iki išrinktojo Respublikos Prezidento, jeigu juo vis dėlto taptų Ministras Pirmininkas S.Skvernelis, inauguracijos galėtų atsirasti naujas tikrasis premjeras?
Manyčiau, vieninteliu būdu – sudarius naują Vyriausybę. Jos sudarymo tvarka nustatyta Konstitucijoje, jai sudaryti reikia laiko. Taigi, jeigu Respublikos Prezidentu būtų išrinktas Ministras Pirmininkas S.Skvernelis, jis nedelsdamas privalėtų atsistatydinti, kartu turėtų atsistatydinti ir visa dabar veikianti Vyriausybė. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priimtų Vyriausybės atsistatydinimą, pavestų Vyriausybei toliau eiti pareigas, o vienam iš ministrų pavestų laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Respublikos Prezidentė ne vėliau kaip per 15 dienų turi pateikti Seimui Ministro Pirmininko kandidatūrą, Seimas sprendžia, ar jai pritarti. Jeigu Seimas pritartų Ministro Pirmininko kandidatūrai, Respublikos Prezidentė paskirtų Ministrą Pirmininką, pavestų jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtintų jos sudėtį. Paskirtasis Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristatytų Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidentės patvirtintą Vyriausybę ir pateiktų svarstyti jos programą. Jeigu Seimas pritartų Vyriausybės programai, Vyriausybė gautų įgaliojimus veikti. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiektų ir pradėtų eiti savo pareigas.
Taigi iki Respublikos Prezidento inauguracijos turėtume naują Ministrą Pirmininką ir Vyriausybę. Ši Vyriausybė turės grąžinti išrinktajam Respublikos Prezidentui įgaliojimus tą dieną, kai Respublikos Prezidentas prisieks, t. y. 2019 m. liepos 12 d. Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent šios naujos Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą išrinktasis Respublikos Prezidentas turės teikti Seimui.
Minėta, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad jeigu Seimas pritaria įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrai, Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, o Ministro Pirmininko sudarytoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė yra laikoma iš naujo gavusi Seimo įgaliojimus veikti.
Kas bus naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, nuspręs tik rinkėjai. Nagrinėjamu atveju mums visiškai nesvarbu, ar Ministras Pirmininkas S.Skvernelis dalyvaus Respublikos Prezidento rinkimuose. Mums rūpi tik situacijos, kuri gali susiklostyti, konstituciniai aspektai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi visais atvejais, kai Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvauja Ministras Pirmininkas, nesvarbu, kokia jo pavardė.
Rinkimų diena – 2019 m. gegužės 12-oji – nenumaldomai artėja. Situacijos, kai Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvauja Ministras Pirmininkas, iki šiol neturėjome, tai būtų pirmas kartas Lietuvos istorijoje. Todėl pats metas pradėti aiškintis su tuo susijusį konstitucinį reguliavimą, nes jo praktinio taikymo patirties kol kas nėra. Platesnės teisininkų bendruomenės nuomonė šiuo klausimu būtų labai svarbi.
