Partnerystės įstatymo pateikimas Seime įvyko antradienį. Jo metu pataisas palaikė 33 TS-LKD frakcijos nariai, įskaitant partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį ir premjerę Ingridą Šimonytę, „prieš“ balsavo 12, o 3 susilaikė.
Pasirašydami koalicijos sutartį su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija, TS-LKD įsipareigojo dėti visas pastangas, kad būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė, grindžiama tarpusavio atsakomybe bei savanorišku apsisprendimu prisiimti teises ir pareigas.
Turėjo įtemptą posėdį
Sutartyje koalicijos partneriai nurodė pripažįstantys ir partijų frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą kai kuriais iš klausimų.
Panašu, partnerystės įteisinimas yra vienas jų.
Prieš balsuojant dėl Partnerystės įstatymo, trylika Seimo konservatorių išreiškė atskirąją nuomonę ir pasiūlė šį klausimą spręsti referendumu, tačiau kolegos partijoje tam pasipriešino – TS-LKD prezidiumas savo atstovus Seime įpareigojo referendumo iniciatyvos nepalaikyti.
Šis prezidiumo posėdis buvo įtemptas, 15min teigė Seimo konservatorė, krikdemiškojo sparno atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, bet, anot jos, naudingas.
„Prezidiumo posėdis buvo įtemptas, buvo daug emocijų, bet buvo pasakyta ir daug racionalių dalykų. Man jis atrodo geras tuo, kad pagaliau įvyko diskusija“, – teigė ji.
Jaučiasi stipresni
Krikdemai frakcijoje, pasak parlamentarės, sustiprėjo:
„Mes krikdemai visą laiką jautėmės taip, lyg mūsų nuomonė nebūtų svarbi. Dabar jaučiame, kad konservatyvioji frakcijos pusė nėra maža, ji gali ir dar gausėti.“
Meluočiau, jeigu sakyčiau, Dieve, kaip smagu, kad turim skirtingas nuomones.
O tai, kad frakcijoje egzistuoja nuomonių išsiskyrimas, V.Aleknaitės-Abramikienės teigimu, nėra malonu, bet esą natūralu:
„Tai nėra malonu. Meluočiau, jeigu sakyčiau, Dieve, kaip smagu, kad turim skirtingas nuomones. Taip nėra, bet tai natūralu šiuolaikiniame pasaulyje.“
Spaudimo balsuoti kitaip, nei norėtų, iš frakcijos kolegų V.Aleknaitė-Abramikienė teigė niekad nesulaukusi, o jos esą niekas ir neįkalbėtų balsuoti kitaip.
Komentarai, kurie skaudina
Visgi politikė apgailestavo dėl aiškinimų, kad krikdemų pozicija partnerystės klausimu yra paranki Kremliui.
„Labai dažnai manoma, kad jeigu kur nors, kokioje valstybėje, kuri mums nepriimtina, yra nepritariama gėjų santuokoms, tai tas automatiškai prilyginama ir mūsų požiūriui. Bet mūsų požiūris labai skiriasi.
Mes neneigiame tų žmonių teisių, jų galimybės atrasti teisinę formą, kaip sureguliuoti santykius. Tokie kaltinimai, kuriuos dažnai paskaitau, yra nepriimtini.
Mes savo ištikimybę Lietuvai esame įrodę, ir ypač aš, kuri buvau Sąjūdžio narė nuo 1988 metų birželio 3 dienos, ir niekada neišdaviau Lietuvos interesų, atvirkščiai juos gyniau. Taip pat – ir kiti mano kolegos“, – kalbėjo V.Aleknaitė-Abramikienė.
„Skaityti tokius komentarus tikrai skaudu“, – pridūrė ji.
Stambulo konvencijos ratifikavimui nepritaria
Rudenį Seime planuojama ratifikuoti konvenciją dėl smurto prieš moteris, dar vadinamą Stambulo konvencija. Paklausta, kaip krikdemai balsuos dėl jos, V.Aleknaitė-Abramikienė atsakė, kad nepritars, nors viliamasi, kad ji išvis nepasieks Seimo posėdžių salės.
Tikiuosi, kad Stambulo konvencija nebus teikiama, nes ji visiškai nereikalinga.
„Tikiuosi, kad Stambulo konvencija nebus teikiama, nes ji visiškai nereikalinga. <...> Neapsimoka, mes galime savo įstatymais puikiausiai susitvarkyti su smurto problema – čia daugiausia visuomenės švietimo klausimas ir panašiai“, – kalbėjo politikė.
„Tikiuosi, kad nebus teikiama, bet mes, aišku, nepritartume“, – pridūrė ji.
O kaip dėl pataisų, kuriomis siekiama dekriminalizuoti disponavimą narkotikais be tikslo juos platinti?
Dėl narkotikų dekriminalizavimo diskutuos
V.Aleknaitė-Abramikienė teigė, kad dėl to dar reikia padiskutuoti.
