– Trečiadienį pareiškėte, kad neteiksite Seimui klausimo dėl Algirdo Patacko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Kas jums sakė, kad galite tai nuspręsti – Seimo statute tokios Seimo pirmininko galios nenumatytos.
– Aš savo pasisakyme sakiau, jei atidžiai klausėte, kad šiuo metu neteiksiu. Statutas griežtai neapibrėžia terminų, kada reikia pateikti. Aš apie tai informavau prokurorą, nes dabar netinkamas laikas. Man dabar svarbiau Seimo nario sveikata, negu kad žala, kurios tinklo savininkai dar net nereikalauja. Aš pasilieku moralinę teisę to nedaryti.
Tikrai nepuolu, aš reaguoju į prezidentės veiksmus taip, kaip man priklauso, – tvirtino L.Graužinienė.
Statutas nesuteikia galimybės iš viso neteikti, tačiau kada teikti, neapibrėžta. Dabar laikas netinkamas.
– Kada pateiksite Seimui klausimą dėl Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo, ar jau nusprendėte to nedaryti, nes jums Viktoro taip pat gaila?
– Man visų vyrų gaila. Aš nesureikšminčiau to, kad jų reikia kartais pagailėti, bet tas gailestis yra įvairiapusis. Yra dar du prašymai dėl Seimo narių – V.Uspaskicho ir R.Ačo. Jų imsimės po to, kai bus priimtas biudžetas. Tai yra svarbesnis klausimas, nei šturmuoti neliečiamybės klausimus, jie bus svarstomi vėliau, nematau jokių problemų įtraukti. Net ir ponas Viktoras manęs klausė, kada tai padarysiu, jis norėjo, kad būtų padaryta anksčiau. Prašymas pateiktas senokai, tad jis tuo pasidomėjo.
– Ponia Loreta, vos tapusi Seimo pirmininke jūs kryptingai ir vis stipriau puolate bei kritikuojate prezidentę Dalia Grybauskaitę ir konservatorių patriarchą Vytautą Landsbergį. Man įdomu – kas jums sukūrė šią viešųjų ryšių strategiją – Viktoras Uspaskichas ar viešųjų ryšių kompanija – koks jos pavadinimas? Ir koks jūsų puolimo tikslas, ko tuo siekiate?
– Neteisingai formuluojate, tikrai nepuolu, aš reaguoju į prezidentės veiksmus taip, kaip ir priklauso reaguoti Seimo pirmininkei, nes, mano nuomone, ji nepilnai vykdo visas konstitucines pareigas. Jokio čia puolimo nėra. Manau, kad mes, visi aukščiausi šalies pareigūnai, turime dirbti kartu Lietuvos žmonių labui, tarnauti Lietuvos žmonėms. Svarbiausius klausimus turime spręsti kartu, nesistumdydami, nekovodami dėl reitingų.
O kas dėl V.Landsbergio, atvirkščiai – aš noriu, kad profesoriaus apsaugos klausimas būtų išspręstas teisiškai. Kad įstatyme būtų parašyta, arba turi būti užtikrinta pilna apsauga... Nes dabar, kokia ji yra, to leisti negalima. Apsaugos darbuotojai neturi galimybės jo pilnai apsaugoti. Kol į įstatymą neįrašyta, kad profesorius yra saugotinas asmuo, ministerija negali teisiškai išspręsti šio klausimo. Jeigu profesorius nekandidatuos į Europos Parlamentą, tai reiškia, pinigai tam turi būti skirti, jam reikės stipresnės apsaugos, laiko liko nedaug.
– Kaip manote, ar Seimui pateikus prezidentei siūlymą atleisti Darių Valį iš generalinio prokuroro pareigų, prezidentė privalės jį patenkinti? Ar atsisakymą irgi vertintumėte, kaip prezidentės pareigų neatlikimą?
