Bus tiriama galimai daryta neteisėta įtaka rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, atskirų politikų darbui, teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų skyrimui į pareigas ir jų veiklai. Komisija taip pat tirs, kaip teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją kompetentingoms institucijoms, kokių priemonių buvo imtasi reaguojant į ją ir kt. Tyrimas apima 2008–2018 m. laikotarpį.
Seimo sudarytą laikinąją tyrimo komisiją galima pavadinti „rinkimų komisija“
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad laikinosios tyrimo komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Iš anksto neįmanoma nustatyti, kokie klausimai priskirtini tokiems. Pagal Konstituciją tik Seimas gali spręsti, ar jo tiriamas klausimas yra ypatingos valstybinės reikšmės. Vadinasi, nėra teisinių galimybių pripažinti Seimo nutarimą prieštaraujančiu Konstitucijai tik dėl to, kad Seimo pasirinktas ištirti klausimas nėra ypatingos valstybinės reikšmės, nors tas klausimas gali būti visiškai ne valstybinės reikšmės, o tik politinės kovos laukas.
Seimo sudarytą laikinąją tyrimo komisiją galima pavadinti „rinkimų komisija“, nes numatomas tyrimas, kad ir ką sakytų jo iniciatoriai, akivaizdžiai susijęs su artėjančiais Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimais. Bus ieškoma ir, neabejoju, randama medžiagos, neva kompromituojančios valdančiųjų politinius oponentus.
Komisijos sudarymo politinius aspektus tegul nagrinėja politologai, viešųjų ryšių specialistai. Mums rūpi tik kai kurie Seimo nutarimo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją konstituciniai aspektai. Yra pagrindas manyti, kad šiuo požiūriu Seimo nutarimas gali turėti esminių trūkumų.
Seimo nutarimas dėl bet kokios laikinosios tyrimo komisijos sudarymo yra teisės aktas, todėl, priimdamas nutarimą, Seimas turi paisyti Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų reikalavimų, keliamų teisės aktų leidybai. Iš Konstitucijos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo kyla, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, tiksliai apibrėžiantis subjekto įgaliojimus konkrečioje jo veiklos srityje.
Šiuos reikalavimus pritaikę Seimo nutarimams sudaryti atitinkamas tyrimo komisijas, galėtume konstatuoti, kad Seimas privalo tiksliai apibrėžti, kokius konkrečiai klausimus ištirti jis paveda komisijai. Būtent tikslus klausimo apibrėžtumas yra laikinosios tyrimo komisijos veiklos konstitucingumo prielaida. Kitaip tariant, Seimas turi ne tik nustatyti tyrimo komisijos veiklos (dalyko) apimtį, bet ir konkrečiai apibrėžti tos komisijos tiriamą klausimą (objektą) – kokius faktus, aplinkybes, veiksmus ir kt. pavedama jai ištirti. Taip pat būtina aiškiai nustatyti tyrimo komisijos veiklos subjektus (kokių asmenų veikla bus tiriama).
Kodėl klausimas, kurį pavedama ištirti komisijai, turi būti apibrėžtas labai aiškiai ir tiksliai? Nes nuo to priklauso tyrimo komisijos veiklos apimtis ir jai suteiktų įgaliojimų panaudojimo ribos.
Jeigu klausimas nėra konkrečiai apibrėžtas, tyrimo dalyko nėra. Tai reiškia, kad nėra konstitucinio pagrindo tyrimo komisijos veiklai
Pagal Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą komisija turi teisę naudoti beveik tokias pačias tyrimo priemones, kokias naudoja ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokurorai, tirdami baudžiamąsias bylas (kaip antai: teisę reikalauti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai pateiktų komisijai jų turimus dokumentus, kitą medžiagą ir informaciją; teisę kviesti į komisijos posėdžius politikus, valstybės, savivaldybių pareigūnus ir reikalauti iš jų pateikti paaiškinimus, o kviestieji asmenys privalo atvykti į komisijos posėdžius, pateikti paaiškinimus; už melagingų parodymų davimą numatyta baudžiamoji atsakomybė ir kt.).
Todėl komisija gali rinkti medžiagą, kitą informaciją, apklausti asmenis tik Seimo jai pavestu tirti konkrečiu klausimu. Jeigu klausimas nėra konkrečiai apibrėžtas, tyrimo dalyko nėra. Tai reiškia, kad nėra konstitucinio pagrindo tyrimo komisijos veiklai. Taigi, tokio tyrimo apskritai negali būti.
