Rugpjūčio pradžioje 15min redakcija sulaukė pagalbos šauksmo iš Panerių gatvės Kaune.
Šalia Neries įlankos, tiksliau – lanku aplink ją, žadama statyti 8 gyvenamuosius namus.
Statytojas – MB „Kaimynų projektai“, kurios vadovas – advokatu prisistatantis Evaldas Greičius.
„Kaimynų projektai“ toje vietoje valdo hektaro dydžio žemės sklypą, šiemet perimtą iš uošvio – žinomo Kaune verslininko, UAB „Dinaka“ vadovo Vyto Čičelio.
Įdomu tai, kad tame prie Neries upės prisišliejusiame sklype yra išskirtas nedidukas 10 arų sklypelis, ant kurio keletą dešimtmečių stovi vienos kauniečių šeimos namas.
Sklypas vis dar priklauso V.Čičeliui, tačiau namo gyventojams suteikta servituto teisė juo naudotis.
Taigi, susiklostė tokia situacija, kad užvirus paruošiamiesiems statybų darbams, tas 10 arų sklypelis virto tikrų tikriausiu trukdančiu „spuogu“ viso ko centre, todėl gyventojai ėmė jaustis nesaugiai – buldozeriai jau dabar suka aplink ratus, ties servitutinio sklypo riba buvo nukastas kelių metrų aukščio skardis.
Namo gyventojai baiminasi, kad pastatas nenugarmėtų žemyn. Iš sklypų savininkų jie sulaukia įvairių, kaip patys įvardijo, grasinimų.
Prasidėjus kasimo darbams iš „Dinakos“ gauta ir pretenzija dėl netinkamo servituto naudojimo, reikalaujant iki tam tikro laiko atlaisvinti servitutinį sklypą – panaikinti lauko baldus, šiltnamius, automobilius, stovinčius ant jo, augalus, metalą bei medieną, nes ketinama atlikti sklypo tvarkymo darbus.
Neva servitutas nesuteikia teisės namo savininkams laikyti „Dinakai“ priklausančiame sklype automobilius, sodinti augalus ir t.t.
Neįvykdžius reikalavimo – žmonių turtas bus neva sunaikintas, nes ant servitutinio sklypo tegali stovėti namas, suteikta teisė naudotis tik juo.
Tiesa, pretenzijoje pateiktų reikalavimų terminas jau praėjo, jokių veiksmų „Dinaka“ iki šiol nesiėmė, nuo rugpjūčio 5 dienos nebevyksta „Kaimynų projektams“ priklausančiame sklype ir jokie darbai.
Bijo, kad nugriaus namą
Kaip 15min teigė namo savininkė Nijolė, servitute neparašyta, ką namo gyventojai tiksliai sklype gali daryti, o ko ne.
„Kvėpuoti gal ir negalime? Jie sako, kad neatima iš manęs servituto, bet žada statyti užkardą – turėsim neva mokėti už privažiavimą prie savo namų, automobilio statymą servitutiniame sklype, apmokestins aikštelę.
Dėl manęs tai jie čia lai stato, daro – žmonės juk nusipirko žemę, ne mano reikalas. Jeigu gamtosaugininkai leidžia, statybos leidimus turi, planus turi – viskas pagal įstatymą, jokios priežasties prieštarauti neturiu. Svarbiausia, kad nenugriautų namo ir aikštelės. Dabar juk galima nukristi nuo to jų išrausto pylimo. O ir įlanka pasikeitė“, – teigė Nijolė.
Užsiminė ji apie prieš namą esančią vaizdingą Neries įlanką, kuri, anot pašnekovės, šiemet pasikeitė neatpažįstamai. Susijaudinusi Nijolė daugiau nenorėjo kalbėti, jos interesus atstovauti ėmė pažįstamos Audronė ir Vilma.
Anot Audronės, vaizdingoje Neries upės įlankoje, kur anksčiau rinkdavosi baltieji garniai, neseniai dūzgė sunkioji technika – buvo pilamas gruntas bei keičiamas landšaftas. Moters įsitikinimu, įstatymas draudžia keisti ar performuoti pakrantės linijas, tačiau tai neva nesulaikė „Kaimynų projektų“.
„Nuo įlankos galiausiai pereita prie kito etapo – bandomi išguiti kaimynai (Nijolė su vyru – aut. past.). Viduryje planuojamo kotedžų kvartalo esantis namas naujiesiems žemės savininkams netinka. Lyg spuogas koks viduryje žemės sklypo.