– Čia skirtingi klausimai. Seimas turi pabaigti procedūrą, Statutas numato dar vieną procedūrą po to, kai nepritarė generalinio prokuroro ataskaitai. Nutarimais Seimas išreiškė savo valią, taip išreiškė nuomonę apie prokuroro veiklą. Sprendimus dėl to priima tik prezidentė, ji turės nuspręsti, ar ją tenkina prokuroro darbas. Jeigu taip, ji prisiims atsakomybę už Generalinės prokuratūros veiklą.
– Nieko keisto, kad taip nediplomatiškai ir stačiokiškai kritikuodama kitus sulaukiate nemažos kritikos savo atžvilgiu. Ar tiesa, kad siekiate įgyti aukos vaidmenį ir tokiu būdu sulaukti nemažos dalies Lietuvos rinkėjų simpatijų? Panašiai kaip Rolandas savo laiku, ar jūs ateityje neplanuojate komunikuoti visuomenei žinios, kad klanas, prezidentė ir kiti įtakingi asmenys puola jus dėl jūsų aktyvumo ir „naudingų valstybei“ iniciatyvų?
– Manęs niekas nepuola, nežinau, kur jūs tą puolimą įžvelgiate. Noriu pasakyti, kad nėra puolimo, jeigu žmonėms susidarė tokia nuomonė... Žurnalistai dirba savo darbą, mes – savo, kiekvienas randame sąlyčio taškų, yra nuomonių išsiskyrimo, tai yra normalu. Visada vertinu žurnalistų darbą, be abejo, labiausiai – profesionalų.
– Ponia L.Graužiniene, jūs esate Seimo pirmininkė, o elgiatės kaip prezidentė. Kokios, jūsų nuomone, turi būti Seimo pirmininko galios ir kokia jo vieta valstybėje?
Su B.Vėsaite Seime dirbu dešimtus metus. Manau, kad ji buvo taip įvertinta visai nepelnytai, – teigė L.Graužinienė.
– Elgiuosi kaip Seimo pirmininkė ir tikrai nepretenduoju būti prezidente, ar net kandidatė šiame etape. Atmetu bet kokias interpretacijas. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kokios yra Seimo pirmininko, prezidento atsakomybės ribos. Aš negaliu nepasiremti autoritetingu europarlamentaru A.Sakalu, kuris mano, kad prezidentė peržengia savo ribas.
– Ar nebijote būti sulyginta su dar viena kolege – Birute Vėsaite, kurią visi slėpė nuo atvykstančių užsienio svečių?
– Neturiu laiko pažiūrėti, kas darosi internete. Ten vyksta daug aktyvaus gyvenimo, ir nematau čia nieko bloga. Su B.Vėsaite Seime dirbu dešimtus metus. Manau, kad ji buvo taip įvertinta visai nepelnytai.
– Noriu paklausti, kada bus grąžintos neteisingai sumažintos pensijos? Kada bus parengta grąžinimo tvarka?
– Koalicijoje buvo labai daug diskusijų. Mes, Darbo partija, norėjome kad kitąmet būtų pirminis grąžinimas žmonėms, kuriems daugiau nei aštuoniasdešimt metų. Iš viso reikia milijardo litų, dabar tiek pinigų neturime. Labai sunku susikalbėti su finansų ministru, premjeras šiuo klausimu lankstesnis, tačiau finansų ministras turi labai griežtą poziciją fiskalinės drausmės klausimais. Valdančiojoje koalicijoje yra sutarimas, kad priimant biudžetą, bus priimtas nutarimas, kad jeigu kitąmet bus viršplaninių pajamų, jos bus iš karto nukreiptos nusavintoms pensijoms grąžinti.
– Kokia Seimo pirmininkės pozicija Rusijos politikos atžvilgiu?
– Užsienio politiką formuoja prezidentė ir Vyriausybė per užsienio reikalų ministrą. Kai kandidatavau prezidento rinkimuose, vienodai su D.Grybauskaite kalbėjome, kad reikia pragmatiškai žiūrėti į santykius su kaimynais, taip pat Rytų kaimynais. Deja, dabar prezidentės vykdoma politika šiek tiek skiriasi, tačiau aš lieku prie ankstesnės nuomonės. Turime įvertinti visus svertus. Kalbėjimasis nereiškia nusileidimo ir savo reikalavimų atsisakymo.
