Daugiabučių namų modernizavimo fondą, kurio lėšomis jau finansuotas daugiau nei 1000 daugiabučių namų atnaujinimas, valdanti INVEGA atsako, kokios priemonės yra tinkamos finansuoti pasinaudojant paskola, kas dėl jos gali kreiptis į INVEGĄ ir kaip vyksta paskolos išmokėjimas.
Kokios priemonės įgyvendinamos renovacijos metu?
Savo daugiabučius pasiryžę renovuoti gyventojai gali įgyvendinti priemones, kurios padidins pastatų energinį efektyvumą ir ženkliai sumažins gyventojų gaunamas sąskaitas už šildymą.
Svarstant apie įsisenėjusias būsto problemas, kurias reikėtų pašalinti renovacijos metu, gyventojų žvilgsniai dažniausiai krypsta į nesandarias sienas, langus ir stogus, per kuriuos seni pastatai išleidžia daugiausiai šilumos – net apie 75 proc.
Tad vienas efektyviausių būdų išlaikyti ją viduje – apšiltinti fasado ir cokolio sienas, stogą, rūsio perdangas, pakeisti butų ir kitų patalpų langus į naujus ir sandarius. Verta pažymėti, jog atnaujinus pastato išorę, transformuojasi ir jo estetinė išvaizda.
Atnaujinant pastatą taip pat itin svarbu atkreipti dėmesį į jo šildymo sistemą. Daugelyje šalies daugiabučių jos yra pasenusios, nereguliuojamos ir išsibalansavusios, todėl butus šildo netolygiai. Gyventojai gali rinktis: modernizuoti dabartinę sistemą, įsidiegti dvivamzdę, kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą. Tai padeda užtikrinti, kad šiluma būtų tolygiai paskirstoma butuose.
Atnaujinant pastatą taip pat itin svarbu atkreipti dėmesį į jo šildymo sistemą.
Tiesa, efektyvų šildymą daugiabučiuose lemia ir šilumos punktai, kurie senos statybos pastatuose taip pat būna susidėvėję. Norint optimizuoti jų veikimą, gyventojai renovacijos metu gali rinktis automatizuoti savo šilumos punktus, kurie atšilus lauko temperatūrai šildymą sumažintų arba išjungtų, o atšalus – įjungtų ar padidintų. Tokiu būdu taupomi ir pinigai, ir šiluma, o butuose išlaikoma komfortiška temperatūra.
Didina ne tik energinį efektyvumą, bet ir patogumą
Daugiabučių gyventojai gali rinktis ir iš daugybės kitų energinį efektyvumą didinančių priemonių. Pavyzdžiui, atnaujinti seną karšto vandens ar vėdinimo sistemą, įsirengti centralizuotą rekuperacinę sistemą arba individualius rekuperatorius, leidžiančiuas namuose mėgautis tyru oru.
Butų savininkai turi galimybę įsidiegti ir įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius.
Butų savininkai turi galimybę įsidiegti ir įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius – terminius saulės kolektorius, kuriuose sukaupta energija naudojama karšto vandens paruošimui, taip pat fotovoltines saulės modulių jėgaines, kurios generuoja elektros energiją dienos metu, šilumos siurblius ir kitas energijos efektyvumą didinančias priemones.
Galiausiai gyventojai gali rinktis priemones, neprisidedančias prie energijos taupymo, tačiau užtikrinančias didesnį komfortą daugiabutyje. Tai – nuotekų sistemų ar priešgaisrinės saugos įrenginių atnaujinimas, geriamojo vandens vamzdynų keitimas, drenažo tvarkymas bei dar daugiau.
Kurias išlaidas padengia paskola ir kas dėl jos gali kreiptis?
Daugiabučių modernizavimą remia valstybė, dalinai prisidėdama prie jų atnaujinimo bei suteikdama galimybę gyventojams gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis visam jos laikotarpiui.
