Vienas iš šių raktažodžių užgožia visus kitus: Katynė. Tai, kad lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir 95 kiti aukšti šalies pareigūnai, tarp kurių buvo šalies politinio ir kariuomenės elito atstovai, sudužo tuo metu, kai bandė nusileisti vakarinėje Rusijos dalyje esančiame Smolensko mieste, netoli Katynės miško, lėmė neregėto masto tragedijos emocinį poveikį.
L.Kaczynskis ir kiti šalies pareigūnai Katynės miške turėjo paminėti 70-ąsias žiaurių žudynių, kurių metu iš viso nužudyta 21 tūkst. 857 Lenkijos piliečiai, metines. Žudynių, vykdytų esant tiesioginiams Josifo Stalino ir jo Politbiuro nurodymams.
Man augant naujuose mūsų šeimos namuose Jungtinėse Valstijose, mano tėtis, 1939 m. tarnavęs Lenkijos armijoje, stengėsi užtikrinti, kad jo vaikai žinotų tikrąją Katynės reikšmę. Jis mums vis kartojo, kad Lenkiją niokojo ne tik Hitleris, bet kad ją ne mažiau siaubė ir J.Stalino armijos, norėdamos sunaikinti visus, kurie ateityje galėjo tapti opozicijos šaltiniu. Taigi išžudyta daugybė aukščiausių šalies pareigūnų.
Tai, kad J.Stalinas ir po jo įsitvirtinę sovietų bei lenkų komunistiniai režimai siekė visą kaltę dėl Katynės tragedijos suversti naciams, tik padidino Katynės, kaip simbolio, svarbą. Puikiai pamenu, kad sovietmečiu Lenkijos žmonėms tereikėdavo ištarti žodį „Katynė“ ir galėdavai žinoti, kad jie nepritaria esančiai valdžiai ir smerkia jos norus falsifikuoti istoriją. Tada atvirai tiesą apie Katynę buvo galima išgirsti tik Vakaruose, kur lenkų tremtiniai, tokie kaip mano tėtis ir senelis, tarnavę Lenkijos valdžiai tremtyje Londone Antrojo pasaulinio karo metu, vis primygtinai kartojo, kad nusikaltimo slėpimas yra tokia pati blogybė kaip pats nusikaltimas.
Ironiška tai, kad šiais metais, per 70-ąsias minėtų žudynių metines, atsinaujino viltis, kad tiesa apie Katynę pagaliau išlaisvins abi tautas.Tačiau viskas pradėjo keistis 1989 matais žlugus komunistiniam režimui, kurį paskatino ir „Solidarumo“ sėkminga kova už laisvę Lenkijoje. Ši kova buvo ir kova už teisę nevaržomai kalbėti tiesą apie Katynę.
1992 m. kaip geros valios ženklą Lenkijai naujasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas galiausiai paviešino J.Stalino Politbiuro nurodymą, patvirtinusį sovietų atsakomybę dėl žudynių. Nors tai trumpam pataisė lenkų ir rusų santykius, B.Jelcino įpėdinis Vladimiras Putinas į istoriją žvelgė kiek kitaip. Jis siekė nupiešti J.Staliną daug šviesesnėmis spalvomis ir atnaujino Rusijos bandymus išsisukti nuo atsakomybės už masines žudynes. Rusija vėl pradėjo neigti tiesą apie Katynę.
Ironiška, kad šiais metais, per 70-ąsias minėtų žudynių metines, atsinaujino viltis, kad tiesa apie Katynę pagaliau išlaisvins abi tautas. Likus keturioms dienoms iki lemtingos lėktuvo katastrofos, V.Putinas palydėjo Lenkijos premjerą Donaldą Tuską į Katynę ir pripažino J.Stalino atsakomybę dėl to, kas įvyko. Vis dėlto jis nepraleido progos bandyti pateisinti savo žiauraus tėvynainio, mesteldamas lyg ir dalinį pateisinimą nesuvokiamo masto žudynėms, tvirtindamas, esą sovietų lyderis keršijo už lenkų elgesį su rusais abiejų šalių kare 1920 m.
Tai buvo būtent ta frazė, kuri iki šiol siutina lenkus ir ypatingai tokius, kaip prezidentas L.Kaczynskis, kurio patirtis kaip „Solidarumo“ aktyvisto 1980-aisiais pavertė jį instinktyviai nepatiklų Rusijos lyderių, nenorėjusių sakyti istorinės tiesos, atžvilgiu.
Kai 2008 m. rugpjūtį, neilgai trukus po trumpo Rusijos ir Gruzijos karo, ėmiau interviu iš L.Kaczynskio, jis nėjo į jokius kompromisus. „Tai buvo jėgos išbandymas ir Rusija atskleidė savo veidą, kurį norėjo atskleisti – imperialistinį veidą“, – sakė jis man. Prezidentas taip pat kaltino Vakarus pasyviu atsaku į minėtą karą.
Vis dėlto net ir L.Kaczynskis manė, kad jei pasauliui „pavyktų įtikinti Rusiją, jog imperializmo era baigėsi“, ateitų geresni laikai. Pats faktas, kad aukšto lygio lenkų delegacijos dažnai skrisdavo į Katynę pagerbti žudynių aukas, rodo, kad laikai pasikeitė.
Tarp žuvusių per lėktuvo katastrofą – Ryszardas Kaczorowskis – paskutinysis Lenkijos prezidentas tremtyje Londone, kuris oficialiai savo postą perdavė buvusiam „Solidarumo“ lyderiui Lechui Walęsai, kai šis buvo išrinktas laisvos Lenkijos prezidentu 1990 m. R.Kaczorowskio valdžia buvo simbolinis pirmosios Lenkijos Vyriausybės tremtyje Antrojo pasaulinio karo metu tęsinys. Lenkams visos šios sąsajos yra labai asmeniškos. Katynėje praėjusią savaitę žuvo ir daugybė naujosios kartos parlamentarų bei valdžios pareigūnų.
Kalbėti apie tai, ką lenkams reiškia Katynė nerodant jausmų, niekada nebuvo įmanoma. Dabar žodis „Katynė“ yra ne tik simbolis, primenantis praeities tragediją. Dabar lenkų atsiminimuose Katynė gyvuos kaip simbolis daugybės šalies piliečių praradimo, kaip jų kovos už vietos, kurioje jie ir patys žuvo, reikšmės pripažinimą.
