15min su Žmogaus teisių stebėjimo instituto pagalba išskyrė dešimt svarbiausių įvykių žmogaus teisių srityje.
1. Valdžios sprendimų grėsmė žiniasklaidos laisvei. LRT veiklos tyrimas Seime, rekomenduojami pokyčiai, keičiantys visuomeninio transliuotojo valdymo struktūrą ir Vyriausybės palaimintas sprendimas riboti prieigą prie Registrų centro duomenų.
Šie įvykiai iškėlė diskusijas visuomenėje apie žodžio laisvės ribojimą ir bandymus politizuoti, palenkti sau visuomeninio transliuotojo veiklą.
Seimas šiemet sausį sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jos išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems vadovams.
Siūlymai steigti naują valdymo organą – valdybą, naikinti administracinę komisiją, trumpinti LRT tarybos narių kadenciją buvo įvardinti jau tyrimo komisijos išvadose.
2. Iniciatyvos keisti įstatymus, kuriomis galimai būtų apribota saviraiškos laisvė – Vadovybės apsaugos departamento įstatymo pataisos bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos.
Žmogaus teisių ekspertai teigia, kad tokia formuluotė galėjo sukurti prielaidas riboti politikų kritiką.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte Vidaus reikalų ministerija teigė, kad naujų nuostatų atsiradimą lėmė „geopolitiniai pokyčiai bei sparčiai tobulėjančios technologijos“. Pataisos galiausiai nebuvo pateiktos.
3. Juntamas bendras asmeninės (apsisprendimo) laisvės erdvės mažėjimas, tiek kalbant apie iniciatyvas, kurios galimai apribotų saviraiškos laisvę, tiek ir apie persekiojimą dėl su narkotikais susijusių nusižengimų (pvz., padažnėję reidai, neproporcingi pareigūnų veiksmai jų metu); alkoholio reklamos/įsigijimo varžymas.
4. Neapykantos apraiškos – šiemet viešojoje erdvėje pasirodė informacija tiek apie rasistinius, tiek apie homofobinius smurtinius išpuolius.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto teigimu, džiugina visuomenės reakcija į tokius išpuolius, jie nebėra tik liūdnos realybės dalis, bet liūdina teisėsaugos atsakas – tiek kalbant apie pagalbą nukentėjusiems, tiek ir apie viešą komunikaciją.
5. Dažnėjantis ir dažnai nepateisinamas teisės į informaciją ir teisės į duomenų apsaugą supriešinimas – tiek prašant suteikti duomenis, tiek viešinant, pvz., politikos dalyvių duomenis.
6. Didelės dalies Lietuvos gyventojų pažintis su faktu, kad kalėjimai – masiškų ir sisteminių žmogaus teisių pažeidimų vieta. Aktuali ir CPT ataskaita apie vizitą Lietuvoje, ir keletas EŽTT pralaimėtų bylų dėl kalinimo sąlygų.
Lapkričio mėnesį Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje apie 150 nuteistųjų pateikė raštiškus pareiškimus atsisakydami valgyti įstaigos maistą. Tuo metu Alytaus pataisos namuose bado akciją paskelbė 136 kaliniai.
Reaguodamas į protesto akciją Kalėjimų departamentas suteikė kaliniams tam tikrų nuolaidų.
7. Lietuvos pralaimėta byla EŽTT dėl CŽV kalėjimų („Abu Zubaydah prieš Lietuvą“).
Europos Žmogaus Teisių Teismas gegužės 31 dieną paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas, kur amerikiečiai tardė įtariamuosius terorizmu.
Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah.
JAV pareigūnai yra sakę, kad 47 metų A.Zubaydah galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių Amerikoje, tačiau jam oficialūs kaltinimai iki šiol nėra paskelbti.
8. LGKT kampanija prieš smurtą artimoje aplinkoje ir politikų noras užgniaužti griežtesnius pasisakymus tuo klausimu.
Spaudos konferencijos metu metų pradžioje buvo pristatyta svetainė tobulaseima.lt, kurioje suprantamai ir koncentruotai pateikiama informacija apie smurto formas bei ką daryti, jei pats, draugai ar kolegos patiria smurtą. Viso šio projekto prieš smurtą ašis – visureikalas.lt.
9. Nerimą keliantis visuomenės ir politikų judėjimas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir, iš esmės, smurto prieš vaikus įteisinimo.
„Valstietis“ Mindaugas Puidokas su grupe parlamentarų parengė pataisas, kuriomis, be kita ko, siūlo keisti smurto prieš vaiką sąvoką. Į įstatymą būtų įrašoma, kad smurtu būtų laikomas tik vaikui sukeliamas „žymus skausmas“. Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai šias pataisas sustabdė Seimo teisininkai.
10. Nacionalinis žmogaus teisių forumas, suvienijęs įvairias nevyriausybines organizacijas, politikus, ekspertus ir kitus žmones, besidominčius ir dirbančius žmogaus teisių srityje.
Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga pirmą kartą organizuotas Nacionalinis žmogaus teisių forumas buvo skirtas galimybių temai. Susivienijusios akademinė, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinė bendruomenės paminėjo 70-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metines.