Ši paskola yra skirta padengti statybos rangos darbų išlaidoms, t.y. visų minėtų modernizavimo priemonių įsigijimui ir įdiegimui. Visas kitas investiciniame plane nurodytas išlaidas, skirtas, pavyzdžiui, techninio darbo projekto ruošimui ar techninei priežiūrai, padengia Aplinkos projektų valdymo agentūros teikiama valstybės parama.
Daugiabučių modernizavimą remia valstybė, dalinai prisidėdama prie jų atnaujinimo bei suteikdama galimybę gyventojams gauti lengvatinę paskolą.
Dėl paskolos į INVEGĄ gali kreiptis daugiabučių namų modernizavimo projektų administratoriai.
Tai turėtų būti arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas, arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius.
Kaip išmokama ir grąžinama paskola?
Lengvatinė paskola grąžinama linijiniu būdu, kai kiekvieną mėnesį grąžinama fiksuota paskolos dalis ir mokama kintanti palūkanų, apskaičiuojamų pagal likusią įsiskolinimo sumą, norma.
Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo (rangos) darbus ir gavus valstybės paramą (tuomet paskolos suma yra perskaičiuojama ir atitinkamai sumažinama).
Paskolos grąžinimo įmokas gyventojai turi mokėti pagal mokėjimo grafiką, kuris yra pateikiamas dar iki paskolos grąžinimo pradžios, dažniausiai – 2 mėn. nuo projekto pabaigimo ir valstybės paramos, kurią teikia Aplinkos projektų valdymo agentūra, gavimo.
Mokėjimo grafikas gyventojams siunčiamas registruotu paštu. Paskola ar jos dalys dali būti grąžinamos ir iš anksto, prieš sutartyje nustatytą galutinį grąžinimo terminą be papildomų mokesčių.
Gyventojus įkvepia gerieji renovacijos pavyzdžiai
Dėl sprendimo atnaujinti savo būstą vis dar dvejojantys butų savininkai ryžto gali pasisemti iš baigtų renovacijos projektų. Tarp jų – beveik prieš metus atnaujintas, Daugiabučių namų modernizavimo fondo finansuotas daugiabutis Plungėje, Dariaus ir Girėno g. 40, pastato šildymui šiandien sunaudojantis dviem trečdaliais mažiau energijos. Be to, sumenko ir gyventojų šildymo sąskaitos – jie vidutiniškai sutaupo apie 50 proc.
Sumenko ir gyventojų šildymo sąskaitos – jie vidutiniškai sutaupo apie 50 proc.
Tokius rezultatus lėmė apšiltintos sienos bei cokolis, sutvarkytas ir apšiltintas stogas, atnaujinti šiluminės energijos prietaisai ir vamzdynai. Taip pat akis džiugina ir atnaujinta pastato išorė.
Svarbu ir tai, kad suteikus valstybės paramą, plungiškiai, reikšmingai sumažėjo grąžintinos paskolos dydis. Kadangi bendra paskolos suma išdalinama kiekvieno buto gyventojui ar savininkui atitinkamai pagal būsto plotą: vidutinio 51,16 kv.m. buto gyventojas kas mėnesį moka apie 65 Eur.
Renovacija – valstybės prioritetas
Sėkmingi ir sparčiai vykstantys renovacijos procesai visoje Lietuvoje – vienas iš valstybės ekonomikos prioritetų. Tai įrodo ir ambicingi tikslai: siekiama, kad iki 2050 m. šalyje būtų modernizuota virš 30 tūkst. daugiabučių, o pirminės energijos vartojimas po modernizavimo ir energetikos sektoriaus transformacijos sumažėtų 51 proc.
Kol kas atnaujinta daugiau kaip 3,5 tūkst. daugiabučių, t.y. apie 12 proc. visų renovuotinų būstų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos reglamentus. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama virš 1,3 tūkst. renovacijos projektų.
Paraiškos daugiabučių namų modernizavimo paskoloms gauti gali būti teikiamos INVEGAI per elektroninę paraiškų teikimo sistemą nuo gruodžio 18 d. Daugiabučių namų atnaujinimui skirta 192 mln. eurų 2021 – 2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpio investicinių fondų lėšų. Daugiau informacijos invega.lt.