Kiti komisijai pavesti ištirti klausimai taip pat apibrėžti labai neaiškiai ir labai plačiai, todėl akivaizdu, kad komisija negalės atlikti tokio plataus tyrimo, nes tai fiziškai neįmanoma. Taigi, Seimas pavedė komisijai atlikti tai, ko ji fiziškai nepajėgi atlikti, – toks teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nedera su konstituciniu teisinės valstybės principu, pagal kurį inter alia teisės aktu iš subjekto negalima reikalauti neįmanomų dalykų.
Kita vertus, jeigu Seimo nutarime tyrimo klausimas nėra konkrečiai apibrėžtas, sudaromos teisinės prielaidos pačiai komisijai spręsti, ką konkrečiai ji tirs. Bet komisija gali veikti tik neperžengdama Seimo jai nustatytų įgaliojimų ribų, ji negali jų nei išplėsti, nei susiaurinti. Pagal Konstituciją tik Seimui priklauso įgaliojimai nustatyti, kokius konkrečius klausimus komisijai pavedama ištirti; iš konstitucinio valdžių padalijimo principo kyla inter alia tai, kad Seimas negali šių tik jam (Seimui) priklausančių įgaliojimų perduoti jokiam kitam subjektui, taigi, negali jų perduoti ir savo sudarytai komisijai, o komisija negali jų perimti. Jeigu Seimas ir jo sudaryta komisija nepaisytų šio konstitucinio reikalavimo, Konstitucija galėtų būti pažeista.
Seimo nutarime tyrimo objektas (klausimas) apibrėžtas labai abstrakčiai, iš Seimo nutarimo nėra aišku, ką konkrečiai tirs komisija ir kokios jos įgaliojimų ribos
Komisijos tiriamą klausimą svarbu tiksliai apibrėžti ir dėl to, kad jį galėtų aiškiai suprasti ne tik visuomenė, bet ir asmenys, kurių veiksmai gali tapti tyrimo objektu, kurie gali būti pakviesti į komisijos posėdį, iš kurių gali būti pareikalauta pateikti informaciją ir kitą medžiagą, paaiškinimus. Netiksliai apibrėžus tiriamą klausimą, gali būti pažeistos asmens teisės ir laisvės, pavyzdžiui, jis gali būti nepagrįstai kviečiamas į komisijos posėdžius, iš jo gali būti neteisėtai reikalaujama pateikti turimą informaciją ir kitą medžiagą, paaiškinimus, gali būti nepagrįstai trikdoma valstybės ir kitų institucijų veikla ir kt.
Šių teorinių nuostatų kontekste pažvelgę į Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją matome, kad Seimo nutarime tyrimo objektas (klausimas) apibrėžtas labai abstrakčiai, iš Seimo nutarimo nėra aišku, ką konkrečiai tirs komisija ir kokios jos įgaliojimų ribos.
Antai pagal Seimo nutarimą komisiją tirs suinteresuotų asmenų galimai neteisėtą įtaką rinkimų eigai. Neaišku, kokie rinkimai bus analizuojami: ar 2008 ir 2012 m. vykę Seimo rinkimai, ar ir tuo laikotarpiu vykę visų savivaldybių tarybų rinkimai, ar ir Europos Parlamento narių rinkimai? Akivaizdu, kad jeigu bus imta tirti visus nurodytus rinkimus, – o būtent tai ištirti Seimas pavedė komisijai, – to padaryti nepavyks, nes tokia plati tyrimo sritis yra fiziškai neaprėpiama. Vadinasi, tyrimas bus atrankinis, selektyvus, o toks tyrimas negali būti visavertis ir objektyvus. Komisija negalės pasiekti tikslo, kuriam buvo sudaryta.
Pagal Seimo nutarimą komisija galės reikalauti iš Valstybės saugumo departamento, kitų teisėsaugos institucijų pateikti žvalgybinę ir kitokią slaptą informaciją apie tai, koks verslininkas kokiam politikui skambino, kas, kada ir su kuo susitiko, apie ką kalbėjosi, dėl ko susitarė ir kt., nors ta informacija gali būti visiškai nesusijusi su neteisėta – pabrėžiu: su neteisėta! – verslininkų įtaka politikams ir politiniams procesams.
