Pirmajame Prezidento rinkimų ture Zigmantas Balčytis surinko 13,63 proc. ir pateko į antrą turą, kuriame varžysis su 45,89 proc. balsų surinkusia dabartine šalies vadove Dalia Grybauskaite.
Konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia:
– Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pagrįstais žiniasklaidos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ monitoringo rezultatais, jūs pirmajame rinkimų ture vien reklamai televizijoje išleidote daugiau nei 2,3 mln. litų. Tai milijonu litų daugiau, nei leidžia įstatymai. Kiek iš tiesų išleidote reklamai?
– Šiandien ryte išplatinta informacija jūsų korespondentui, duomenys ne tokie, aš išleidau 1 mln. 30 tūkst. Lt. Įstatymai nepažeisti, aš vykdau rinkimų kampaniją taip, kaip priklauso pagal įstatymą, kai pinigai pervedami į sąskaitą ir jie naudojami. Nustatytos ribos man pakako, bet politikai nori būti labiau matomi. Turiu ir kitų konkurentų paminėjimą spaudoje, portaluose. D.Grybauskaitė naudojasi administraciniais resursais, jos paminėjimas žiniasklaidos priemonėse yra 7530 kartų, mano – 1400. D.Grybauskaitė, jeigu ji mokėtų už tai, mokėtų 8–10 mln. Lt.
– Kaip jums atrodo, kokią įtaką rinkėjams daro kandidatų finansiniai pajėgumai reklamuotis?
– Priklausomai nuo to, kokias pareigas eini rinkimų kampanijos metu. Tų, kurie vykdo pareigas ir teikia žinias, žinomumas didesnis. Man sunkiau, nes penkerius metus nebuvau aktyvus politiniame gyvenime. Man pavyko jį atkurti, esu žinomas Lietuvoje kaip žmogus, dirbęs Europos Parlamente.
– Kas už jus rašo drąsias nuomones apie D.Grybauskaitės drąsos kainą? Jūsų šnekos tiesioginiame eteryje ir raštu pateikiama nuomonė labai akivaizdžiai skiriasi.
– Visiškai nesiskiria, raštas vienas dalykas, eteryje kita atmosfera. Yra žmonės, kurie rašo, bet aš viską skaitau, koreguoju, tikrinu. Prie tokios gausos ir aktyvaus dalyvavimo visur, natūralu, kad turi būti žmonės, kurie padėtų parašyti, bet nuomonė yra mano. Tai – ne viešųjų ryšių agentūrų žmonės, partijos kolegos talkina rašant nuomonę.
Visiškai nesiskiria, raštas vienas dalykas, eteryje kita atmosfera. Yra žmonės, kurie rašo, bet aš viską skaitau, koreguoju, tikrinu.
– Kaip vertinate šią prezidento rinkimų kampaniją? Gal kuo nors nusivylėte?
– Ne tik aš, bet ir daugelis politikų ir politologų yra nusivylę. Pats formatas keistas – kiekvienas turime dvi minutes išsakyti pozicijai, ateityje kampanijos turi būti tik diskusijų principu.
Susėstume prie apskritojo stalo, uždavinėtume vienas kitam klausimus, atsakinėtume, bandytume apsiginti, įtikinti, kad mūsų idėjos geriausios. Negaliu sakyti, kad D.Grybauskaitė manęs vengia. Tiesiog jos apsisprendimas neatvykti į debatus, aš stengiuosi eiti visur.
– Paprašyta įvardinti tris dalykus, kur jūsų nuomonės kategoriškai nesutampa, D.Grybauskaitė pasakė, kad jūs būtumėte labiau linkęs parduoti Lietuvą dėl sviesto. O kaip jūs atsakytumėte į tokį pat klausimą?
