Sniego arenos ir vandens pramogų parko idėją Palangos valdovai jau pramiegojo. Jei ir pasistatys, tai ne kažin ką laimės – traukinys nuvažiavo. Todėl Palangoje beveik nėra ką veikti šaltą vasarą, o ką jau kalbėti apie rudenį ir žiemą. Akivaizdus lyderis yra Druskininkų kurortas, kurį bando vytis Birštonas, bandantis pritraukti poilsiautojus sveikatinimo procedūrų gausa, kuriai orai nedaro jokios įtakos.
Palangoje beveik nėra ką veikti šaltą vasarą, o ką jau kalbėti apie rudenį ir žiemą.
Bet Palanga galėtų šauti dar aukščiau. Jei pramiegojo galimybę tapti ištisus metus viliojančia poilsio oaze (arba nuodėmių liūnu), tai gal gali rinktis kitą kryptį: per metus surengti bent keturias tokias šventes, į kurias važiuotų ne tik stintų mėgėjai iš Lietuvos (turiu omeny fiestą „Palangos stinta“). Juo labiau kad atvykėliai, ieškantys 1–2 nakvynių, kurortui milijonų nesukraus. Reikia mąstyti globaliau ir kurti ilgalaikes tradicijas.
Kas sieja „Kino pavasarį“ ir Le Mano lenktynes
Pradėkime nuo mažų pavyzdžių. Tarkime „Kino pavasario“ ištikimiausi fanai (spėju, koks tūkstantis) ima mažiausiai savaitės atostogas, kad kinu galėtų pasimėgauti be skubos ir streso. Palanga irgi galėtų turėti tokius išprotėjusius fanus. Bet ne milijoną iškylautojų per ilgąjį Mindaugo karūnavimo dienos savaitgalį, o kokius 3 mln. ar net daugiau. Ir ne tik iš Lietuvos. Tokių, kurie kasmet atvažiuoja vedami to paties tikslo.
Kaip pavyzdį pasitelksiu 1000 km lenktynes, lygindamas jas su legendiniu Le Manu.
Puiki Le Mano lenktynių infrastruktūra
Le Mano (Prancūzija) 24 valandų ištvermės lenktynių žiūrovai iš viso pasaulio (jau nuo 1923 m.) šiam renginiui iš anksto ruošiasi kaip išprotėję: ima atostogas, gaminasi marškinėlius, puošia savo kelioninius automobilius arba nuomojasi šiai šventei milžiniškus namelius ant ratų. Į Prancūziją plūsta benzingalviai iš viso pasaulio. Nors lenktynės vyksta tik parą, įžanginiai renginiai prasideda likus kelioms dienoms (panašiai, kaip Palangoje jau 16 metų rengiamose 1000 km lenktynėse).
Dauguma automobilių sporto mėgėjų į Le Maną vyksta bent savaitei.
Taigi dauguma automobilių sporto mėgėjų į Le Maną vyksta bent savaitei. Viešbučiai mieste pabrangsta panašiai kaip pabrangdavo nakvynė Jūrmaloje prieš „Naujosios bangos“ festivalį. Todėl šalia trasos išauga Le Manas Nr. 2 – trumpam atgabentų konteinerinių viešbučių (juose kainos kosminės, nors gyventojai gauna vos 6 kv. m kambarėlį) ir kempingų zona.
Kuo taip traukia Le Manas? Negi tik istorine aura? Ko trūksta Dariaus Jonušio kariaunai, kad nustebintų pasaulį, o ne tik atsitiktinai užklydusius pramogautojus, nežinančius, kas yra Vytautas Švedas ar Benediktas Vanagas (linksmą siužetą apie tai rasite čia).
„Eneos 1000 km“ privalumai: profesionalūs pilotai, išskirtiniai automobiliai
Palangos 1000 km lenktynės taip pat jau turi savo istoriją ir herojus. Panašiai kaip Le Mane, čia akys raibsta nuo sportinių automobilių – „Porsche 911 GT3“, „BMW M4 Silhouette“, kosminė „Aquilla RS1“ ir pan. Netrūksta „stebuklų“ ir traukos varžybose (pasižiūrėkite, kaip kvėpuoja eterinė „Toyota Supra“).
Be jau minėtų V.Švedo ir B.Vanago, mega žvaigždėmis galėtume vadinti Robertą Kupčiką, Joną ir Igną Gelžinius, Simą Juodviršį, Kazimierą Vasiliauską, Deividą Jocių ir kt.
Lenktynių žvaigždės – kita tema. Bent jau šiemet čia važiavo bent dešimtis vyrukų, kurie kuria Lietuvos autosporto istoriją. Visų nesurašysiu, bet, be jau minėtų V.Švedo ir B.Vanago, mega žvaigždėmis galėtume vadinti Robertą Kupčiką, Joną ir Igną Gelžinius, Simą Juodviršį, Kazimierą Vasiliauską, Deividą Jocių ir kt. O kur dar kviestinės žvaigždės – „Le Mano“ nugalėtojas Jeroenas Bleekemolenas, jo brolis Sebastiaanas, Holivudo kaskadininkas Danielis Colembie...