Iš Seimo nutarimo matyti, kad tyrimo komisija netirs, ar verslininkai darė politikams tokią įtaką, kuri turi nusikalstamos veikos požymių
Vien tai, kad verslininkai dėl kažko tarėsi su politikais, prašė politikų inicijuoti vieną ar kitą įstatymo projektą, rengė politikams įstatymų projektus ir kt. savaime nereiškia, kad buvo daroma neteisėta įtaka politiniams procesams. Įtaka galėtų būti laikoma neteisėta, jeigu, pavyzdžiui, verslininkai, kiti suinteresuoti asmenys, siekdami savo tikslų, grasintų politikams, juos papirkinėtų, baugintų politikų šeimos narius ir pan. Bet tokia veika užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, tai turėtų tirti ne komisija, o teisėsaugos institucijos.
Iš Seimo nutarimo matyti, kad tyrimo komisija netirs, ar verslininkai darė politikams tokią įtaką, kuri turi nusikalstamos veikos požymių. Komisija tirs kitus dalykus, jeigu teisingai suprantu, verslininkų ir politikų etikos, sąžiningumo, padorumo ir kitus moralinius dalykus. Jų negalėtume priskirti teisinės atsakomybės sričiai, todėl visiškai neaišku, kokį turinį Seimas įdėjo į terminą „suinteresuotų asmenų neteisėta įtaka“. Ar įtaka buvo neteisėta, turėtų spręsti ne Seimo komisija, kuri yra politinio pobūdžio darinys, o teisinės institucijos, teismai.
Seimo komisija, apie kurią kalbame, pati supranta, kad Seimas labai neaiškiai apibrėžė jos tiriamą klausimą, todėl jau pradėjo rengti uždarus posėdžius, kuriuose turės apsispręsti dėl konkrečių tyrimo objektų (klausimų). Bet apibrėžti konkrečius tyrimo klausimus, kaip minėta, yra ne komisijos, o Seimo kompetencija, kurios Seimas negali perduoti komisijai, o komisija jų negali perimti.
Dar didesnę abejonę atitikties Konstitucijai aspektu kelia Seimo nutarimo nuostata, kad komisija tirs suinteresuotų asmenų galimai neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai. Vien dėl to, kad ši Seimo nutarimo nuostata taip pat labai abstrakti, iš jos visiškai neaišku, kokių konkrečiai pareigūnų paskyrimo aplinkybės ir kokių valstybės institucijų sprendimai dėl jų paskyrimo galės būti tiriami. Pagal Seimo nutarimą komisija galės tirti bet kokio valstybės pareigūno paskyrimą, taip pat visų juos paskyrusių valstybės institucijų, taigi, ir Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, sprendimus, mėgindama nustatyti, gal šiuos sprendimus lėmė suinteresuotų asmenų neteisėta įtaka.
Apibrėžti konkrečius tyrimo klausimus, kaip minėta, yra ne komisijos, o Seimo kompetencija, kurios Seimas negali perduoti komisijai, o komisija jų negali perimti
Jeigu norima ištirti suinteresuotų asmenų įtaką Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, kitų institucijų sprendimams skiriant valstybės pareigūnus, Seimo nutarime dėl komisijos sudarymo, mūsų nuomone, turėtų būti aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai asmenų galimai neteisėta įtaka ir kokioms konkrečiai valstybės institucijoms, kokių konkrečiai valstybės institucijų sprendimai ir dėl kokių konkrečiai pareigūnų paskyrimo bus tiriami.
Manytina, jog iš Konstitucijos kyla ir tai, kad neteisėtos įtakos politiniams procesams tyrimai, Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, kitų institucijų sprendimų skiriant pareigūnus ir pan. tyrimai galėtų būti pradedami ir vykdomi tik tais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų apie konkrečių asmenų politikams, valstybės institucijoms galimai darytą neteisėtą įtaką ir yra duomenų, kad valstybės institucijos būtent dėl tos neteisėtos įtakos priėmė sprendimus, atliko veiksmus, kenkiančius visuomenės ir valstybės interesams. Iš Konstitucijos nekyla Seimo teisė tyrimus pradėti remiantis vien abstrakčiais samprotavimais, kad esą reikia išsiaiškinti, ar skiriant į pareigas valstybės pareigūnus valstybės institucijoms nebuvo daroma neteisėta įtaka.
