Projekte numatyta, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariais negali būti skiriami politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nepraėjo mažiau kaip treji metai. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai tol, kol eina savo pareigas, negali tapti politinės partijos nariais ar būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.“
Panašią nuostatą siūloma įtvirtinti ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme, papildant jį taip: „VTEK pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai.“
Konstitucijoje nustatyta, kad joks įstatymas ar kitas teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai. Vadinasi, rengiant įstatymų projektus pirmiausia turi būti įvertinta, ar jie atitinka Konstituciją. O Konstitucija yra ne tik tai, kas joje parašyta, bet ir tai, kaip jos nuostatas yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, leisdami įstatymus ir kitus teisės aktus, negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas. Priešingu atveju įstatymai ir kiti teisės aktai gali būti pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, leisdami įstatymus ir kitus teisės aktus, negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas.
Ar nekyla abejonių dėl siūlomų Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymų pataisų atitikties Konstitucijai?
Pagal Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Ši teisė apima teisę steigti politines partijas, teisė stoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, teisę laisvai išstoti iš jų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečių teisių, kad šią teisę piliečiai įgyvendina laisva valia, kad pagal Konstituciją piliečiams laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal 83 straipsnio 2 dalį asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios.
Be to, piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (145 straipsnis). Kokių nors kitų apribojimų vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje Konstitucijoje, mūsų nuomone, nenumatyta.
Konstitucinis Teismas jau yra nagrinėjęs, ar įstatymo nuostatos, kurių turinys labai panašus į siūlomas Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymų pataisas, neprieštarauja Konstitucijai.
Spręsdamas, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostata, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutarime konstatavo, kad „nei Konstitucijoje expressis verbis yra nustatytas, nei iš jos nuostatų gali būti kildinamas draudimas politinių partijų ar politinių organizacijų nariais būti ir (arba) jų veikloje dalyvauti Vyriausybės atstovams. Tokio draudimo negalima nustatyti įstatymu arba kitu teisės aktu.“
Ginčijamą įstatymo nuostatą, kad „Vyriausybės atstovas negali dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje“, Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymų pataisomis norima įtvirtinti draudimą VRK ar VTEK nariais būti piliečiams, kurie priklauso politinėms partijoms ar nutraukė narystę jose, bet nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai. Be to, nurodytomis pataisomis asmenims, kurie yra paskirti VRK nariais, draudžiama stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje.
Tokie draudimai Konstitucijoje nėra tiesiogiai nustatyti; manytina, kad jie negali būti kildinami iš Konstitucijos. Taigi, siūlomomis įstatymų pataisomis norima asmens teises apriboti daugiau, negu tai leidžia Konstitucija. Yra pagrindas diskutuoti, ar siūlomos įstatymų pataisos neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes jomis nepagrįstai ribojama konstitucinė piliečių teisė vienytis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje.
Šios pataisos gali prieštarauti ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui, nes asmenys, kurie yra paskirti VRK nariais, netenka konstitucinės teisės stoti į politines partijas, dalyvauti jų veikloje. Tai gali būti vertinama kaip šių asmenų diskriminacija.
Konstitucijoje nenumatyta, kad asmuo, tapęs VRK nariu, praranda savo konstitucinę teisę stoti į politinę partiją, dalyvauti jos veikloje. Be abejo, galutinai atsakyti į šiuos diskusinius klausimus gali tik Konstitucinis Teismas, bet išankstinis projekto vertinimas jo atitikties Konstitucijai aspektu būtų labai naudingas. Tai yra Seimo komitetų, ypač Teisės ir teisėtvarkos komiteto, atsakomybė.
Neabejojame, jog Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos užtikrinti, kad VRK ir VTEK veikla būtų depolitizuota, kad šių institucijų narių veikla būtų orientuota į visuomenės, o ne partijų interesų tenkinimą, kad jie nepiktnaudžiautų pareigų teikiamomis galimybėmis. Tačiau įstatymu reguliuojant atitinkamus santykius turi būti paisoma Konstitucijos, jos negalima pažeisti.
Vytautas Sinkevičius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius
TAIP PAT SKAITYKITE: Vytautas Sinkevičius: Dar vienas pasikėsinimas į Konstituciją
