Deja, pojūtis, kad mūsų valdžia (vyriausybė, ministerijos, savivalda) tėra lydeka, vėžys ir gulbė (iš I.Krylovo pasakėčios), tempianti vežimą į skirtingas puses priklausomai nuo Mėnulio fazės ar vėjo krypties, neapleidžia nė savaitei.
Kone kiekviename žingsnyje, taupydama šimtus varguolių sąskaita, vėjais paleidžia tūkstančius ar net milijonus. Kažin kiek kainuoja jau du dešimtmečius nesibaigiančios švietimo reformos, kurių efektyvumu tėvai labai abejoja, o įvaromi stresai vaikams ir pedagogams – akivaizdus faktas, neįvertinamas pinigais. Juk kas dieną – po naujieną. Ne vieną mokyklos vadovą ar pedagogą teko girdėti sakant: aš nesuprantu, kodėl taip daroma, bet supraskite ir mus: turime vykdyti „ukazą“.
Rugsėjo 1-oji: atspėk iš anksto, kada ji bus
Šiais metais „ukazų“ iš viršaus daug kaip niekad. Vienas jų skirtas Rugsėjo 1-ajai. Atrodo, kad viskas vyksta labai demokratiškai. Iš pradžių sakyta, kad mokyklos rinksis pačios, kada šventę pasitikti. Vėliau žodį tarė savivaldybės. Taip ir sukasi demokratijos ratas: ministerijos daro spaudimą savivaldybėms, šios – mokyklų direktoriams. O nesibaigiantys gąsdinimai, kad pedagogų skaičius bus mažinamas dar bent 5 tūkst. – puiki, veiksminga taktika. Tik gal kiekvieną Rugsėjo 1-ąją į mokyklų šventes lendantys ir ten rinkimines kalbas sakantys politikieriai to nežino? Tikėkimės, bent šiais metais, pirmadienį, vaikai paprašys: kostiumuoti dėdės, baikite tas nesąmones. Čia juk ne Seimas, kur galima tai ateiti, tai neateiti.
Rugsėjo 1-oji – juk ne Seimas, kur galima tai ateiti, tai neateiti.
Sutikite, bent jau Rugsėjo 1-oji, ir taip vaikams įvaranti streso, galėjo būti prognozuojama ir harmoninga. Be spėlionių ir dėlionių. Dabar turime priešingą rezultatą: Lietuva išsibarsčusi, draugai ir giminės šventę pasitinka skirtingomis dienomis, vaikai gūžčioja pečiais, o jų tėvai šventę švęs ne vieną, o tris dienas. Su alkoholiu, be abejo.
Kam nubyrėjo pinigėlis?
Kas pasipelnė iš tokio chaoso, kurį sukėlė aukščiau išvardyti „gulbė, vėžys ir lydeka“? Draudimas prekiauti alkoholiu vertas atskiro punkto. Vieno iš didžiausių tinklų atstovai neslėpė, kad prieš Rugsėjo 1-ąją alkoholio pardavimai padidėjo iki 50 proc. Taigi žmonės važiavo ir pirkosi vyno iš anksto. Ko pasiekė seimūnai su A.Matulu priešakyje vienai dienai (kuri daugeliui tėra šeštadienis, o ne tikroji mokslo metų pradžia) uždrausdami prekybą alkoholiu? Paskatino pirkimą, nes draudžiamas vaisius saldesnis. Be to, nuolat gyvendami neprognozuojamoje šalyje, žmonės įprato pirkti atsargas. Ypač alkoholį, kuris yra valiuta. Juk kaime ir už bulviakasį (o jis jau prasidėjo) šį šeštadienį atsiskaitoma ne tik pinigais...
Aš ne psichologas, bet, mano galva, tokie epizodiški draudimai tik suerzina vartotojus ir neduoda jokios naudos siekiantiems gerų tikslų. Na, prie prekybos alkoholiu ribojimų tauta jau prisitaikė, bet ne prie kalendorinių dienų stumdymo.
Taigi alkoholio prekeiviai užganėdinti, jie bent jau nenukentėjo, nusigriebė grietinėlę iš anksto. Kas kita – gėlių pardavėjai. Gėlės pabrango jau penktadienį, rugpjūčio 31-ąją. Tačiau po rugsėjo 1-osios (kaip pernai) jos neatpigs – juk bus perkamos dar ir pirmadienį. Taigi gėlininkai žemai lenkiasi valdžiai už pratęstą pelnymetį.
Prie prekybos alkoholiu ribojimų tauta jau prisitaikė, bet ne prie kalendorinių dienų stumdymo.
