Pasak D.Grybauskaitės patarėjo Lino Balsio, prezidentė planavo spėti laiku pasiekti Krokuvą ir dalyvauti laidotuvių ceremonijoje (15 val. Lietuvos laiku).
Prezidentė vyko vienu automobiliu, be palydos. Kiti svarbūs mūsų valstybės asmenys prezidentės jau laukė Krokuvoje. Pats Linas Balsys į Lenkiją nevyko.
Tiesa, buvo svarstoma galimybė skristi į Krokuvą kariniu turbosraigtiniu lėktuvu „Spartan“. Tačiau aviacijos saugumo specialistai nerekomenduoja keliauti tokiu būdu, nes pelenų debesys nusileido žemiau 4500 m. Tad tokia kelionė būtų rizikinga net ir turbosraigtiniu lėktuvu, kylančiu iki 6100 m.
Skaičiai. Važiuojant leistinu greičiu, anot michelin.com, 736 km iki Krokuvos prezidentė turėtų nuvažiuoti per 11 valandų. Tokiu atveju ekipažui iš Vilniaus reikėjo startuoti apie 3 val. nakties. 15min.lt informuos, kaip prezidentei sekasi kelionė.
Papildyta 14.20 val. Prezidentė sėkmingai pasiekė Krokuvą ir dalyvaus L.Kaczynskio laidotuvėse.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienio popietę atvyko į Krokuvą, kur dalyvaus praėjusią savaitę Smolenske lėktuvo katastrofoje tragiškai žuvusių Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios laidotuvėse.
Mišios Krokuvoje numatomos 14 val. Lenkijos (15 val. Lietuvos) laiku. Anot prezidentės atstovo Lino Balsio, prezidentė Lenkiją pasiekė maždaug valanda anksčiau – apie 13 val. Lenkijos (14 val. Lietuvos) laiku.
„Prie Lenkijos sienos, kaip įprasta pagal tarptautinius susitarimus, prezidentės automobilį pasitiko Lenkijos policijos ekipažas, kuris lydėjo jį iki Krokuvos“, – 15min.lt sakė L.Balsys.
Nuo Vilniaus iki Krokuvos yra apie 760 kilometrų. Neviršijant greičio šį atstumą galima įveikti per maždaug 11 valandų. Prezidentės automobilis iš Vilniaus pajudėjo prieš 8 val. ryto Lietuvos laiku, taigi Krokuvą pasiekė per kiek daugiau nei 6 valandas.
L.Balsys negalėjo pasakyti, kokiu greičiu prezidentės ekipažas judėjo. Prezidentės atstovo teigimu, saugumą kelyje užtikrino lydintis policijos ekipažas. „Išvykus į bet kokią kitą šalį (automobiliu), visada lydi tos šalies policijos ekipažas, arba vienas, arba didesnis. (Policija) rūpinasi eismu, sudaro sąlygas važiuoti. Tai šiuo atveju buvo lygiai tas pats“, – sakė prezidentės atstovas.
15min.lt skaitytojai straipsnio komentaruose klausė, kodėl prezidentė nusprendė vykti į Krokuvą automobiliu, o ne sraigtasparniu. L.Balsys teigė, jog automobilis pasirinktas dėl pernelyg didelio atstumo. „Atstumas per didelis – daugiau nei 700 kilometrų. Nežinau, ar Lietuvoje yra sraigtasparnių, kurie galėtų tokį atstumą įveikti. Būtų reikėję leistis bent vieną kartą pasipildyti kuro“, – teigė jis.
Apie Lietuvoje skraidančius „Spartan“. Lietuvos kariuomenė tris transporto lėktuvus C-27J „Spartan“ įsigijo iš Italijos bendrovės „Alenia Aeronautika S.p.A“ pagal 2006 m. birželį pasirašytą sutartį. Pirmasis Lietuvai pagamintas lėktuvas Šiaulių kariniame aerodrome nusileido 2006 metų pabaigoje, antrasis – praėjusių metų gruodžio pradžioje, o trečiasis į Šiaulių aerodromą parskraidintas praeitą savaitę.
Bendra sutarties vertė – 75 mln. eurų. Į šią sumą taip pat įskaičiuotos atsarginės detalės, logistikos įranga, speciali salono svarbiems asmenims įranga, pilotų ir techninio personalo mokymai.
Lėktuvai „Spartan“ naudojami kariams, svarbiems asmenims ir kroviniams vežti ir desantuoti, medicininei evakuacijai, kitiems tikslams. Šio tipo orlaiviui pakilti užtenka 500 metrų trasos, vieno degalų papildymo tarpiniame aerodrome, kad lėktuvas nuskristų iki Afganistano, kur misiją vykdo Lietuvos kariai.
C-27J „Spartan“ lėktuvus taip pat eksploatuoja Bulgarija, Graikija, Italija, JAV, Rumunija.
Daugiau apie „Spartan“ Wikipedijos puslapyje.