Pareikšta raštiška pretenzija sunaikinti turtą (15min žurnalistė su ja susipažino – aut. past.) perduota policijai. Dabar su buldozeriais bando „iškasti“ juos, t. y., palei namą nukasė ir suformavo skardį.
Aplinkosauga sako, kad viskas gerai – čia tik aplinkos tvarkymas, Statybos inspekcija tyli, nes tai formaliai – tik žemės darbai, statybų leidimo nėra dar, tik pateiktas projektas vandens įvedimui, o policija juk negali kiaurą parą budėti ir saugoti žmonių nuo kaimynų, kurie apsiginklavę sunkiąja technika.
Liepos 29 dieną į vietą buvo kviesta policija, išsigąsta, kad ekskavatorius nugriaus namą. Žemės savininkai pateikė Registrų centro išrašą, kad sklypas jų“, – situaciją nupasakojo Audronė.
Nebegali nusileisti prie upės
Mintį pratęsė vietoje su situacija supažindinusi namo savininkų patikėtinė Vilma. Pasak jos, kai liepos 29 dieną atvyko policija, darbininkai išsibėgiojo.
„Pažiūrėkit, kaip jie reljefą sugadino, viską sunaikino – karjeras dabar vietoj įlankos, netgi baisiau – karjerai geriau atrodo. Čia juk užliejimo zona, buvo gražių gražiausia gamta. Pažeistas reljefas, nes lengva prie vandens buvo nueiti, o dabar – niekaip nenulipsi – labai status skardis.
Įlanka buvo sumažinta – užpilta žemėmis ir šiukšlėmis. Turiu vaizdo įrašą, kaip ekskavatorius kelia perkastus sklype medžius ir meta į įlanką. Kreipėmės į aplinkosaugą dėl įlankos užpylimo. Kiek žinau, nustatė pažeidimų dėl medžių užpylimo – turėjo atkasti pušis“, – tikino Vilma.
Ji taip pat patvirtino mintį, kad servitutinis 10 arų sklypas kotedžų statytojams tiesiog trukdo. Dėl to ir atsirado pretenzija dėl netinkamo servituto naudojimo, reikalavimas pašalinti turtą nuo šio žemės sklypo, kitaip jis bus sunaikintas. Ir atsirado ta pretenzija kažkodėl tik dabar.
„Bet kai jie nusipirko, tas servitutinis sklypas ten jau buvo – neatlygintinai pastatų savininkams buvo suteiktas 10 arų servitutas. Mokamas nuomos mokestis. „Dinakos“ savininkas matė, ką perka, žino, ką dabar pardavė savo žentui. Gal prieš ketverius metus jis įsigijo. Dėl turto prievartavimo liepos 30 dieną kreiptasi į prokuratūrą, ši persiuntė pareiškimą policijai“, – teigė Vilma.
Lyg spuogas koks viduryje žemės sklypo.
Anot jos, prieš pradedant kotedžų statybas, turi iškilti statybvietę ir servitutinį sklypą skirianti apsauginė, atraminė sienelė, tačiau jos iki šiol nėra – nukastas tik pavojingas skardis.
„Sąmoningai kasinėja, baugina žmones, kad namas nuslinks. Nori, kad po lietaus aikštelė nučiuožtų. Taip nebeliktų galimybės privažiuoti prie to namo. Norime, kad sienelę atraminę sutvirtintų, o toliau – čia jų žemė, kaip nori, taip lai ir tvarkosi. Jei gamtosauga nemato nieko blogo, leidžia, mes – bejėgiai. Žmonės dabar bijo palikti savo turtą, kur išvažiuoti“, – tvyrančias nuotaikas įvardijo Vilma.
Teigia, sutvarkę aplinką
15min susisiekė su servitutinio 10-ties arų sklypo savininku V.Čičeliu. „Dinakos“ vadovas iš pradžių tikino, niekuo su šia situacija nesusijęs – pardavęs vaikams minimą hektaro dydžio žemės sklypą, kuriame planuojamos kotedžų statybos.
Priminus, kad namo gyventojai pretenziją gavo būtent iš „Dinakos“, jis ėmė pasakoti, kad skundai įvairioms institucijoms iš tų gyventojų prasidėjo dar prieš metus, kai buvo pradėtas lyginti sklypas.
Pasak V.Čičelio, ten anksčiau buvo šiukšlynas, daug šiukšlių iš sklypo išvežta.
Jis teigė pasitarsiąs su teisininkais – galbūt mažins servitutinio sklypo dydį, nes tokio dydžio neva nereikia vienam namui aptarnauti.