Didžiulis nuostolis biudžetui
O dabar dar paskaičiuokime, ką sutaupė mūsų municipalinė valdžia, Rugsėjo 1-ąją perkeldama (arba rekomenduodama perkelti) į pirmadienį.
Nenorėdama mokėti dvigubų algų mokytojams už darbą šeštadienį, Rugsėjo 1-ąją, daugelyje savivaldybių iškirpo, perstūmė. Nesvarbu, kad gyvenančios pagal protingų žmonių kalendorių, daugelis šeimų ir keliones organizavo, ir pirkinius planavo taip, kad Rugsėjo 1-ąją vaikas būtų pasirengęs žengti per mokyklos slenkstį.
Pažvelkime į skaičius: 28 savivaldybėse (47 proc.) mokykloms rekomenduota mokslo metų pradžios šventę organizuoti rugsėjo 1 dieną, o 27-iose savivaldybėse (45 proc.) – rugsėjo 3 dieną.
Žodžiu, Rugsėjo pirmoji perplėšta per pusę. O dabar kaip kurmiai iš „Coliukės“ paskaičiuokime.
Lietuvoje yra apie 40 tūkst. mokytojų. Pusė jų Mokslo ir žinių dieną dirbo. Kiti „šventę švęs“ pirmadienį. Turint omeny, kad dienos uždarbis apie 100 litų, sutaupyta 2 mln. litukų. Įspūdinga suma?
O kas dėsis pirmadienį? Ministerijų klerkų, kurių algos tikrai ne mažesnės nei pedagogų, verslo įmonių darbuotojų vaikai Vilniuje, kai kuriose Kauno ir kitų miestų mokyklose eis į šventę. Juos lydės tėvai. Kai kurie (turintys ne mažiau nei du vaikus iki 12 metų) galės teisėtai pasinaudoti vadinamais „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, kuriuos jiems garantuoja 214-as LR Darbo kodekso straipsnis. Kiti geranoriškai susitars su darbdaviu, kad viršininkas išleistų pusdieniui. O treti tiesiog šventę švęs miesto renginiuose. Tai kiek pinigų Lietuvos ekonomika praras pirmadienį, rugsėjo 3-iąją?
Pesimistinis skaičiavimas
Paskaičiuota, kad viena šventinė diena Lietuvos ekonomiką nustekena 1,5 mlrd. litų. Dalinkime šią sumą iš dviejų, nes, tikėtina, mamos rugsėjo pirmąją nebus darbe tik pusdienį, o paskui pasirodys. Dalinkime dar iš dviejų, nes daugeliu atvejų (bet būna ir išimčių), į mokyklą eina tik vienas iš tėvų. Ir dar per pusę, nes nežinia, kokia dalis dirbančių turi moksleivius vaikus. Taigi spėjamas ekonomikos nuostolis – 187,5 mln. Lt (kai galimai pedagogų sąskaita sutaupyta 2 mln. Lt.)
Spėjamas ekonomikos nuostolis – 187,5 mln. Lt (kai galimai pedagogų sąskaita sutaupyta 2 mln. Lt.)
Optimistinis skaičiavimas: nuostoliai vis tiek dideli
Arba skaičiuokime kitaip. Objektyviau. Nes juk tiksliai nežinome, kokia dalis kuriančių BVP turi vaikų moksleivių. Remkimės tais skaičiais, kuriuos žinome.
Lietuvoje yra 371 tūkst. moksleivių. Kasmet į aukštąsias stoja daugiau nei apie 23–25 tūkst. Atmeskime juos ir dar dvi klases – galbūt gimnazistams tėvai nebepadeda. Taigi lieka 296 tūkst. 1–9 klasių mokinių. Jei bent vienas iš jų tėvų tradicinę rugsėjo 1-ąją norės vaikui surengti šventę, 148 tūkst. mamyčių (arba tėvelių) nebus pilnaverčiai darbuotojai. Ko verti šie 148 tūkst. prieš 20 tūkst. pedagogų, kurių algos sutaupytos? Skaičiuojant aukščiau minėtu 100 Lt už dieną įkainiu, valstybė turėtų prarasti bent 14,8 mln. litų, o mokytojų stumdymo sąskaita sutaupė apie 2 mln.
Perfrazuojant prezidentės Dalios Grybauskaitės Rugsėjo 1-osios kalbą, mano egzistencinis nerimas dar labiau stiprėja: gal kas žinote, kada šiais metais bus Kūčios ir Kalėdos? Gal, taupydama pinigus, savivaldybė jas gali perkelti į savaitgalį?
