Dešimtus metus skaičiuojanti tradicija artėjant Konstitucijos dienai sukviesti esamus ir kadenciją baigusius Konstitucinio Teismo teisėjus, mokslininkus, teisininkų bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovus į diskusiją apie pagrindinį valstybės teisės aktą ir jo saugomas vertybes visuomet sulaukia daug dėmesio – praėjusių metų konferencijų įrašai peržiūrėti daugiau nei pusantro tūkstančio kartų.
Šiemet konferencijoje galima dalyvauti tiesiogiai Seime registruojantis iš anksto arba nuotoliniu būdu stebėti per televiziją „Seimas ‒ tiesiogiai“ ir „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Dėmesys – Konstitucinio Teismo istorijai
Šių metų konferencija skiriama Konstitucinio Teismo 30-ųjų įsteigimo metų sukakčiai paminėti.
Tautos referendumu 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje buvo nustatyta, kad Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento priimamų teisės aktų konstitucingumo patikrą vykdys savarankiška ir nuo kitų valstybės valdžios institucijų nepriklausoma konstitucinės kontrolės institucija.
Konstitucinis Teismas tapo neatsiejama Lietuvos konstitucinės, teisinės ir politinės santvarkos dalimi.
Vadovaujantis Konstitucijos VIII skirsnio nuostatomis 1993 m. pavasarį buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Jau 30 metų konstitucinį teisingumą vykdantis ir Konstitucijos viršenybę Lietuvos teisės sistemoje užtikrinantis Konstitucinis Teismas tapo neatsiejama Lietuvos konstitucinės, teisinės ir politinės santvarkos dalimi.
Be nepriklausomos konstitucinės kontrolės institucijos neįsivaizduojamas nė vienos demokratinės teisinės valstybės egzistavimas.
Pažymint Konstitucinio Teismo įsteigimo ir veiklos 30 metų sukaktį, konferencijoje kviečiama prisiminti tinkamiausio Lietuvai konstitucinės kontrolės modelio paiešką, konstitucinę patikrą vykdančios institucijos steigimo aplinkybes.
Nors Konstitucinis Teismas Lietuvoje įkurtas tik prieš 30 metų, konstitucinės kontrolės idėjos jau tuo metu nebuvo novela teisininkų diskurse. Dar 1931 m. Mykolas Romeris, pirmasis konstitucinės teisės profesorius Lietuvoje, savo veikale „Konstitucinės ir teisės teismo pasieniuose“ sudėliojo esminius konstitucinės kontrolės institucijos bruožus ir funkcijas.
Kviečiama prisiminti tinkamiausio Lietuvai konstitucinės kontrolės modelio paiešką.
Prof.Juozas Žilys, buvęs vienas iš šiuo metu veikiančio Lietuvos Konstitucinio Teismo kūrėjų, pažymi, kad dabartinio Konstitucinio Teismo statuso teorinis pagrindas iš esmės nesiskiria nuo M.Romerio konstruoto modelio, o konstitucinės justicijos problemos, kurios iškeltos ir analizuotos tarpukario Lietuvoje, aktualios ir dabar, kai jau realiai veikia Konstitucinis Teismas.
Programoje – valstybei ir visuomenei aktualios konstitucinės teisės temos
Konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie Konstitucinio Teismo formuojamą konstituciocentrinę Konstitucijos sampratą, pagal kurią Konstitucija yra centrinė teisės aktų sistemos ašis ir laikoma aukščiausiąja teise, nubrėžiančia gaires visai teisės sistemai.
Taip pat bus aptariama, kaip vystėsi Konstitucinio Teismo formuluojama oficialioji konstitucinė doktrina, su kokiais iššūkiais susiduria Konstitucinis Teismas nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylas ir kokie visai visuomenei aktualūs klausimai buvo sprendžiami konstitucinėje jurisprudencijoje.
Bus kalbama ir apie konstitucinės kontrolės perspektyvas, konstitucinių teismų vaidmenį sprendžiant dėl Konstitucijos pataisų ir saugant valstybės konstitucinę santvarką, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konstitucines garantijas šių dienų aktualijų kontekste.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė džiaugiasi gyvuojančia tradicija kasmet artėjant Konstitucijos dienai rengti tarptautinę įvairioms aktualioms konstitucinės teisės problemoms aptarti skirtą konferenciją. Konferencijos temą, kaip ir šiemet, paprastai padiktuoja svarbiausi valstybės gyvenimo įvykiai.
Prof. dr. L.Jakulevičienė pažymi, kad „Šiuo metu, kai valstybės susiduria su daugybe globalių ir lokalių iššūkių bei krizių, atsiranda daugiau pagundų piktnaudžiauti teise.
Tuo tarpu konstitucinė kontrolė, kaip esminis demokratinės valstybės bruožas, būtent ir užtikrina, kad nebūtų nukrypstama nuo esminių konstitucinių principų ir vertybių, nepaisant to, kokie įstatymai būtų priimami ar kokia politinė valdžia bebūtų. Skiriasi tik konstitucinės kontrolės įgyvendinimo modeliai įvairiose valstybėse.“
Konferencijoje savo įžvalgomis dalysis Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda, pagrindiniame pranešime apžvelgsiantis per 30 metų nueitą Konstitucinio Teismo kelią, garantuojant Konstitucijos viršenybę ir iš teisės sistemos šalinant Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus.
Konstitucinė kontrolė, kaip esminis demokratinės valstybės bruožas, būtent ir užtikrina, kad nebūtų nukrypstama nuo esminių konstitucinių principų ir vertybių.