– Įvardinkite 3 savo geriausius bruožus, 3 blogiausius, kokie jūsų pagrindiniai 3 tikslai, einant Seimo pirmininko pareigas, kuriuos pajustų paprastas Lietuvos pilietis?
– Mano bruožus tegu vertina kiti. Kiekvienas žmogus atsirenka tai, kas jam priimtina ar nepriimtina mano asmenyje, charakteryje. Dėkoju savo mamai ir tėčiui, kad esu tokia, kokia esu. Aš esu dviejų žmonių meilės vaisius ir esu jiems labai dėkinga. O mano tikslas vienas – tarnauti Lietuvos žmonėms.
– Kaip įsivaizduojate Lietuvą pasibaigus šios valdančiosios koalicijos kadencijai?
– Kita kadencija bus labai panaši į šią, jei kalbate apie politinių jėgų išsidėstymą. Tikiu, kad centre esanti politinė partija bus dar tvirtesnė.
– Kaip vertinate A.Paulausko šansus prezidento rinkimuose?
– Vertinu labai gerai, skirtingai nei girdžiu nuomones aplinkui. Jis dirbo tose pareigose, yra kandidatavęs ir gerai pasirodė savo laiku. Jis turi labai daug gerų dalykinių savybių, ryžtą ir norą pakeisti situaciją. Esu įsitikinusi, kad A.Paulauskas atras tą ryšį su Lietuvos žmonėmis ir žmonės juo patikės. Aš jam padėsiu kaip galėsiu kaip Darbo partijos pirmininkė, ir aktyviai dirbsiu rinkimų metu. Nekandidatuoti nusprendžiau pati. Apsisprendimas buvo dėl to, kad Seimo pirmininko pozicija, išreikštas pasitikėjimas, man svarbus, ir turiu šiose labai aukštose pareigose išlikti, nesiblaškyti. Tai yra pareiga, didelė atsakomybė ir visas jėgas turiu atiduoti šiam darbui.
– Kada gerbiamoji Seimo pirmininkė atsiprašys už Darbo partijos juodąją buhalteriją?
– Darbo partijos pirmininkė niekada neatsiprašys už politinį procesą, kuris vyksta su Darbo partija, į kurį įtraukta teisinė sistema. Jeigu teismas vyktų be politinio lauko... Yra labai daug žmogaus teisių pažeidimų, tai vertina specialistai, Europos institucijos. Jei aukščiausios instancijos teismai, Europos Žogaus Teisių Teismas sutiks su tuo ką sako prokurorai, tada kitas klausimas. Aš neturiu dėl ko atsiprašyti.
– Ar jūs, kaip partijos pirmininkė, galite garantuoti, kad šiuo metu iškrėtę jūsų partijos būstinę pareigūnai nerastų tos pačios juodosios buhalterijos?
– Labai atsakingai galiu pasakyti, kad gali krėsti skersai ir išilgai, ten nieko neras. Ir praėjusį kartą atlikę kratą nieko nerado. Jei perskaitysite bylą, tai, ką paėmė per kratą – nieko jie nerado.
– Kokią knygą dabar skaitote? Kokioje bibliotekoje naktį skaitėte „Senį ir jūrą“?
– Tą knygą skaičiau savo asmeninėje bibliotekoje, namuose turime ją nemažą. Ją pradėjo kaupti vyro pirmoji žmona, aš sėkmingai tęsiu šią tradiciją. Knygą myliu nuo pat mokyklos laikų, tai yra mano mėgstamiausia apysaka. O dabar skaitau Lauro Bielinio knygos apie prezidentę antrą leidimą.
– Ar persikėlus gyventi į Vilnių vis tiek keliatės 5 ryto, kad pasigražintumėte? Ar tiesa, kad su Mantu Petruškevičiumi nebebendraujate? Kas dabar jums padeda puoštis? Kuo neįtiko Mantas?
