Šis sprendimas, priimtas atsižvelgus į prezidento artimųjų prašymą, Lenkijoje išprovokavo virtinę protestų ir suskaldė gedinčios lenkų tautos vienybę.
Šimtai pasipiktinusių žmonių trečiadienį antrą vakarą iš eilės piketavo prieš šį sprendimą įvairiuose miestuose, tarp jų Varšuvoje ir Krokuvoje, kur sekmadienį istorinėje Vavelio katedroje amžinojo poilsio atguls prieštaringai vertintas konservatorių lyderis ir jo žmona Maria.
Daugiau nei 40 tūkst. žmonių prisidėjo prie protesto kampanijos socialiniame tinkle „Facebook“, o tūkstančiai pasirašė peticiją, raginančią nelaidoti Vavelyje Kaczynskių, kurie su dar 94 žmonėmis žuvo šeštadienį prezidento lėktuvui sudužus Vakarų Rusijoje.
Vis labiau prieštaringai vertinamose laidotuvėse ketina dalyvauti daug valstybių ir Vyriausybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos princas Charlesas.
Šis ginčas yra ryškus oficialaus aštuonių dienų gedulo dėl balandžio 10 dieną įvykusios katastrofos kontrastas. Katastrofa, be virtinės kitų garsių politikos ir visuomenės veikėjų, nusinešė šalies kariuomenės vadų, Centrinio banko vadovo bei garsios demokratinio judėjimo „Solidarumas“ veikėjos gyvybes.
Maždaug 200 žmonių trečiadienį vėlai vakare dalyvavo demonstracijoje Varšuvoje. Piketai taip pat vyko Gdansko uostamiestyje, Poznanėje, Vroclave, Lodzėje, Katovicuose bei pačioje Krokuvoje. „Protestuočiau nepriklausomai nuo to, ką jie ten mėgintų dabar palaidoti, nes tai yra šventa vieta lenkams“, – sakė demonstracijos Varšuvoje dalyvė Aleksandra Kozlowska.
Nacionalistas ir uolus katalikas L.Kaczynskis, valstybės vadovu tapęs 2005 metais, Lenkijoje bei kitur Europoje buvo prieštaringai vertinama politinė figūra. Jo brolis dvynys Jaroslawas, kuris vienu metu buvo šalies premjeras, šiuo metu vadovauja konservatyviai opozicijai.
Labai simbolišką prezidento ir jo žmonos laidojimo vietą parinko L.Kaczynskio šeima ir Bažnyčia, „valdžia šiuo klausimu nerodė jokios iniciatyvos ir neužėmė jokios pozicijos“, trečiadienį sakė buvęs Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis, kuris po nelaimės laikinai perėmė valstybės vadovo įgaliojimus.
Vavelio katedros kriptoje amžinojo poilsio atgulė ne vienas šalies monarchas, taip pat vienas garsiausių ir labiausiai lenkų gerbiamų šventųjų – šv.Stanislovas. Čia taip pat ilsisi Jozefo Pilsudskio, kuris laikomas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais architektu, palaikai.
Trečiadienį savo nepritarimą, kad L.Kaczynskis būtų laidojamas Vavelyje, pareiškė ir įtakingas Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
Tragiška prezidento mirtis pakeliui į Katynę yra šiurpus simbolis, bet ne tik simboliai turi būti pagrindas tokiems sprendimams, kurie turi vienyti, o ne skaldyti tautą.„Sprendimas palaidoti Vavelyje, kad ir kaip sunku tai pripažinti, yra skubotas ir emocingas. Tinkamesnė vieta nei Vavelis būtų Šv.Jono Krikštytojo katedra Varšuvoje, šalia prezidento Gabrieliaus Narutowicziaus, kuris taip pat tragiškai žuvo, arba Povonzkų nekropolis – tarp Varšuvos sukilėlių, kurie buvo tokie brangūs L.Kaczynskiui ir kurių atminimui jis taip daug padarė“, – sakoma laikraščio redakcijos straipsnyje.
„Ar bus Lechas Kaczynskis pirmasis Lenkijos prezidentas, palaidotas Vavelyje?“ – retoriškai klausia laikraštis.
„Čia (Vavelyje) ilsisi ramybėje Lenkijos šventieji, karaliai, didvyriai ir poetai, tokie kaip šv.Stanislovas ir šv.Jadvyga, Vladislovas Jogaila, Kazimieras Didysis, Steponas Batoras ir Tadeuszas Kosciuszka, Adomas Mickevičius ir Jozefas Pilsudskis, Juliuszas Slowackis, Wladislawas Sikorskis ir daugelis kitų. Jų reikšmę mūsų istorijai ir kultūrai patvirtino daugelis lenkų kartų. Nedera reikalauti, kad Lechas Kaczynskis po mirties būtų palaidotas šalia Jozefo Pilsudskio, Lenkijos nepriklausomybės kūrėjo“, – pabrėžia „Gazeta Wyborcza“.
„Tragiška prezidento mirtis pakeliui į Katynę yra šiurpus simbolis, bet ne tik simboliai turi būti pagrindas tokiems sprendimams, kurie turi vienyti, o ne skaldyti tautą. Toks sprendimas gali suskaldyti lenkus. Vavelis – didžiausia lenkų šventovė, o ne paprastos kapinės, kur laidojimas priklauso tik nuo šeimos sprendimo. Laidojimas Vavelyje turi būti nacionalinės diskusijos ir kuo plačiausio visuomenės sutikimo rezultatas. Taip būtų prideramiau ir demokratiškiau“, – teigia Lenkijos leidinio redakcija.
„Gazeta Wyborcza“ rašo, kad „sprendimas dėl L.Kaczynskio laidojimo buvo priimtas iš patriotinio polėkio, tragedijos ir užuojautos šeimai“.
„Mes giliai išgyvename neįsivaizduojamą prezidento ir jo žmonos šeimos dramą. Pagarba šiam sielvartui reikalauja pripažinti, kad nacionalinis gedulas nėra geriausias laikas priimti tokius sprendimus“, – pažymima straipsnyje.
Žinomas lenkų režisierius Andrzejus Waida irgi mano, kad sprendimas laidoti žuvusį prezidentą Krokuvos Vavelyje šalia Lenkijos karalių gali suskaldyti Lenkijos visuomenę.
„Sprendimui (palaidoti Vavelyje) rimtai prieštaraujama ir jis gali sukelti didžiausią Lenkijos visuomenės skilimą nuo 1989 metų nepriklausomybės paskelbimo laikų“, – pareiškė A.Waida laiške Lenkijos leidiniui „Gazeta Wyborcza“ ir Varšuvos televizijos kanalui TVN.
„Prezidentas Kaczynskis buvo geras ir kuklus žmogus, nėra jokių priežasčių jį laidoti Vavelyje tarp Lenkijos karalių, šalia maršalo Jozefo Pilsudskio“, – pažymėjo lenkų režisierius.
„Mes kreipiamės į bažnytinę valdžią, prašydami rasti būdą atsitraukti nuo šio labai nesėkmingo sprendimo, skubotai priimto gedulo ir sielvarto minutėmis“, – pabrėžė A.Waida.