Konferencijoje taip pat kalbės kadenciją baigę Konstitucinio Teismo pirmininkai J.Žilys, Egidijus Kūris ir Danutė Jočienė, kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai, Mykolo Romerio universiteto profesoriai emeritai Vytautas Sinkevičius ir Egidijus Jarašiūnas, kadenciją baigusi Konstitucinio Teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto profesorė Toma Birmontienė, akademinės bendruomenės, teismų ir advokatūros atstovai, mokslininkai iš JAV, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos.
Pagrindinį pranešimą konferencijoje skaitysiantis Konstitucinio Teismo pirmininkas G.Goda pažymi, kad Konstitucinis Teismas jau 30 metų, vykdydamas jam priskirtus konstitucingumo kontrolės įgaliojimus, gynė ir tebegina Konstitucijoje įtvirtintą demokratinę santvarką ir jos vertybes, palaiko jų stabilumą, neleisdamas į jas kėsintis ir juo labiau jų paneigti.
„Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje atskleistos ir stiprintos iš Konstitucijos išplaukiančios aukščiausių ir kitų valstybės valdžios institucijų formavimo, jų visuomenei ir valstybei reikšmingų įgaliojimų vykdymo ir kitos jų veiklos garantijos, šių institucijų atsakomybės piliečiams pagrindai ir Konstitucijos kaip valstybės valdžią ribojančios aukščiausios teisės esmę išreiškiančios valdžios ribos: ypač žmogaus orumo, laisvės neliečiamumo, lygiateisiškumo aspektai, kitų žmogaus teisių garantijos, įskaitant rinkimų teisės principus, taip pat kiti piliečių dalyvavimo valstybės valdyme pagrindai, pilietinės visuomenės plėtrai užtikrinti svarbios konstitucinės nuostatos ir pažeistų žmogaus teisių gynimo garantijos.
Tad turime palaipsniui išplėtotą Konstitucijoje, ne vien jos 1 straipsnyje įtvirtintą daugiasluoksnę demokratijos sampratą“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė T. Birmontienė pažymi, kad 30 metų veikiantis Konstitucinis Teismas sėkmingai įveikė visus jo demokratijos stiprinimo kelyje pasitaikiusius iššūkius, tačiau pripažįsta, kad ir toliau ramaus laikotarpio tikėtis neverta.
„Konstitucinė justicija – svarbus demokratinės valstybės gėris, tačiau ji gali atlikti Konstitucijos apsaugos vaidmenį tik būdama nepriklausoma, nesižvalgydama į politines populistines audras, kurios neretai kilo Lietuvoje šiuos 30 jos veiklos metų.
Ir ateities dešimtmečiai bus svarbūs valstybės demokratinei raidai, keliantys Konstituciniam Teismui naujus klausimus, į kuriuos atsakymų reikės ieškoti gyvosios Konstitucijos vertybių sistemoje“, – teigia profesorė T.Birmontienė.
Tarp svečių – ryškiausi pasaulio mokslininkai
Vienas ryškiausių konferencijos svečių – Teksaso universiteto William’o Stamps’o Farish’o teisės profesorius ir Konstitucinių studijų centro direktorius Richard Albert, parašęs daugiau nei 30 knygų konstitucinės teisės temomis, verčiamų į daugelį kalbų.
Savo pranešime prof.R.Albert analizuos konstitucinių pataisų fenomeną ir kalbės apie tai, kad politikai neretai siekia pasinaudoti konstitucijos pataisų procedūra tam, kad įtvirtintų pataisas, išbalansuojančias konstitucinių vertybių sistemą, keičiančias valstybės valdžios institucijų įgaliojimų ribas.
Anksčiau ar vėliau tokios pataisos neišvengiamai tampa konstitucinės kontrolės objektu ir jų likimas atsiduria konstitucinių teismų, kurių paskirtis – išsaugoti Konstitucijos vientisumą, rankose.
Diskusija juolab aktuali Lietuvai dėl to, kad ir čia politikai nevengia registruoti įvairaus turinio Konstitucijos pataisų, o kitąmet, siekiant pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, šiuo tikslu ketinama rengti referendumą.
Kaimyninių valstybių patirtis rodo, kad demokratija neturi ir negali būti laikoma duotybe, kuriai niekas negresia. Jai išlaikyti reikalingas visų valstybės valdžios institucijų susitelkimas. Savo patirtimi saugant demokratines vertybes ir sprendžiant teisinei valstybei kylančius iššūkius dalysis kadenciją baigęs Lenkijos Konstitucinio Tribunolo teisėjas, Varšuvos universiteto profesorius Marek Zubik.
Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjas, Charkivo Jaroslavo Išmintingojo nacionalinio teisės universiteto profesorius Oleksandr Petryshyn kalbės apie Ukrainos Konstitucinio Teismo veiklos ypatumus, valstybėje tebevykstant karui su Rusija.
Kaimyninių valstybių patirtis rodo, kad demokratija neturi ir negali būti laikoma duotybe, kuriai niekas negresia.
Konferencijoje dalyvauja ir kadenciją baigusi Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė, Latvijos universiteto profesorė Sanita Osipova, nagrinėsianti žmogaus orumo apsaugos problemas, taip pat Tartu universiteto Estijoje profesorius Madis Ernits, pristatysiantis estiškąjį konstitucinės kontrolės modelį.
Konferenciją rengia Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Konstitucinis Teismas, Lietuvos advokatūra.
Su konferencijos programa galima susipažinti čia: https://shorturl.at/ouMW8
Norinčius dalyvauti konferencijoje kviečiame registruotis užpildant trumpą dalyvio anketą https://shorturl.at/fmFV6
