„Arktika. Šalia Kanados. Tokia vieta, kur naktis trunka 30 sekundžių, kai šis milžiniškas mėnulis uždengia saulę“, – šį vaizdo įrašą komentavo vienas interneto vartotojas iš Lietuvos.
Ne vien lietuviai patikėjo, kad šis kompiuteriu kurtas vaizdas – tikras.
Socialiniuose tinkluose vaizdo įrašas netruko apaugti sąmokslo teorijomis.
Įvairių šalių internautai ėmė tvirtinti, kad būtent milžiniškas mėnulis sukelia pastaruoju metu dėl klimato kaitos kylančias gamtos reiškinių anomalijas – milžiniškus potvynius, ledynų tirpimą ir net miškų gaisrus.
Vaizdo įrašo autentiškumu patikėjusių interneto vartotojų nesuglumino net tai, kad tariamai virš ežero skriejantis gigantiškas mėnulis neatsispindi vandens telkinyje.
Naudojantis vaizdo paieškų sistema galima nesunkiai atrasti, kad ši kompiuterinė simuliacija buvo išplatinta socialiniame tinkle „TikTok“ praėjusių metų gegužės mėnesį.
Tas pats „TikTok“ tinklo vartotojas, pasivadinęs „Aleksey_nz“ savo paskyroje patalpinęs ir daugiau vizualizacijų kosmoso tema.
Tarp jų – prie Žemės priartėjęs Saturnas, išsilaipinimo mėnulyje vaizdai ir daugybės dėmesio sulaukęs vaizdelis kaip „atitinkamon kryptin“ pasiųstas rusų karinis laivas rėžiasi į Kremlių.
Retas reiškinys
Populiarioji mėnulio vizualizacija socialiniuose tinkluose išplito praėjusių metų gegužę – kai žemėje buvo stebimas taip vadinamas kruvinasis supermėnulis.
Deja, bet Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, šis reiškinys nebuvo matomas. Jo išvysti negalėjo ir Afrikos žemyno gyventojai.
Mėnulis aplink Žemę skrieja elipsinės orbitos trajektorija, kitaip sakant – kiek ištįsusiu apskritimu.
Skriedamas savo orbita Mėnulis pasiekia perigėjų – arčiausią atstumą iki Žemės (maždaug 357,311 km) ir apogėjų – tolimiausią atstumą nuo Žemės (maždaug 384,500 km).
Kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės ir dar pilnaties fazės, tuo metu reiškinys vadinamas supermėnuliu. Tuo metu, kai Mėnulis yra arčiau Žemės, danguje jis atrodo didesnis ir ryškesnis.
NASA mokslininkų teigimu, arčiausiai prie Žemės Mėnulis gali priartėti 363 300 kilometrų atstumu.
Tačiau net ir tuomet danguje galima stebėti didesnį nei įprasta, bet tikrai ne tokį milžinišką žemės palydovą.
Klimato kaitos nenulemia
Anot mokslininkų, socialinių tinklų vartotojai, tvirtinantys, kad mėnulio fazės ir užtemimai sukelia klimato kaitos reiškinius Žemėje, šiuos procesus supranta netiksliai.
Nepriklausomos klimato tyrėjų organizacijos „Climate signals“ mokslininkų teigimu, nors Mėnulis tiesiogiai negali nulemti klimato kaitos žemėje, kai kuriais atvejais jis gali sustiprinti žalingus su ja susijusius gamtos reiškinius.
Pavyzdžiui, globalinis atšilimas, dėl kurio tirpsta ledynai, sukelia jūros lygo padidėjimą visame pasaulyje.
Potvynius ir atoslūgius Žemėje sukelia Mėnulio ir Saulės trauka, o tai reiškia, kad kylant jūros lygiui potvyniai ateityje atneš daugiau žalos.
Supermėnulis nėra pavojingas, kaip ir kruvinasis mėnulis, tačiau mokslininkai akcentuoja, kad tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai žemo slėgio reiškiniai (pvz., uraganai ar tiesiog didelės audros) traukia vandenį link savo centrų, tuo pačiu metu Mėnulio sukeltas potvynis gali atnešti itin didelių nuostolių.
Kruvinasis mėnulis
Kruvinojo mėnulio vardą Žemės palydovas užsitarnavo dėl to, kad įvykus visiškam Mėnulio užtemimui – Žemei atsidūrus tiesiai per vidurį tarp Saulės ir Mėnulio bei metant savo šešėlį ant palydovo, šis pritemsta.
O Žemės atmosfera, pasižyminti šviesą laužiančiomis savybėmis, Saulės spindulius išbarsto.
Spalvos nuo žalios iki violetinės išsibarsto stipriau nei raudona, todėl Mėnulis užtemimo metu atrodo raudonas – kruvinasis mėnulis.
Pasak astronomų, „Supermėnulis“ – tai pilnatis, beveik sutampanti su tašku, kai Mėnulis savo elipsine orbita yra arčiausiai Žemės. Šis reiškinys reiškia, kad Mėnulis Žemėje atrodo didesnis ir ryškesnis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
