Sprendžiant pagal rinkimų įžangą ir jos metu vyravusius rinkėjų kvailinimo metodus, Lietuva po rinkimų (ir pirmiausia Seimas) turėtų būti didelis sudegęs teatras. Nes sudegusio teatro artistai sumaniai manipuliavo lietuvių tautos žmogiškomis silpnybėmis. Arba šurmuliuosime lyg turgus. Nes V.Uspaskicho Darbo partija ir kai kurie jos konkurentai dar kartelį įrodė, kad nupirkti galima viską, netgi žmogaus garbę.
Būtent tokį toną davė pirmąjį rinkimų turą laimėjusios jėgos.
Cukrus ant visuomenės žaizdų
Viktoro Uspaskicho samdytų reklamos planuotojų strategija buvo paprasta ir sena kaip šis pasaulis: išsiaiškink, ko tauta verkia, ir ant žaizdų nors trumpam užpilk cukraus.
Viktoras taip ir padarė. Darbo partijos vadovas savo milijonus kainavusioje kampanijoje piršo mintį, kad atėjo metas naujam vadui, naujam lyderiui, kuris Lietuvą pastatys ant bėgių (jai antrino ir tie, „kurie drąsūs“, bet nesigaudo valstybės valdyme). Suprask, A.Kubilius buvo blogis, skurdinęs ir engęs tautą. Tad reikia rinkti tą, kuris atneš pinigus, o ne taupymą.
Neteisinu Andriaus Kubiliaus klaidų. Tik keista, kad net jo patarėjai žurnalistai nesugebėjo politinių premjero klišių įvilkti į gražų apvalkalą.
Neteisinu Andriaus Kubiliaus klaidų. Tik keista, kad net jo patarėjai žurnalistai nesugebėjo politinių premjero klišių įvilkti į gražų apvalkalą. Daugeliu atvejų jis nesugebėjo populiaria, liaudiška kalba motyvuoti savo veiksmų. Taupymas daugeliui reiškė „liaudies engimą“ (labai graikiškas mentalitetas).
Įsimintina kampanija, spekuliavusi žmonių jausmais ir močiutės paglostymas
Ką galėjo aiškiau pasakyti A.Kubilius, kai euro zona eina į dugną, pykdama ant Vokietijos už taupymo planus?
Didžiausia daugumos mūsų politikų bėda – nuobodumas. Tiesiog kostiumuoti žmonės su šlipsais, be charizmos. Pusė iš jų dar yra neblaivūs prie vairo įkliuvę ar kratyti STT.
Tuo tarpu V.Uspaskichas, siekdamas valdžios, savo trūkumus pavertė privalumais. Be to, jis sutiko persikūnyti į gerąjį klouną. Reikia pripažinti, kad ši jo kampanija, spekuliavusi žmonių jausmais, buvo išradinga. Prisiminus kad ir senų laikų V.Landsbergio „Kas man iš tos laimės“ reklamas, norisi juoktis, gal ir graudulys suima. Tuo tarpu V.Uspaskicho klipai, suvokiantiems, kur ir kodėl taikoma, kėlė lengvą šiurpuliuką.
Na, kad ir scena, kai Uspaskichas glosto ne kokios šviesiaplaukės partietės, o „mačiutės“ galvelę. Puikus kadras sveikinimų koncertui „Linkime pasveikti“. Tai – vaizdinys, kone kasdien naudojama klišė, kuri puikiai veikia mūsų tautą (beje, daugeliui močiutės šukuosena priminė J.Tymošenko kasą ir tokiu būdu dar labiau sustiprino efektą).
Ir jeigu ta televizinė tauta tiki netgi tokia manipuliacija, kad Radžis iš tikrųjų ieško žmonos (čia aš apie tą šou, kuriame didžiakrūtės seilėjasi ir šoka iš lėktuvo vienais apatiniais, kad tik Radžis jas pamiltų), tai kaip gali netikėti Viktoro spektakliuku? Išvada labai paprasta: mūsų rinkėjai per du dešimtmečius dar nesuvokė, kad manipuliuoti ir kvailinti, pasitelkus tinkamus dirgiklius, labai paprasta. Nereikia jokių pilkųjų technologijų ir agitacinių SMS rinkimų dieną.
Taupymas ar godumas?
Bet nepamirškime A.Kubiliaus kadencijos ir jo gerų, bet ne iki galo iškomunikuotų idėjų. Jis galėjo paaiškinti paprasta – V.Uspaskicho – kalba, kodėl taupo, tarkime, vokiečiai. Taip, jų pensininkai gauna daugiau, keliauja po pasaulį ir vargo nemato. Kita vertus, ši šalis taip pat skęsta skolose. Bet ar matėte vokietį, švaistantį pinigus? Taupumas ir praktiškumas aršiau suvalkiečių! Štai pavyzdys.
Pernai teko proga lankytis prabangioje Štutgarto „Porsche“ automobilių gamykloje. Nustebau sužinojęs, kad visų gerbiamas „Porsche“ vairavimo virtuozas, darbe sėdintis prie 100 tūkst. eurų kainuojančio automobilio vairo, į gamyklą (kasdien apie 100 km) važinėja kukliu „Opel Astra“. „O kam man mėtyti pinigus vėjais, juk neverta“, – paaiškinimas buvo trumpas.
Mes, lietuviai, esame godūs. Mums reikia nemokamų pietų, padėvėto BMW su lietais ratais. Ir sodybos ant ežero kranto, kurioje apsilankome kelis kartus per metus.