Incidentų, vertų Le Mano ar bet kurios kitos pasaulinės trasos, Palangoje taip pat netrūksta – po du BMW dužo ir per kvalifikaciją, ir varžybų metu, prasidėjus lietui. Net gaila, kad tai galėjo pamatyti tiek nedaug žiūrovų.
Panašiai, kaip Le Mane, žiūrovų akį traukia fotomodelių titulo vertos komandų merginos, veikia lenktynių radijas.
Žiūrovams belieka gerti alų ir kimšti kebabus
Tai ko trūksta iki Le Mano? Nors Palangos aplinkkelis ties posūkiu į Kretingą ir rekonstruotas, atnaujintas, iš esmės lenktynių teritorija, po kurią gali vaikščioti žiūrovai, vos užlijus virsta pelke. Bet kuriam žiūrovui, negalinčiam priartėti prie trasos ar pitlane zonos, neturinčiam nuosavo keturračio (kad galėtų per purvą apvažiuoti lenktynių perimetrą) belieka tik iš tolo pasiklausyti variklių ūžimo, bandyti ką nors įžiūrėti per tvorą arba spoksoti į TV ekraną lenktynių klube. Tai ko tuomet važiuoti į 1000 km lenktynes – kimšti kebabų? Juk lygiai taip pat, tik gerokai patogiau stebėti transliaciją galima ir įsitaisius namuose, minkštoje sofoje.
Tai ko tuomet važiuoti į 1000 km lenktynes – kimšti kebabų? Juk lygiai taip pat, tik gerokai patogiau stebėti transliaciją galima ir įsitaisius namuose, minkštoje sofoje.
Le Manas savo žiūrovams sukuria itin patogią infrastruktūrą. Visą teritoriją galima pamatyti pakilus apžvalgos ratu. Aplink visą trasą lenktynių fanai gali keliauti nemokamu traukinuku – tereikia tik pasirinkti, ties kuriuo 13 km ilgio trasos posūkiu išlipsi.
Beje, ne visa Le Mano trasa yra stacionari, jos dalį sudaro panašiai kaip Palangoje prijungta greitkelio atkarpa.
Žiūrovų stebėjimo zonos 24 val. lenktynių stotelėse turi savo pavadinimus, jos įrengtos ant specialių paaukštinimų, kad geriau matytųsi ir būtų saugu. Kiekvienoje zonoje – kavinės, barai, tualetai. Patikėkite – tai žymiai geriau, nei stebėti lenktynes per TV. Todėl į Le Maną kasmet suvažiuoja ir milijonus eurų už fantastišką malonumą palieka šimtai tūkstančių žiūrovų.
Tuo tarpu Palangos 1000 km (kadaise vadintų „Horno“, „Omnitel“, o dabar tapusių „Eneos“) lenktynių žiūrovai, jei tikrai nori kažką pamatyti, turi gerokai pasimurkdyti purve arba maitinti erkes brisdami per žolę.
Pasvajokime
Pasvajokime ir pafantazuokime, kaip galėtų atrodyti Palangos lenktynės, kad į jas pulkais trauktų žmonės, norintys čia praleisti ilgąjį savaitgalį. Pirmas dalykas, kurio verkiant reikia – dviračių takas su tuneliu po keliu Palanga – Klaipėda, kad ne tik balose gyvenančios varlės, bet ir žiūrovai galėtų saugiai, patogiai apvažiuoti trasą ir užuosti svylančių padangų bei stabdžių kvapą ties posūkiais. O juk būtent lenktynių kvapas ir kurtinantis variklių gausmas yra tikrasis malonumas.
Modernus pakelės kempingas palapinėms ir nameliams ant ratų? Kodėl gi ne. Bet Palanga nesugeba įrengti kempingo prie Nemirsetos, tai ar galima tikėtis mažo stebuklo pakelėje?
Ar įmanoma suderinti jau 16 metus rengiamų lenktynių organizatorių ir Palangos vystytojų vizijas?
Kiekviename posūkyje (pavadinkime juos Memelio, Rygos ar kitais užsieniečius traukiančiais vardais) – po patogų kilnojamą barą (tokių pilna pajūryje). Tokiu būdu populiariausiu taptų, ko gero, tas, ties kuriuo įvyksta daugiausia incidentų. Pajamos (prekybininkams) ir malonumas (žiūrovams) garantuotas.
Apžvalgos ratas? Gal to jau būtų per daug didžiausiu save vadinančiam Lietuvos kurortui. Didžiulis pramogų centras su SPA ir Vandens pramogų parku šalia aplinkkelio, kuriame laiką galėtų leisti nesidominčios automobiliais benzingalvių žmonos su vaikais? Lenkijoje tokių pilna, ir net ne prie jūros.
Taigi kol kas klausimas lieka atviras: ar įmanoma suderinti jau 16 metus rengiamų lenktynių organizatorių ir Palangos vystytojų vizijas, kad į Palangos 1000 km lenktynes atvažiuotų ne tik belgai ir olandai, bet kinai su japonais?
TAIP PAT SKAITYKITE: Šlapiose „Eneos 1000 km“ lenktynėse nugalėjo broliai Gelžiniai ir Tautvydas Barštys