– Pirmiausiai dėl sviesto: praėjo 25 metai, mano biografijos faktai – be išplėštų puslapių, mano darbo patirtis sako, kad mes nei vienas neparduotume Lietuvos. Mūsų žmonės pasikeitę, jie neleistų nei man, nei prezidentei to. Aš stiprinau Lietuvos energetinę nepriklausomybę, teikiau pasiūlymus. Atmetu tuos pasisakymus, manau, kad taip manęs sumenkinti nepavyko.
Pirmiausiai dėl sviesto: praėjo 25 metai, mano biografijos faktai – be išplėštų puslapių, mano darbo patirtis sako, kad mes nei vienas neparduotume Lietuvos.
Mano nuomonė su D.Grybauskaitės visur nesutampa. Turime mažus atlyginimus, vienas mažiausių pensijų, turime milžiniškas paskolas. Iš krizės ėjome pačias mažiausias pajamas turinčių žmonių sąskaita.
Užsienio politika – sugadinti santykiai su kaimynais, ypač su lenkais, neturime rimtų santykių su Latvija ir Estija. ES politikoje nesugebėjome įtikinti, kad Rusiją privalu stebėti ir vertinti, ypač po pieno krizės. D.Grybauskaitė tai turėjo gal ne visiems, bet kai kam perduoti.
– Agituojantys balsuoti rinkimuose prieš jus teikia argumentą, kad jums tapus prezidentu Lietuvoje sumažėtų demokratijos. Ar sutinkate, kad valstybei būtų geriau, kad prezidentas ir premjeras priklausytų skirtingoms politinėms jėgoms?
– Jei laimėčiau rinkimus, galiu užtikrinti, kad demokratija klestėtų, aš kalbėčiausi su visais – visomis politinėmis partijomis, atnaujinčiau įvairias iniciatyvas ir diskusijas, įgyvendinčiau energetinius projektus. Esu žmogus, kuris telks žmones, kviesiu Valstybės gynimo tarybą, demokratijos bus daugiau.
– Ar jums apskritai priimtina Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad prezidentas turi būti nepartinis? Ar tas narystės suspendavimas nėra tik dėl akių? Juk pats sakėte, kad patarėjais kviestumėte dalį socialdemokratų.
– Aš sakiau, kad patarėjai keletas būtų iš mano partijos, nebūtų visi. Suspendavimas yra normalu. Partijos turi kelti savo kandidatus į prezidentus, dalyvauti ne tik treniruotėje, bet ir varžybose. Paraginčiau konservatorius ugdyti tokius asmenis.
– D.Grybauskaitė pareiškė, kad perrinkta antrai kadencijai peržiūrėtų Vyriausybės sudėtį ir ypač viceministrus. Kaip elgtumėtės jūs?
– Viceministrai deleguojami partijų, čia yra partijų pasirinkimas. Pokyčių būtų, kai kurie – natūralūs, kai kurie ministrai pateks į EP, o kai kurie pokyčiai bus iš reikalo, kai kurie ministrai būtų keičiami, tačiau jų neįvardinsiu. Yra sferų, kuriose galima dirbti žymiai efektyviau, tartumėmės su premjeru.
Dabartiniai socialdemokratų ministrai gana gerai atlieka savo funkcijas. Finansų ministrui buvo nelengva, bet jis susitvarkė.
– Jeigu būtumėte išrinktas prezidentu ir premjeras pasiūlytų, ar skirtumėte ministrais teisiamus Darbo partijos lyderius Viktorą Uspaskichą ir Vytautą Gapšį?
– Tokių tikrai nebus, nenorėčiau čia plėstis, nemanau, kad tokie pasiūlymai būtų ir kad premjeras tam pritartų.
– Kaip jūs reaguojate, kai paramą jums išsako sulaužęs priesaiką Rolandas Paksas, už finansines machinacijas teisiamas Viktoras Uspaskichas, viešai Vladimiro Putino politiką remiantis Valdemaras Tomaševskis? Ar nebijote su jais susitapatinti?