„Vienintelis dalykas dėl ko man iš tikrųjų skaudu, kad kartais kokie nors gimnazistai iš lengvabūdiškumo pagauti su suktine, kad jiems taikoma baudžiamoji, griežčiausia atsakomybė. Tai nėra valstybės siekis, kuo daugiau lengvabūdžių, jaunų žmonių įkišti į kameras.
Šiuo aspektu pakeičiant atsakomybę už menkus nusižengimus administracine, matyt, čia būtų tikslinga“, – svarstė ji.
„Tačiau mes esam susirūpinę tuo, kad įstatymo tekste, kuris buvo pateiktas, nebuvo jokios gradacijos tarp tikrų narkotikų ir tos mažos dozės, su kuria pagautas berūkantis vaikinas ar mergina pakliūtų į tą pačią [kategoriją]. Manau, diskusija vyks ties tuo“, – pridūrė V.Aleknaitė-Abramikienė.
Sutaria dėl esmės
Kad nuomonės narkotikų dekriminalizavimo ir Stambulo konvencijos klausimais frakcijoje gali išsiskirti, sutiko ir kitas Seimo konservatorius Paulius Saudargas.
„Gali būti, kad pozicijos gali ir išsiskirti priklausomai nuo to, ką turėsim galutiniame projekto variante“, – 15min komentavo jis.
Bet tai, pasak parlamentaro, nėra esminiai klausimai, konservatorius esą vienija visai kiti dalykai:
„Manau, kad šie klausimai, kuriuos jūs įvardinote, nėra fundamentiniai klausimai, kurie laiko mus kartu. Čia mes galim turėti skirtingas nuomones ir pasaulis dėl to nesugrius.
Yra klausimai fundamentiniai – valstybingumas, saugumas, gynyba, energetika. Yra dalykai, kur net nėra didelės diskusijos.“
„Partijoje – aukšta diskusijos kultūra“
„Partijoje esame išvystę, sakyčiau, pakankamai aukštą diskusijos kultūrą. Mes mokam aptarti tuos klausimus, diskutuojam įvairiuose formatuose, pasišnekam.
Partijoje esame išvystę, sakyčiau, pakankamai aukštą diskusijos kultūrą.
Išmokom, kad partijos viduje gali būti skirtingų nuomonių, gerbiame vieni kitų nuomones, jeigu įmanoma – ieškome bendro sutarimo, kompromiso.
Jeigu jo nėra, yra galimybė likti prie savo nuomonių, netgi balsuoti atskirai įvairiais klausimais parlamente“, – tikino P.Saudargas.
Paklaustas, ar partiečių diskusija buvo konstruktyvi ir prezidiumo posėdyje prieš balsavimą dėl partnerystės, konservatorius to vertinti nepanoro, nors pažymėjo, kad visi išsiskyrė taikiai:
„Išsiskyrėm pakankamai šiltai sutarę, kaip, ką mes sprendžiam, paleidom elektroninį balsavimą, prezidiumas nusprendė.“
Skirtys – vertybė
Nuomonių skirtys konservatorių gretose yra įprastas šiai partijai reikalas, 15min komentavo politologas S.Spurga.
Ir tai, pasak jo, vertybė.
„Šita partija yra tokia ir tai yra jos vertybė. Vertė, kad ji sugeba sutaikyti sunkiai sutaikomus dalykus. Partija iš šito išlošia“, – kalbėjo politologas.
Liberaliau mąstantiems ir krikščioniškojo flango atstovams, pasak jo, geriau būti kartu ir siekiant pritraukti atitinkamų pažiūrų rinkėjus:
„Iniciatyva dabar galbūt liberališkesnių, technokratiškesnių politikų pusėje, jie kaip ir turi moralinę daugumą, bet kita partijos dalis yra labai vertinga. Jos abi viena kitą papildo.“
„Koalicijos valtelė siūbuoja“
Tokie klausimai kaip partnerystės įteisinimas, Stambulo konvencijos ratifikavimas ar narkotikų dekriminalizavimas, S.Spurgos vertinimu, kelia įtampas ne tik atskirose partijose, bet ir koalicijoje:
„Valdančiosios koalicijos valtelė siūbuoja, bet šiuo metu dar yra neapvirtus.“
Minėtus klausimus kaip prioritetinius eidama į Seimą iškėlė valdančioji Laisvės partija, bet „politikai išsisuko nuo jų sudarinėdami koalicijos sutartį“, pažymėjo S.Spurga.
Jeigu politinė partija jaučiasi nepatogiai ir prieina ribą, ką ji gali daryti? Vienintelį žingsnį – gali sugriauti koaliciją. Bet kas iš to laimės?
Jei Seimas nė vienos iš liberalių iniciatyvų nepriims, Laisvės partija, pasak jo, gali trauktis iš koalicijos.
Bet iš to esą nebus jokios naudos.
„Jeigu politinė partija jaučiasi nepatogiai ir prieina ribą, ką ji gali daryti? Vienintelį žingsnį – gali sugriauti koaliciją. Bet kas iš to laimės? Manau, pralaimėtų ir ji pati, ir tai nebūtų valstybės interesas, kad dirbanti Vyriausybė atsistatydintų“, – kalbėjo S.Spurga.
