Ko gero, Lietuvoje įžymybių politinį atsidavimą tai vienai, tai kitai partijai vienareikšmiškai vadinti parsidavimu būtų sunku. Bent jau nėra oficialių duomenų, kad mokama ne tik už rinkėjų balsus, bet ir už garsaus vardo panaudojimą partijos reklamai, įtraukiant žvaigždes į sąrašus.
Iš tiesų, vargiai galima būtų teigti, kad praėjusios kadencijos „prisikėlėliai“ ėjo į politiką pavilioti postų ar pinigų. Nes Donalda Meiželytė, vesdama linksmą vakarušką, gaudavo vos ne trečdalį seimūno mėnesio algos sudėjus su parlamentinėmis išlaidomis.
Lietuvoje politinį atsidavimą tai vienai, tai kitai partijai vienareikšmiškai vadinti parsidavimu būtų sunku.
Tačiau Lietuvos Seime ar savivaldoje žinomų vardų nestinga nuolat. Politika traukia kaip magnetas. Tik šie metai sėkmingesni suvirintojams, o ne sportininkams ir dainininkams. Tikslą pasiekė tik baritonas Vytautas Juozapaitis, krepšininkas Sergejus Jovaiša ir... viskas. Visi kiti garsių vardų šeimininkai, galintys save vadinti „prekiniu ženklu“, bandę patekti į valdžią, liko it musę kandę. Net ir broliai-šaunuoliai krepšininkai Lavrinovičiai su R.Kaukėnu. Ir, juo labiau, naiviai politikoje išsišokęs boksininkas Evaldas Petrauskas. Priminsiu, į V.Romanovo partiją prieš pat rinkimus įstojęs „mažuoju kariu“ vadinamas Evaldas rėžė, kad Lietuvos žmonių partija yra nesavanaudė, o V.Romanovas – protingas konkretus žmogus...
Tiesa, pats boksininkas rinkimuose dalyvauti negalėjo, nes jam dar nėra 25-erių. Gal ir gerai kad egzistuoja amžiaus apribojimai. Nes vėliau treneris prasitarė, kad pagal konfidencialią sutartį tarp V.Romanovo ir jaunojo E.Petrausko, olimpiečiui už gerus žodžius apie partijos vadą buvo mokamas tūkstantis litų.
Eina iš įsitikinimų
Bet ne visi tokie nukritę iš dangaus ar šieno kupetos. Štai kad ir vienas, gerokai rimčiau už Lavrinovičius atrodantis politinės erdvės lakūnas-bandytojas, Lietuvos galiūnas Žydrūnas Savickas. Iš pradžių laimę bandęs su Liberalų ir centro sąjunga (2008 m.), dabar atsidūrė nesėkmę patyrusio A.Zuoko suburtame „Taip“ sąraše. Bet, nepaisant nesėkmės, išlieka optimistas, politinę karjerą tęs. Žada likti ištikimas sau ir A.Zuokui. Žydrūnas, beje, suvokia, kad politikai jo vardu naudojasi. Tačiau dėl to nejaučia nepatogumų. Geras žmogus, špyga taukuota.
Rimtu veidu į Seimą veržėsi ir iki šiol nepartiniu buvęs penkiakovininkas Edvinas Krungolcas (beje, vienmandatėje jis aplenkė A.Valinską). Sportininkas dar nespėjo pakeisti sąrašo numerio, nes tik pavasarį tapo konservatorium (tiesa, pareiškimą rašė gerokai anksčiau). Tačiau užstrigo Seimo tarpduryje ir paskui S.Jovaišą nespėjo. Edvinas dievagojasi į politiką pasukęs ne dėl pinigų.
Net ir garsusis ilgarankis krepšinio snaiperis, dabar tapęs Seimo nariu – Sergejus Jovaiša – ne iš karto suprato, kurio sąrašo jam reikėtų įsitverti. Rinkimuose jis dalyvavo su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, tačiau 2007 m. savivaldos rinkimuose puikavosi Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąraše.
Žodžiu, perbėgimų ir politinių metamorfozių mūsų žvaigždžių gyvenime netrūko. Tik ypatingos naudos tie pasirinkimai kol kas nedavė: šiemet pirkti ar vilioti garsių vardų nelabai apsimokėjo. Veikiau patys į Seimą negausiai išrinkti žvaigždūnai džiaugėsi laiku įšokę į sąrašą.
Šiemet pirkti ar vilioti garsių vardų nelabai apsimokėjo. Veikiau patys žvaigždūnai džiaugėsi laiku įšokę į sąrašą.
Ar verta perbėgti?
Bėgiojimą iš vieno sąrašo į kitą gali lemti keli dalykai. Vienas – atsiveriančios galimybės patekti į valdžią, tarkime, baigus aktyvią sportinę ar muzikinę karjerą. Antras – postai, įtaka, pinigai.
Įdomu, kad Lietuvoje niekas nėra viešai prasitaręs, kokia nauda savo garsų vardą paskolinti partijos sąrašui prieš rinkimus rinkėjų viliotiniui. Visi kandidatai – „garsūs vardai“ – į politiką neva ėjo „kad Lietuvai būtų geriau“. Ar tikrai?
Būkime idealistai ir tikėkime jais. Juo labiau, kad tas pats Žydrūnas Savickas, A.Zuoko sąraše dalyvavęs kaip nepartinis, rėžė tiesiai šviesiai lyg per varžybas padangą sviesdamas: „Jei partijos veiksmai prieštaraus mano įsitikinimams, pasitrauksiu.“
Suprask, savo garsų vardą stipriausias pasaulio žmogus partijai duoda už dyką. Tai kas, kad, matydamas mieste galiūnų konkurso reklamas, slapta galvoji ir apie A.Zuoką. Tai kas, kad Žydrūnas nėra partijos narys. Tai kas, kad neperskaitė A.Zuoko partijos nariams rekomenduotino knygų sąrašo.