– Kadangi tai daug asmeninių klausimų, nemažai buvo rašyta spaudoje, ir nebenoriu kalbėti ta tema. Mano draugės, kurias jau dvidešimt metų pažįstu, prašė pabaigti tą temą, kad darbai atsispindėtų, o ne pavardės. Tai – subtilūs dalykai, todėl nenoriu komentuoti.
– Ar pati skaitote naujienas apie save? O gal ir komentarus? Koks įspūdis?
– Specialiai naujienų apie save neskaitau, bet kas rytą peržvelgiu spaudą, užsienio – taip pat. Bendrą apžvalgą gauname Seime, taip pat skaitau laikraščius, tai, kas man įdomu, aktualu, kad turėčiau visą informaciją. Komentarų neskaitau, nes žinau, kaip jie rašomi ir iš kur jie rašomi. Partijų atstovai komentuoja, dar kai kas, žinau, mėgsta komentuoti. Siūlyčiau visiems, kurie ima į širdį, pasakyti: neskaitykite, nes ramiau miegosite.
– Kaip vertinate naująją stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką? Kaip manote, ar ne per daug mokiniui laikyti 5 ir daugiau egzaminus, norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą? Ar nėra nustumta lietuvių kalba, nes norint įstoti pirmiausiai reikia anglų kalbos egzamino? Gal laikas būtų dar pasitarti su mokiniais ir pertvarkyti šią nesąmoningą tvarką, bent jau 2015 metais? Kada atsižvelgsite į mokinius?
– Kiek žinau, visada tariamasi su moksleivių parlamentu, su studentais – taip pat. Studentai patys neturėjo bendros nuomonės, kai buvo svarstomas šis klausimas. Diskusijos visada reikalingos, kuo daugiau diskutuojama, tuo geriau priimami sprendimai. Mano nuomone, lietuvių kalbai skiriamas per mažas dėmesys. Vis dėl to lietuvių kalbos pamokos, jau laikmetis reikalauja, būtų išskirtos į mažesnes grupes, tada nebus taip, kad mūsų mokiniai nemoka rašyti lietuviškai.
– Darbo partijos bylos dokumentai liudija, kad būdama Seimo nare tuomet kas mėnesį gaudavote po 810 litų iš juodosios buhalterijos kasos. Kiek pakilo partinės išmokos „vokeliuose“, kai tapote Seimo pirmininke, o gal dabar susimokėti „sėkmės mokestį“ partijai jau turite pati?
– Ten tokio dokumento nėra, nemeluokite...
– Prašom, susipažinkite. (Įteikti Darbo partijos juodosios kasos išlaidų orderiai, kuriuose rašoma: „priemoka LSR nariams“ Loreta 810x3 – 2430 (...), „priemokos“ Loreta 810 (...)")
– Dar kartą noriu pasakyti, kad tokio dokumento, kuriame būtų pasakyta, kad L.Graužinienei yra išmokama kokia nors suma, nėra.
– O kiek dar Loretų buvo tos kadencijos Seime?
– Jūs manęs neprovokuokite, nes neišprovokuosite. Noriu labai rimtai atsakyti į tą klausimą, nes jūs labai rimtai jį uždavėte. Visa medžiaga yra vieša – siūlau ją perskaityti, labai atsakingai įvertinti tai, kad L.Graužinienei jokių pretenzijų prokuroras neturėjo.
Šeštadienį Šiauliuose L.Graužinienė tapo Darbo partijos, kuri susijungė su neparlamentine Krikščionių partija, pirmininke.
„Ji atstačiusi savo moterišką, bet stiprią krūtinę vedė partiją sunkiu metu. Partija tikrai bus gerose rankose, ji gerai bus atstovaujama visais lygiais“, – savo patikėtinę gyrė politinės jėgos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
Spalio 3 dieną L.Graužinienė poste pakeitė Seimo pirmininko pareigas ėjusį Darbo partijos deleguotą Vydą Gedvilą. Netrukus L.Graužinienė ėmė atvirai kritikuoti prezidentę Dalią Grybauskaitę.