– V.Tomaševskis oficialiai neišreiškė paramos, dėl kitų – yra partijos, kurios demokratiškai buvo išrinktos į Seimą. Rinkėjai turi teisę apsispręsti, partijos lyderis gali pasakyti, už kokį kandidatą balsuoti. Man paramą išreiškė koalicijos partijos, tai yra teisinga.
– Prezidentė šią savaitę pasiūlė didinti mažiausias pensijas. Ar, jūsų manymu, dabar tam laikas? Ar šiam pasiūlymui pritariate visiškai, ar tik iš dalies?
– Forma man keista, kai pakviečiami profesoriai, kurie neatsakingi už vykdomosios valdžios sprendimų priėmimą. Demokratinėje valstybėje mažiausiai ministras turi dalyvauti tokiame pasitarime, geriau – premjeras. Taip, reikia kelti pensijas, bet pirmiau reiktų grąžinti. Manau, kad tikrai ateis laikas, kai galėsime tai daryti, o dabar tai rinkimų retorika, nes valstybė neturi tokių galimybių. Tačiau tikiu, kad nuo kitų metų jų gali atsirasti.
– Premjeras Algirdas Butkevičius nelabai nori naujos atominės elektrinės statybų. Kaip jį priverstumėte vykdyti šį projektą?
– Nesu girdėjęs, kad nelabai nori, reikia atskirti abu projektus, vienas – konservatorių, visiškai neparengtas nei ekonomiškai, nei politiškai. Aš gerbiu piliečių nuomonę, kurią jie išsakė referendume, bet teigiu, kad sąlygos kardinaliai pasikeitusios. Aš tikiu, kad man pavyks ES įtikinti, kad pačios saugiausios pasaulyje elektrinės statybos reikalingos ir prie jų gali prisidėti pati ES. Tai yra strateginis tikslas, kitos valstybės galės prisidėti prie projekto, tikiu, kad jų bus ne viena.
– Kaip gerinsite santykius su Lenkija?
– Lenkija ir toliau turi būti vienas iš mūsų strateginių partnerių, ekonomine ir politine prasme tai gyvybiškai svarbus klausimas. Reikia važiuoti, kalbėtis.
Ateityje tai leistų ES mastu labiau politiškai veikti pačios ES politiką. Lenkija iki šių metų buvo apsisprendusi nestatyti atominės elektrinės, tačiau jau apsigalvojo. Jeigu mes nestatysime, jie statys ir mes pirksime elektrą iš jų. Tada neturėsime galimybės reguliuoti tam tikrų procesų, darbo vietas sukurtų Lenkija, o mes ieškotume, kaip sumokėti jai.
– Kur vyktumėte pirmo prezidentinio vizito? Gal į Šalčininkus?
– Dėsiu pastangas, kad pirmas vizitas būtų į Lenkiją, kiti – į Latviją, Estiją.
– Artėja momentas, kai Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, turės rinktis tarp labai integruotos federalinės sąjungos ir to, ką turime dabar. Federacija padarytų ES žymiai efektyvesnę, kita vertus, galime prarasti tapatumą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ką turėtų pasirinkti Lietuva?
– Klausimas bus diskutuojamas ateityje, šiandien nerandama forma. Tai būtų tam tikro suvereniteto praradimas. Artimesnis bendradarbiavimas neišvengiamas, tačiau globaliame pasaulyje, grėsmių akivaizdoje aišku, kad efektyviau reikia veikti ne tik ekonominiais klausimais, bet ir saugumo užtikrinimo klausimais.
– Kaip balsavote Europos Parlamente dėl Editos Estrelos projekto ir kokia jūsų pozicija vis ryškėjančio seksualinių mažumų bruzdėjimo atžvilgiu?
