GLB pirmininkė Jurga Montvydaitė pasakojo, kad ši bendruomenė ganėtinai jauna – susikūrė tik 2002 metais. Be to, pakankamai negausi, mat tautiečiai šioje Balkanų pusiasalio šalyje tarpusavyje bendrauja gana pasyviai. GLB neturi nei patalpų nei oficialaus adreso, todėl nėra ir galimybių iškilmingai švęsti nacionalines šventes. Kita vertus, ji akcentavo minėjimų jaukumą ir šiltumą.
Tiesa, pasak J.Montydaitės, bendruomenė labiau švenčia Vasario 16-ąją, nes ši data ir Kovo 11-oji yra labai arti viena kitos. Taip pat 1918-ųjų akto metines Graikijos lietuviai jungia su Naujųjų metų švente.
Per daug nesureikšminame šventimo organizuodami tokius minėjimus, kokius darydavo mokyklų aktų salėse, kur kasmet tie patys eilėraščiai, tie patys žodžiai ir laukimas, kada tas minėjimas baigsis.„Kadangi Vasario 16-oji yra pati artimiausia šventė po Naujųjų, visada su bendruomenė pjauname pyragą, vadinamąją naujametinę pitą, kurioje būna paslėptas pinigas. Laimingas tas, kuriam jis atitenka. Tai, žinoma, labiau graikiška tradicija, bet kadangi gyvename Graikijoje, tai turime laikytis ir jų papročių“, – svarstė J.Montvydaitė.
Kovo 11-oji Graikijoje taip pat minima, tačiau daugiau Lietuvos ambasados pastangomis. 2008 metais šia proga į Atėnus buvo atvežta Lietuvos dailininkų paroda. Pernai ambasada surengė Kovo 11-osios minėjimą savo naujose patalpose. Šiemet švęsti Kovo 11-ąją Graikijos lietuvius taip pat kvies Lietuvos atstovybė.
Pasak GLB pirmininkės, savo šalies Nepriklausomybę bendruomenės nariai suvokia ir kaip asmeninę Nepriklausomybę.
„Mums daug reiškia Lietuva ir jos Nepriklausomybė: kad dabar esame čia, Graikijoje, kad turime normalias sąlygas čia gyventi, dirbti, studijuoti, kad turime laisvę keliauti, pažinti pasaulį – visa tai mums davė Lietuvos Nepriklausomybė. Mums, čia esantiems lietuvaičiams, Kovo 11-osios šventė yra dar viena galimybė visiems susiburti, pabendrauti savo gimtąja kalba. Per daug nesureikšminame šventimo organizuodami tokius minėjimus, kokius darydavo mokyklų aktų salėse, kur kasmet tie patys eilėraščiai, tie patys žodžiai ir laukimas, kada tas minėjimas baigsis. Ne, mes švenčiame paprastoje jaukioje aplinkoje su vynu, kava, arbata ir nesibaigiančiomis diskusijomis“, – pasakojo J.Montvydaitė.
