„Atkurti valstybę ir dar tokią, kuri buvo praradusi Nepriklausomybę prieš 50 metų, iš tikro labai reikšmingas įvykis. Tai rodo kelis svarbius dalykus: kad lietuvių tauta neužmiršo savo valstybingumo, kad ji išsaugojo viltį turėti savo valstybę ir kovojo už ją“, – mano Vilniaus universiteto Naujosios istorijos katedros docentas.
Tiesa, A.Jakubčionis akcentavo, jog Kovo 11-oji savo reikšmę turi dalintis su 1918-ųjų Vasario 16-ąja: „Visada sakiau, kad jeigu nebūtų Vasario 16-osios, tai vargiai galėtų būti ir Kovo 11-oji.“
Kartais pasigirsta kalbų, jog 1990 metų kovą Lietuva tik pareiškė norą būti laisva, o iš tiesų savarankiška valstybe tapo kur kas vėliau, kai ją pripažino užsienio šalys, pradėjo funkcionuoti jos valdžios institucijos. Tačiau, pasak A.Jakubčionio, kiekviena valstybė prasideda tada, kai deklaruoja savo valstybingumą. „Tarkime, 1918 metais vasario 16 dieną Lietuva juk taip pat buvo valdoma vokiečių administracijos, bet mes neabejojame, kad tai buvo reikšminga data Lietuvos gyvenime ir ją minime. Lygiai taip pat ir Kovo 11-oji. Tegul Lietuvoje stovėjo sovietinė kariuomenė, tegul Lietuvos nepripažino nė viena valstybė kelis ar keliolika mėnesių, bet tai buvo ta data, nuo kurios mes pradėjom kurti savo valstybę“, – įsitikinęs istorikas.
Tik tada, kai Kovo 11-ąją buvo paskelbta Nepriklausomybė, Sovietų Sąjungos valdžia sujudo.Atgimimo laikais pradėjus garsiai svarstyti apie Nepriklausomybę, šalia raginimų siekti visiškos laisvės buvo ir nuosaikesnių siūlymų. Komunistai piršo idėją, jog būtų naudingiau iš Sovietų Sąjungos išstoti palaipsniui, ne taip drastiškai. Tačiau dabar akivaizdu, kad buvo pasirinktas teisingiausias variantas.
„Tarkim, 1989-aisiais ir 1990 metų pradžioje, iki Kovo 11-osios, ir ta senoji, dar sovietinė Aukščiausioji Taryba (AT), jau buvo padariusi kai kuriuos pareiškimus, pavyzdžiui, kad Lietuvos konstituciniai įstatymai yra viršesni už Sovietų Sąjungos konstitucinius įstatymus, paskelbė, kad ruoš Lietuvos Nepriklausomybės projektą, ir panašiai. Bet tie visi sovietinės Lietuvos AT priimti dokumentai Maskvos, galima sakyti, paprasčiausiai nejaudino, į juos nekreipta dėmesio. Tik tada, kai Kovo 11-ąją buvo paskelbta Nepriklausomybė, Sovietų Sąjungos valdžia sujudo“, – pasakojo istorikas.
Vis dėlto, anot A.Jakubčionio, tenka pripažinti, kad net jei ne Kovo 11-oji, Lietuva šiandien greičiausiai būtų nepriklausoma valstybė. Visų pirma todėl, kad lietuvių tauta siekė Nepriklausomybės, taigi egzistavo vidinis ryžtas ją turėti. Be to, Sovietų Sąjunga pergyveno Perestroiką, kuri reiškė dalinę šalies demokratizaciją. „Aš, aišku, džiaugiuosi, kai Lietuvos politikai sako, jog mes sugriovėm Sovietų Sąjunga, bet aš manau, kad vienai Lietuvai nebūtų užtekę jėgų ją sugriauti – imperija sugriuvo pati. Tai buvo palankus dalykas ir mes vienaip ar kitaip būtume tapę nepriklausomi. Juk, pavyzdžiui, Latvija ir Estija būtent tada ir paskelbė visišką Nepriklausomybę, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga“, – sakė specialistas.