– Aš esu sakęs, kad pripažįstu tradicinę šeimą, esu prieš vienos lyties šeimos įsivaikinimą. Estrelos rezoliucijoje buvo ir teigiamų dalykų, Lietuvoje kai kurių dalykų nepriims. Belgijoje prieš 15 metų buvo neigiamas nusistatymas prieš seksualines mažumas, bet praėjo laikas ir jie turi premjerą, kuris priklauso mažumoms.
Bet homoseksualai neturėtų savęs reklamuoti. Jeigu jie netrukdo kitiems žmonėms ir nesistengia išreikšti savo išskirtinumo, tai eitynės, bet jeigu yra atvirkščiai, tai yra reklamos forma.
– Ką manote apie dvigubą pilietybę?
Tai yra neišvengiamas sprendimas ateityje, aš esu už dvigubą pilietybę, nes mūsų mažėja. Daug mūsų draugų yra išvažiavę į ES valstybes. Turime neatstumti žmonių, kurie turi sąsajų su Lietuva.
– Išvardinkite tris didžiausius prezidentės Dalios Grybauskaitės minusus arba klaidas.
– Išėjimas iš krizės buvo žalingas mūsų valstybei, užsienio politikoje nebuvo aiškaus prioriteto, blaškėmės, o dabar nebežinome, kas mūsų draugai. Nesurasta būdo susikalbėti aukščiausiame lygyje, su partijomis. Tai atnešė žalą grėsmės akivaizdoje.
D.Grybauskaitė turi tarptautinės darbo patirties, Europos Komisijoje gana neblogai užsirekomendavo, graži moteris, graži šypsena – tai irgi didelis dalykas.
– Išvardinkite tris geriausius Dalios Grybauskaitės darbus arba jos privalumus.
– Turi tarptautinės darbo patirties, Europos Komisijoje gana neblogai užsirekomendavo, graži moteris, graži šypsena – tai irgi didelis dalykas.
– Kur dabar mokosi ar dirba jūsų vaikai Donatas ir Kamilė?
– Donatas Lietuvoje, turėjo projektų užsienyje, kuria savo verslą. Kamilė mokosi antrą specialybę, Lietuvoje baigė politologiją, o Londone – vidaus dizainą ir architektūrą.
Mano sprendimu kandidatuoti vaikai nesižavėjo, bet sutiko, kad galiu pamėginti, jie sutiko, kad būčiau kompromisas tarp partijų, Lietuvoje būtų ramybės.
– Pažiūrėjus į jūsų žmoną atrodo, kad ji tikrai labai nenori tapti prezidentiene. Ar keldamas savo kandidatūrą atsiklausėte jos nuomonės?
– Nežinau, kodėl nusprendėte, kad nenorėtų. Kiekvienai moteriai tai yra nežinomas ateities scenarijus. Mes, politikai, įpratę prie žiniasklaidos dėmesio, bet tikiu, kad ji bus labai gera prezidentienė, šilta, palaikanti gerus santykius su kitais vadovais ir jų antromis pusėmis.
– Ar nebijote, kad bandydamas iš karto dalyvauti dviejuose rinkimuose galite pralošti abejus, kai užpykę dėl tokio neapsisprendimo žmonės jūsų tiesiog nereitinguos? Jei taip atsitiktų, ar tai reikš, kad jūsų politinė karjera baigėsi?
– Tikrai nebijau. Nebijau kandidatuoti dviejuose rinkimuose, nesu vienas, Artūras Zuokas užėmė tris kėdes – meras, buvo sąraše, kandidatavo į prezidentus. Tai yra skirtingi rinkimai. Esu apsisprendęs kandidatuoti į prezidentus, aš noriu, aš turiu viziją ir turiu patirties. Tikiu, kad man bus sėkmingi rinkimai.
– Jei nelaimėsite šių prezidento rinkimų, ar po penkerių metų bandysite dar kartą, ar užleisite vietą A.Butkevičiui?
– Aš laimėsiu šiuos rinkimus.
Konferencija baigėsi.