Konservatorius E.Krungolcas taip pat nesitapatina su krikdemine ideologija. TV laidoje „Diagnozė: Seimas“ jis teigė, kad nereikia riboti ar drausti alkoholio ir tabako reklamos. Jaučiate, koks ideologinis nesutapimas su partine linija? Bet juk žinomas vardas – sąrašo puošmena. Todėl tokių paklaidų galima ir nepastebėti.
Žurnalisto eksperimentas: kiek vertas geras apžvalgininko vardas
Populiaraus Estijos savaitraščio „Postimees“ apžvalgininkas, kultinis žurnalistas Priitas Pulleritsas atliko eksperimentą. Būdamas populiarus ir žinomas (panašiai kaip Henrikas Vaitiekūnas Lietuvoje), šis nuomonės lyderis nusprendė išsiaiškinti, ką laimėtų „pasiūlęs“ savo vardą partijos sąrašui.
Kaip tarė, taip padarė. Leidęs suprasti šešių populiariausių parlamentinių partijų lyderiams, kad mielai įsilietų į rinkimų pažadų upę, P.Pulleritsas ėmė su jais susitikinėti. Pokalbius įrašinėjo, o už kampo pasislėpę paparacai įamžino šiuos susitikimus, vykusius viešose erdvėse. Dažniausiai – kavinėse.
„Maniau, kad, norint patekti į partijų sąrašus, reikės pereiti ugnį ir varines triūbas. Tačiau viskas daug paprasčiau“, – rašė žinomas žurnalistas.
„Daugelis partijų lyderių leido suprasti: sąrašai suformuoti, tačiau... visuomet galima juos perstumdyti. Neva nauji (žinomi) veidai su naujomis idėjomis yra laukiami“, – pasakojo P.Pulleritsas, kuris yra labai populiarus ne tik Taline, bet ir Tartu.
Priedai ir pareigos
Įdomioji šios istorijos dalis yra ta, kad politikai žinojo, su kuo kalba. Tačiau kai kurie valdžios vyrai žurnalistui priedus už įsiliejimą į partiją siūlė pernelyg nesidrovėdami. Nes derybos vyko po 2009 m., jau prasidėjus ekonominei krizei. Ko gero, politikai tinkamai įvertino situaciją, žinodami, kaip sumažėjo net ir populiariausių žurnalistų pajamos.
Žurnalistas labiausiai nustebo dėl to, kad politikai beveik nesidomėjo jo politinėmis pažiūromis ir ideologija.
Žurnalistas, atlikęs šį tyrimą, labiausiai nustebo dėl to, kad politikai beveik nesidomėjo jo politinėmis pažiūromis ir ideologija. Daugelis tiesiog sakė „sveikas atvykęs į mūsų partiją“, nes vertino vien tik P.Pulleritso žinomumą.
Žinoma, „naujų iššūkių“ (jis pats taip sakė politikams) ieškančiam žurnalistui karjeros perspektyvas žadėjo ne visi, siūlė luktelėti. Natūralus atsargumas, žinant šio linksmų plaučių ir šviesaus proto vyruko profesiją.
Didesnių parlamentinių partijų atstovai jam žadėjo tik aukštesnę vietą partijos sąraše. Mažesnių vadovai klausė tiesiai šviesiai: ko nori mainais už savo vardą?
Žalieji Priitui garantavo partijos atstovo ryšiams su visuomene vietą, net nepaklausę, ar žmogus išgyvena dėl globalinio atšilimo.
Derybos su centristais sukėlė dar daugiau adrenalino: žurnalistui, kuris karjeros laiptais nespėjo pakilti net iki savaitraščio vyr. redaktoriaus pareigų, pasiūlyta galimybė tapti Tartu miesto mero pavaduotoju. Nors, kaip teigia pats Priitas, jis tam neturėjo būtinų žinių ar bruožų.
 |
| BFL ir 15min.lt montažas./Fotomontažas: kaip atrodytų žurnalistas Ž.Pekarskas politinėje reklamoje. |
Išvada paprasta: kol yra perkančių politikų, visuomet bus parsiduodančių rinkėjų ir visuomenės veikėjų. Tik vieni tai daro iš kvailumo, kiti – iš godumo. Ir tik labai nedidelė dalis į reikalą žiūri profesionaliai.
Rezultatų jau sulaukėme: Seimas dvi dienas iš eilės sugeba skirtingai balsuoti tuo pačiu klausimu. Darbo partijos solidarumas su „Drąsos keliu“ išsaugant imunitetą kelia šiurpą, teisiami politikai dirba Seimo vadovybėje, verslo angažuoti kandidatai siūlomi į ministrus. Nejaugi visas valdžios kvailystes ir pasityčiojimą iš demokratijos galima paaiškinti žodžių junginiu „toks politinis sprendimas“?
Nei proto, nei garbės už tūkstančius nenusipirksi.
P.S. Įkandin kolegos iš Estijos pabandžiau įsivaizduoti, kas būtų, jei parduočiau savo sielą vienai iš partijų. Dovanokit, jei šis fotoeksperimentas jums nejuokingas. Norėjau tik pralinksminti.
 |
| BFL ir 15min.lt montažas./Fotomontažas: kaip atrodytų žurnalistas Ž.Pekarskas politinėje reklamoje. |