Seimo nutarimo nuostata, kad laikinoji tyrimo komisija tirs suinteresuotų asmenų galimai neteisėtą įtaką skiriant į pareigas valstybės pareigūnus, reiškia, kad komisija galės tirti ir tai, ar suinteresuoti asmenys nedarė įtakos Respublikos Prezidentui priimant sprendimus dėl pareigūnų kandidatūrų teikimo Seimui ar dėl jų paskyrimo. Iš žiniasklaidoje paskelbtų valdančiųjų kalbų matyti, kad komisija inter alia galės tirti, ar verslininkai, kiti suinteresuoti asmenys nedarė įtakos Respublikos Prezidentei parenkant generalinio prokuroro kandidatūrą ir skiriant asmenį į šias pareigas.
Ar Seimas gali priimti nutarimą, sudarantį teisines prielaidas komisijai atlikti tokį tyrimą?
Prisiminkime, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra išskirtinis, tokio statuso neturi ir negali turėti joks kitas valstybės pareigūnas. Respublikos Prezidentas iš pareigų gali būti pašalintas tik apkaltos proceso tvarka. Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas reiškia ir tai, kad Respublikos Prezidentas turi teisę savarankiškai vykdyti jam Konstitucijoje ir įstatymuose priskirtus įgaliojimus, kad Seimui, kitoms valstybės institucijoms ir jų pareigūnams, kitiems asmenims draudžiama kištis į Respublikos Prezidentui priskirtų įgaliojimų vykdymą.
Nurodytasis konstitucinis principas taip pat reiškia, jog Seimas negali reikalauti, kad Respublikos Prezidentas Seimui ar jo sudarytai tyrimo komisijai paaiškintų savo atliktus veiksmus ar pasiaiškintų dėl jų, būtent kodėl jis priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, kokios aplinkybės lėmė sprendimo priėmimą, su kuo Respublikos Prezidentas tarėsi, konsultavosi dėl kandidatūrų į atitinkamas pareigas ir pan.
Ši bendra taisyklė turi išimčių: iš Konstitucijos 74 ir 86 straipsnių kyla, kad Seimas gali pavesti savo sudarytai komisijai tirti Respublikos Prezidento veiksmus tik tuo atveju, jeigu turima duomenų, akivaizdžiai rodančių, kad Respublikos Prezidentas savo veiksmais galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, padarė nusikaltimą, t.y. kai akivaizdu, jog yra pagrindas apkaltai. Teisėje tai vadinama prima facie taisykle, pagal kurią „iš pirmo žvilgsnio yra pagrindas manyti“, kad atitinkami veiksmai buvo padaryti, o tyrimas reikalingas siekiant surinkti tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus.
Žiniasklaidoje paskelbtas Respublikos Prezidentės laiškas buvusiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui nėra joks pagrindas jos apkaltai. Vadinasi, toks tyrimas Respublikos Prezidentės veiksmų atžvilgiu yra negalimas, o Seimo nutarimo nuostata, preziumuojanti ir leidžianti atlikti tokį tyrimą, gali būti vertinama kaip prieštaraujanti Konstitucijai.
Jeigu Konstituciją aiškintume kitaip, Seimas įgytų galimybę nuolat grasinti Respublikos Prezidentui, pavyzdžiui, jeigu priimdamas sprendimus jis neatsižvelgs į Seimo daugumos nuomonę, Seimas sudarys komisiją jo veiklai ištirti ir galbūt ras pagrindą apkaltai. Taip Seimas galėtų tiesiogiai ir netiesiogiai kištis į Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir įstatymuose priskirtų įgaliojimų vykdymą. Konstitucija draudžia Seimui jo sudarytas laikinąsias tyrimo komisijas naudoti kaip spaudimo Respublikos Prezidentui priemonę.
Pagal Konstitucijos 5 straipsnio antrąją dalį valdžios galias riboja Konstitucija. Taigi, sudarydamas laikinąsias tyrimo komisijas Seimas negali nepaisyti Konstitucijoje įtvirtintų ir iš jos kylančių reikalavimų teisės aktams, kuriais sudaromos tyrimo komisijos, negali nepaisyti komisijų sudarymo konstitucinių imperatyvų. Jų nesilaikymas yra pagrindas diskutuoti, ar atitinkamas Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.