Paklaustas, kodėl nepastatyta apsauginė tvorelė, o nukastas skardis, jis paaiškino, kad tvorelės betonavimo darbus pradės netrukus.
„Viską darome pagal įstatymą. Įlankai tvarkyti duotas aplinkosaugininkų leidimas. Nepakeitėme jokio reljefo. Jei nors centimetrą būtume į šoną ką padarę, institucijos būtų iškart sureagavusios. Bus tvorele aptverta ta įlanka. Nekeitėme jos parametrų. Išvalėme tik – buvo pelkė, kurioje skendo gyvūnai. Net mašina toje įlankoje buvo palaidota, kiek šiukšlių, padangų ištraukėme.
Dumblą gavome leidimą pilti ant sklypo. Visos įmanomos institucijos patikrino, nieko nerado, jokia bauda neuždėta. Kadangi gyventojai elgiasi taip – atsibodo kasdien institucijoms aiškintis, surašėme pretenziją“, – patikino V.Čičelis.
Žada kreiptis į antstolius
Visi 8 planuojami kotedžai, anot „Dinakos“ vadovo, išsirikiuos aplink įlanką. Vieni bus vieno aukšto, kiti – dviejų. Užstatyti leista kiek daugiau nei 1 tūkst. kv. m žemės sklypo. Bus pastatyta ir žaidimų aikštelė. Projektas turėtų būti įgyvendintas iki kitų metų vasaros.
Leidimas statyboms neva turėtų būti išduotas šiomis dienomis.
Paklaustas, kaip elgsis, jei namo gyventojai jo įmonės surašytai pretenzijai nepaklus, V.Čičelis atsakė, dar nežinantis – gal kreipsis į antstolius, viską darys pagal įstatymą.
V.Čičelis pasiūlė pasiteirauti namo jo sklype gyventojų dėl savavališkų statybų – neva praeityje jie turėjo nuversti šiltnamį, dalį namo, kad gautų servitutą. Pasak jo, servitutas skirtas tik namo priežiūrai, o norint kažką daryti tame sklype, reikia gauti jo, savininko, leidimą. Jo leidimo nei mašinų statymui, nei šiltnamiams statyti nebuvo išduota.
„Jie nori, kad viskas liktų taip, kaip buvo, bet ne jie yra žemės savininkai. Juk žino, kad žmonės, nusipirkę sklypą, kažką su juo darys, o ne paliks taip, kaip buvę, kad jiems naudingiau būtų.
Normalu, kad ne tavo žemė, negali kištis, kas joje vyksta. Mums tikrai nereikia jų namo, ir taip pagal projektą užstatyta maksimaliai. Niekas jų neverčia niekur išsikraustyti, tiesiog reikalaujam, kad laikytųsi įstatymo. Jie juk galėjo tą sklypą įsigyti, prarado jį patys, nes buvo įsiskolinę „Snoro“ bankui ir užstatę jį (Nijolės patikėtinė Vilma tai paneigė – pasak jos, Nijolė su vyru niekuomet nebuvo nieko užstatę, įkeitę ar kažką praradę – V.Čičelis, matyt, kalba apie buvusią žemės savininkę V.L., iš kurios ir įsigijo minimą hektaro dydžio sklypą – aut. past.)“, – teigė V.Čičelis, neatskleidęs žemės sklypo, kurį perleido žentui, vertės.
Mums tikrai nereikia jų namo, ir taip pagal projektą užstatyta maksimaliai.
Pasak jo, perkasimai vyko griežtai iki servitutinio sklypo ribos.
„Galvojat, kad mums įdomu, stovi prie to namo mašina ar ne? Nėra įdomu, bet jei žmonės nenustoja skųsti institucijoms mūsų, ginčyti visko, tai reikia patiems pirma elgtis pagal įstatymą“, – patikino „Dinakos“ vadovas.
E.Greičius: „Namo savininkai jaučia nuoskaudą“
Rugpjūčio 16 dieną, grįžęs iš atostogų, dėl susiklosčiusios situacijos pasisakė ir „Kaimynų projektų“ vadovas E.Greičius. Pirmiausiai jis pabrėžė, kad žemės sklypo savininkas yra ne jis, o „Kaimynų projektai“.
Pasak jo, „Kaimynų projektai“ savo sklype planuoja statyti dvibučių gyvenamųjų namų kvartalą. Šiai dienai yra pradėti žemės lyginimo darbai, parengtas ir su visomis reikiamomis institucijomis suderintas projektas dirbtinio vandens telkinio išvalymo darbams, gauti leidimai, beveik atlikti visi valymo darbai.
