Ant greitųjų testų užlašinus įvairių skysčių klaidingai teigiamas atsakymas gaunamas išties neretai.
Taip yra dėl to, kad skirtingų gėrimų ir maisto produktų rūgštinė terpė sunaikina jautrų testą ir šis parodo klaidingą rezultatą.
Nuo pat pandemijos pradžios tokie įrašai labai populiarūs socialiniuose tinkluose. Klaidingas teigiamas atsakymas laikomas „įrodymu“, neva pandemija neegzistuoja, o susirgimų statistika klastojama.
Testas pomidorui
Koronaviruso pandemiją neigiantys socialinių tinklų vartotojai griebiasi įvairiausių gudrybių.
Socialiniame tinkle „Facebook“ įrašas, kuriame nufilmuota, kaip vyras ant greitojo testo užlašina kelis lašus iš pomidoro išspaustų sulčių, o vėliau pamato dvi juosteles, reiškiančias, kad testas teigiamas, sulaukė didelio populiarumo.
Lietuviškai kalbantis balsas už kadro įgarsina išvadą: „Pasirodo ir pomidorai turi mirtiną virusą“.
Vien socialiniame tinkle „Facebook“ šis įrašas buvo peržiūrėtas per 177 tūkst. kartų, juo pasidalijo daugiau nei 5,6 tūkst. vartotojų.
Tačiau jis neatitinka tiesos – pomidoras koronavirusu neserga.
Melagienų šaknys – Austrijoje
Bandymai atlikti testus ne žmonėms, o maisto produktams ir gėrimams prasidėjo nuo to, kai praėjusių metų gruodį Austrijos Nacionalinės tarybos (parlamento žemųjų rūmų) narys, dešiniosios populistinės Laisvės partijos (Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ) generalinis sekretorius Michaelis Schnedlitzas parlamento posėdžio metu tiesiog tribūnoje ant testo užpylė kokakolos.
Griežtai kritikuodamas šalyje įvestus karantino ribojimus, kaip kenkiančius verslui ir šeimų gyvenimui, taip pat – Sveikatos ministerijos išlaidas testams, kurios esą buvo paleistos vėjais, jis paėmė testą, užvarvino ant jo rudo gėrimo ir po maždaug pusantros minutės parodė rezultatą – teigiamą.
„Pone pirmininke, dabar turėtų būti problema, nes parlamente gautas teigiamas testo rezultatas – ši kola gavo teigiamą testo rezultatą“, – pareiškė jis.
Tačiau šiuo rezultatu negalima pasitikėti.
Agentūros AFP kalbintos biochemijos profesorės Annette Beck-Sickinger teigimu, buferinis tirpalas nepajėgus neutralizuoti didelio rūgšties kiekio, pavyzdžiui, obuolių ar mangų atveju.
Rydingo universiteto biomedicinos technologijų profesoriaus dr. Alexanderio Edwardso žodžiais, tokiu būdu įrodinėti, kad šie testai nepatikimi, – lyg teigti, kad dūmų detektorius klysta, nes įsijungia prie jo priartinus žiebtuvėlio liepsną.
Testų skirtumai
Greitieji testai nėra tokie jautrūs, kaip PGR tyrimas, kuris ieško koronaviruso genetinės medžiagos, ir naudojami kaip greita, paprasta bei pigi priemonė, rodanti, kad žmogus neužsikrėtęs arba jo organizme užkrato yra labai mažai.
Greitieji SARS-CoV2 antigeno testai yra atliekami pacientui iš nosies paimant tepinėlį.
Jis tiriamas maišant su buferiniu tirpalu, kuris po to lašinamas ant testo plokštelės.
Per kelias minutes gaunamas tyrimo atsakymas. Viena juostelė reiškia, kad viruso nėra, dvi – kad jis aptiktas.
Šie testai aptinka organizmo imuninį atsaką į virusą, tačiau ne paties viruso buvimą, todėl nėra tinkami naudoti praėjus vos keletui pirmųjų dienų po infekcijos, nes tuo metu dar tik vystosi imuninės sistemos atsakas ir maži antikūnų kiekiai gali būti neaptinkami.
Įprastai, greitojo antikūnų testo metu nustatoma, ar organizme yra IgM ir IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2.
Greitieji testai – tai ne tie patys, kurie yra atliekami mobiliuose punktuose.
PGR tyrimas atliekamas paimant tepinėlį iš nosiaryklės ir nuo žiočių lankų.
Vėliau laboratorijoje yra ieškoma viruso dalelių. Šiuo tyrimu yra nustatomas viruso egzistavimas tiriamuoju momentu.
Gavus teigiamą testo rezultatą diagnozuojama COVID-19 liga.
Šiuo metu šis tyrimas yra vienintelis, pagrindžiantis koronaviruso diagnozę, tai reiškia, kad norint patvirtinti ligą būtina atlikti PGR tyrimą.
Tad net klaidingai teigiamą rezultatą rodantys greitieji testai negali paveikti šalies susirgimų statistikos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
