Vavelio katedra – Lenkijos panteonas

Virš Lenkijos pietinio miesto Krokuvos ant kalvos iškilusi karališkoji Vavelio pilis sekmadienį taps šios šalies prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios amžinojo poilsio vieta.
Sausakimša aikštė Vavelio komplekse
Sausakimša aikštė Vavelio komplekse / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Vavelio pilies komplekso centre stūksančios katedros kriptose palaidota daug iškilių Lenkijos žmonių – monarchai, viena šventoji, nepriklausomybės kovų didvyriai ir nacionaliniai poetai.

Šv.Stanislovo ir Vaclovo bazilika yra pagrindinė Krokuvos vyskupijos bažnyčia ir viena svarbiausių šventovių Lenkijoje, kurios dauguma gyventojų yra katalikai. Šiai katedrai anksčiau vadovavo velionis arkivyskupas Karolis Wojtyla, kuris vėliau tapo popiežiumi Jonu Pauliumi II.

XIV amžiuje pastatyta gotikinė katedra pakeitė XI šimtmečio statinį, kuris sudegė 1305 metais.

Vavelio pilis buvo Lenkijos karalių rezidencija, o jos katedroje įrengti šių valdovų kapai.

Tarp jų ilsisi XIV amžiaus pabaigos karalienė Jadvyga, tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir vėlesnio Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos žmona. 1997 metais Jonas Paulius II karalienę Jadvyga paskelbė šventąja.

1596 metais Lenkijos sostinė buvo perkelta į Varšuvą, tačiau Vavelio katedra išliko svarbiu religiniu ir nacionaliniu centru, o XVI amžiuje buvo gausiai išpuošta.

L.Kaczynskis ir jo žmona atguls šalia maršalo Jozefo Pilsudskio, padėjusio atkurti Lenkijos nepriklausomybę 1918 metais ir mirusio 1935–aisiais.

Šioje katedroje taip pat palaidotas Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karalius Jonas III Sobieskis, kuriam priklausančios valdos buvo daug didesnės už dabartinę Lenkijos teritoriją ir kuris 1683 metais sutriuškino įsiveržusią turkų armiją netoli Vienos vykusiame Chotino mūšyje.

Lenkijos monarchija žlugo XVIII šimtmečio pabaigoje, kai nusilpusią valstybę pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija.

Krokuva išlaikė dalinę autonomiją iki XIX amžiaus pabaigos, kai ją aneksavo Austrijos–Vengrijos imperija. Tačiau jos valdymas buvo palyginti švelnus, todėl lenkai savo tautos didvyrius galėjo laidoti Vavelio katedroje, tapusioje nacionaliniu panteonu.

Tado Kosčiuškos, kuris kovėsi Amerikos revoliucijos kovose 1776–1783 metais, o 1794 metais vadovavo nesėkmingam sukilimui prieš Rusiją ir Prūsiją, palaikai buvo perkelti į Vavelį po jo mirties Šveicarijoje 1817 metais.

Vavelio katedros požemiuose taip pat palaidoti Lenkijos XIX amžiaus poetai romantikai Adomas Mickevičius ir Juliuszas Slowackis.

L.Kaczynskis ir jo žmona atguls šalia maršalo Jozefo Pilsudskio, padėjusio atkurti Lenkijos nepriklausomybę 1918 metais ir mirusio 1935–aisiais.

Šioje katedroje taip pat saugomi generolo Wladyslawo Sikorskio, kuris Antrojo pasaulinio karo metais vadovavo Londone veikusiai Lenkijos vyriausybei tremtyje, palaikai.

W.Sikorskis žuvo per lėktuvo katastrofą Gibraltare 1943 metais ir buvo palaidotas Didžiojoje Britanijoje. Jo palaikai buvo grąžinti į tėvynę 1993 metais, žlugus komunistiniam Lenkijos režimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų