Tuo tarpu Jungtinių Valstijų vadovas Barackas Obama pranešė, jog atvyks į Krokuvoje vyksiančias prezidento Lecho Kaczynskio ir jo sutuoktinės Marios laidotuves.
Šimtai gedinčiųjų, daugelis kurių negalėjo suvaldyti ašarų, nuo antradienio popietės ėmė plūsti į rūmus sostinės centre, norėdami atsisveikinti su čia pašarvotais prezidentu ir pirmąja ponia.
Greitai prie prezidentūros nutįso daugiau nei kilometro ilgio žmonių eilė.
Lenkijos prezidento lėktuvas Tu–154 sudužo šeštadienį tvyrant tirštam rūkui mėgindamas nutūpti Rusijos vakarinio Smolensko miesto oro uoste.
Tyrėjai mano, kad Lenkijos vadovo ir dar 95 žmonių gyvybes nusinešusi katastrofa galėjo įvykti dėl įgulos klaidos.
„Lauksime tiek, kiek reikės“, – sakė eilėje kartu su drauge lūkuriavusi pensininkė Alicja Marszalek.
„Norime atiduoti jiems pagarbą, nes jie buvo nuostabūs žmonės. Jis buvo kuklus žmogus, puikiai išsilavinęs, inteligentiškas ir malonus“, – sakė moteris.
Vėliau trečiadienį į Lenkiją turėtų būti parskraidinti dar 30–ies katastrofos aukų palaikai.
Antradienį vėlai vakare prie prezidentūros nusidriekus daugiau nei kilometro ilgio eilei, vienas kanceliarijos darbuotojas pranešė, kad rūmai gedintiems žmonėms bus atviri per naktį.
„Lauksime tiek, kiek reikės“, – sakė eilėje kartu su drauge lūkuriavusi pensininkė Alicja Marszalek.
„Visi norėjome atiduoti paskutinę pagarbą. Lūkuriuojame čia jau keturias valandas ir turėsime dar kažkiek laiko laukti, bet verta“, – naujienų agentūrai AFP sakė 46 metų stalius Boguslawas Siertienas, atėjęs prie prezidentūros su septyniais savo šeimos nariais.
Stilingų XVII amžiaus Radvilų rūmų, kur dabar yra Lenkijos prezidento rezidencija, prieigas žmonės nuklojo glėbiais gėlių, daugiausia raudonos ir baltos spalvų tulpėmis, gvazdikais ir gelsvais narcizais.
Didelėje teritorijoje aplink prezidentūrą grindinio trinkelės padengtos dešimčių tūkstančių sudegusių žvakių, kurias paliko gedėtojai, vašku.
Vašingtone Baltieji rūmai paskelbė, kad prezidentas B.Obama vyks į Lenkiją dalyvauti L.Kaczynskio laidotuvėse.
Manoma, kad atiduoti paskutinę pagarbą Lenkijos vadovui, be kitų lyderių, atvyks ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Prancūzijos vadovas, taip pat Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas pranešė, kad laidotuvių ceremonija prasidės sekmadienį 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku istorinėje Krokuvos Vavelio katedroje, kur nuo XIV amžiaus buvo laidojami Lenkijos valdovai.
Čia taip pat palaidoti maršalas Jozefas Pilsudskis bei Lenkijos vyriausybei tremtyje per Antrąjį pasaulinį karą vadovavęs generolas Wladyslawas Sikorskis, žuvęs per iki šiol galutinai neišaiškintą lėktuvo katastrofą prie Gibraltaro.
L.Kaczynskio žūtis sukrėtė ir suvienijo lenkus, tačiau ne visa visuomenė palankiai sutiko jo artimųjų sprendimą laidoti jį Vavelyje.
Antradienį vakare keli šimtai šiuo sprendimu nepatenkintų žmonių susirinko prie Krokuvos arkivyskupijos centro ir laikė iškėlę plakatus su užrašais: „Ar jis išties vertas karalių? “ bei „Tik ne Vavelyje“.
Nors konservatyvių pažiūrų nacionalistas L.Kaczynskis, valstybės vadovu tapęs 2005 metais, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse buvo prieštaringai vertinama politinė figūra, jo žūtis nepaliko abejingų ir suvienijo skirtingų politinių įsitikinimų žmones.
Lenkų įstatymų leidėjai posėdyje pagerbė prezidento ir aštuoniolikos drauge su juo katastrofoje žuvusių parlamentarų atminimą. Posėdžių salėje tuščios jų vietos buvo papuoštos gėlėmis ir įrėmintomis jų nuotraukomis.
Per posėdį buvo perskaityti žuvusiųjų vardai. Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius), kuriam sunkiai sekėsi tramdyti sielvartą, pareiškė, kad ši katastrofa „yra didžiausia Lenkijos tragedija per visą pokario istoriją“.
Buvęs Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskiis, kuris po nelaimės laikinai perėmė valstybės vadovo įgaliojimus, sakė, kad trečiadienį gali paskirti prezidento rinkimų datą, tačiau kol kas tai oficialiai nepatvirtinta.
20–metis studentas Mateuszas Paczekas, kuris atiduoti paskutinės pagarbos prezidentui ir jo žmonai kartu su keturiais draugais atvyko iš šalies pietuose esančio Kelcų miesto, antradienį stovėdamas laukiančiųjų eilėje prie prezidentūros svarstė, dėl ko galėjo įvykti tragiška lėktuvo katastrofa.
„Akivaizdu, jog nebuvo pasimokyta iš orlaivio katastrofos, per kurią žuvo tiek daug pilotų“, – sakė vaikinas, turėdamas galvoje 2008 metų sausį įvykusią nelaimę, kai sudužus kariniam transporto lėktuvui, žuvo 20 juo skridusių Lenkijos oro pajėgų kariškių.
Rusijos tyrėjai, kurie jau anksčiau nurodė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa nebuvo susijusi su techninėmis problemomis, atlikę pirminį „juodųjų dėžių“ tyrimą nustatė, kad prieš sudūžtant orlaivyje nebuvo nei sprogimo, nei gaisro.
Jie taip pat sako, jog lėktuvo pilotai buvo aiškiai įspėti apie nepalankias oro sąlygas.
Lenkų žiniasklaida spėliojo, jog galbūt L.Kaczynskis ar drauge su juo skridę kariuomenės vadai nurodė įgulai tupdyti lėktuvą nepaisant skrydžių dispečerių įspėjimų.
Pilotas dispečerių buvo įspėtas apie blogas oro sąlygas Smolenske ir jam buvo patarta leistis kitame oro uoste, tačiau tokiu atveju lenkų delegacija būtų pavėlavusi į Katynės žudynių 70–ųjų metinių minėjimo ceremoniją.
Lėktuvą pilotavo 36 metų kapitonas Arkadiuszas Protasiukas. Antrasis pilotas buvo 36 metų najoras Robertas Grzywna.
Varšuvos gyventoja 43 metų Joanna Kaczmarek stebėjosi, kaip buvo leista tokiam gausiam įtakingiausių šalies politikos ir visuomenės veikėjų būriui skristi tuo pačiu senu rusišku lėktuvu.
„Kodėl jie visi sulipo į tą skrendantį karstą?“ – klausė ji.