Bet mes, lietuviai, esame godūs. Mums reikia nemokamų pietų, padėvėto BMW su lietais ratais. Ir sodybos ant ežero kranto, kurioje apsilankome kelis kartus per metus. Na, toks labiau Rusiją primenantis stiliukas, kuris yra visiška priešybė vokiškam racionalumui. Todėl mums savaime geras yra kiekvienas, kuris turtingas, triukšmingas, ryškus.
Minimali alga ar bedarbystė?
Žadėdamas pakelti minimalią algą, Viktoras ir vėl pataikė į vartus. Na, gal tiksliau būtų sakyti, į naivuolių dešimtuką. Negi jūs, mielieji, manote, kad minimali alga nekeliama todėl, kad A.Kubilius ar kokio nors smulkaus UAB-o direktorius sėdi apsikabinęs pinigų maišą ir nenori mokėti daugiau?
Nemaža dalis įmonių Lietuvoje dėl rinkos subtilybių moka nedideles algas. Antraip neišsilaikytume. Pasaulyje esame tokia maža ameba, kad konkuruoti galime tik itin aštriu protu arba itin pigia darbo jėga. Minimalios algos (MA) pakėlimas iki 1509 Lt reikštų kelis nelinksmus dalykus.
Dalis įmonių bankrutuos ir užsidarys. Darbuotojai atsidurs gatvėje, gal emigruos. Kiti laimės kūdikiai gaus 1509 Lt. Arba, vengdama bankroto, įmonė iškart atleis pusę darbuotojų, o likusiems mokės tuos 1509 Lt. Tuomet pašalpų našta guls ant vis labiau prasiskolinančios valstybės. O dar „geresnė“ išeitis, gelbstinti nuo bankroto – vokeliai. Ar tikrai to norite? Ar tokia politika privers emigrantus grįžti į Tėvynę?
Žodžiu, ir durnam turėjo būti aišku, kad, Lietuvai grimztant į skolų duobę, vien nuo pažado padidinti MA pinigų neatsiras. Nebent V.Uspaskichas jų Kėdainiuose prispausdintų. Bet tuomet dėl infliacijos daktariška dešra ir duona brangtų greičiau nei dyzelinas, o eurą matytų tik mūsų vaikaičiai.
Kitaip tariant, bet kuriuo atveju šis populistinis, realia ekonomika (skirtingai nei Vokietijos atveju) nepagrįstas rinkimų pažadas veda valstybę dar arčiau bedugnės krašto. Arčiau Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir kitų, sapnuojančių Eurogedoną.
Mes žinome KAIP?
Daugelis rinkėjų patikėjo šūkiu „Mes žinome kaip: atpiginti šilumą, sukurti naujų darbo vietų, pakelti MA“. Tiesa, realių mechanizmų „Darbo partija" nenurodė, o toks populistinis pažadas iškart virto anekdotu.
Bet jie laimėjo rinkimus. Va čia tai visiškai sutikčiau, kad jie tikrai žino kaip. Ir masiniai rinkimų pažeidimai tai įrodė. Jie žino, kaip laimėti rinkimus, papirkinėjant rinkėjus. Be abejo, ne tik jie, bet ir šimtai verslininkų žino, kaip verslą galima išauginti kuriant dvigubą buhalteriją ir slepiant mokesčius.
Juk ir kvailiui aišku, kad, norint organizuoti masinį balsų pirkimą (nuo 10 iki 50 litų), kitaip tariant, bet kokia kaina veržiantis į valdžią, reikia didžiulio lagamino pinigų. Juodų pinigų. Juk tokių išlaidų neįrašysi skiltyje „reprezentacinės partijos išlaidos“. Pamąstykite, ir komentarų skiltyje parašykite, iš kur gali atkeliauti tokios pinigų sumos. Nelietuviškai tariant, „kešas“.
Juk ir kvailiui aišku, kad, norint organizuoti masinį balsų pirkimą (nuo 10 iki 50 litų), kitaip tariant, bet kokia kaina veržiantis į valdžią, reikia didžiulio lagamino pinigų. Juodų pinigų.
Žurnalistikos instituto šviesuolis Laimonas Tapinas paskaitų metu sakydavo: prostitucijai pakanka vieno karto. Jei kartą parsidavei, parsiduosi ir vėliau. Todėl, drįsčiau teigti, visi politikieriai, organizavę balsų pirkimą, rinkėjus, švelniai tariant, pavertė mažutėmis prostitutėmis. Tai dabar bent žinoma, kiek verta mūsų tautos garbė ir orumas.
Bet žinot, kas man labiausiai patinka V.Uspaskicho elgesyje? Jis yra tikras politikas – situacinės moralės virtuozas. Jei pudruoja smegenis – tai iki galo. Nuostabus aktorius. Ir ne tik todėl, kad televizijose nuolat šoka, groja armonika ar kelia Rūtos laidos reitingus. Jis į kaltinimus rinkėjų papirkinėjimu atsakinėja labai oriai – na kuo ne aktorius (JAV prezidentas) Ronaldas Reaganas. Neva, „na gal kas ir buvo, bet ir kitose partijose gal buvo...“. O kaip jums naujausias pareiškimas – kad „dėl rinkimų įstatymo pažeidimo bus priimtas griežtas sprendimas“?
Ar jūs galite patikėti, kad kažkas už nugaros V.Uspaskichui tuzinais pirko balsus, jis to nežinojo, o dabar nusikaltėlius griežtais baus mes iš partijos? Jei žmonės tuo spektakliu netikėtų, galėtume tik pasijuokti. O dabar, anot A.Kaušpėdo, „nuo Vilniaus ir Kauno bokštų kyla man noras pokštaut“. Nes nieko kito nebelieka.
Pamenate, kaip prezidentė prieš rinkimus visiems balsuojantiems siūlė galvoti ne apie save, o apie Lietuvą. Ar pagalvojote?