„Sklype stovi pastatas – siurblinė, kuri priklauso fiziniam asmeniui. Tame pastate neteisėtai (gyventi galima tik gyvenamosios paskirties patalpose su keliomis išimtimis, siurblinė į tas išimtis neįeina) gyvena viena šeima. Pastato, kuris stovi jiems nuosavybės teise nepriklausančiame sklype, savininkai sklypu gali naudotis tiek, kiek numatyta servituto apimtyje (teisė neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti – tiksli citata iš Nekilnojamojo turto registro išrašo). Jokių kitų teisių pastato savininkai (Nijolė su vyru – aut. past.) į žemės sklypą neturi.
Bet jie visą (10-ties arų servitutinį – aut. past.) sklypą naudoja kaip savo – prisistatė šiltnamių, kieme augina įvairius augalus, laiko savo baldus, įvairias metalo bei medienos šiukšles.
Mano subjektyvia nuomone, pastato savininkai nesupranta servituto reikšmės, ją maišo su nuosavybės teise. Jie mano, kad servituto teisė konkrečiu atveju yra aukščiau nuosavybės teisės, tačiau taip nėra. Jausdami gilias nuoskaudas dėl kadaise per varžytines prarasto sklypo, pastato savininkai įvairias būdais bando trukdyti mums vykdyti darbus. Nuolat skundžia mus įvairioms institucijoms, rašo į įvairias žiniasklaidos priemones, desperatiškai bandydami bent šiek tiek mums įkąsti“, – situacijos vertinimą pateikė E.Greičius.
Anot jo, servitutinio sklypo dalis buvo apkasta tik todėl, kad iš naujo būtų suformuotas tvarkingas, gražus šlaitas, kuris vėliau būtų apsodintas augalais. Šiuo metu neva laukiama rangovų, kurie tęs pradėtus žemės darbus.
„Jokių grasinimų ar apskritai tiesioginių konfliktų su pastato savininke nebuvo, tad į tai neturiu net ką atsakyti. Ikiteisminis tyrimas, mano žiniomis, nutrauktas“, – patikino „Kaimynų projektų“ vadovas.
Tyrimas nutrauktas
Kaip 15min informavo Kauno apskrities policija, rugpjūčio 2 dieną sulaukta informacijos dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), 181 str. (turto prievartavimas) ir 294 str. (savavaldžiavimas).
Rugpjūčio 5 dieną vyko aplinkybių patikslinimas.
Tačiau rugpjūčio 19 dieną namo savininkės Nijolės patikėtinė Vilma 15min informavo, gavusi raštą iš prokuratūros – ikiteisminis tyrimas nepradėtas.
15min kreipėsi ir į Kauno miesto savivaldybę. Kaip patikino savivaldybės Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas, savivaldybės infrastruktūros sutartis su „Kaimynų projektais“ pasirašyta dėl kvartalinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo.
„Taip pat statytojas yra pateikęs prašymą statybos leidimui gauti ir šiuo metu projektas tikrinamas, bet kol kas leidimas neišduotas. Dėl galimai savavališkai atliekamų statybos darbų galėtų konstatuoti tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“, – dar rugpjūčio 6 dieną tikino savivaldybės atstovas.
Nustatė pažeidimų
Rugpjūčio 9 dieną komentarą portalui pateikė ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Institucijos atstovai pripažino dėl vykdomų žemės darbų Panerių gatvėje gavę skundų. Pastarojo sulaukta rugpjūčio 2 dieną.
Kaip patikino AAD atstovai, nurodytu adresu pagal projektą vykdomi įlankos Neries upės pakrantėje tvarkymo darbai.
„Vieno iš atliktų patikrinimų metu buvo fiksuotas dviejų želdinių (pušų) užpylimas dumblu. Įmonės atsakingi asmenys buvo įpareigoti dumblą nuo želdinių pašalinti ir įpareigojimą įvykdė. Už želdinių užpylimą atsakingiems asmenims bus taikoma administracinė atsakomybė.
Vykdant tvarkymo darbus dalis nukirstų nesaugotinų želdinių buvo suversti į įlankos šlaitą. Už šį pažeidimą atsakingiems asmenims taip pat bus taikoma administracinė atsakomybė“, – reziumavo AAD.
Anksčiau už šioje vietoje vykdytus darbus administracinių atsakomybių taikyta nebuvo.
Rugpjūčio 17 dieną AAD papildė savo ankstesnį komentarą – atsakomybė už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bus skirta sklypo savininkui.
Už saugotinų želdinių užpylimą dumblu bus taikyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 281 straipsnį. Už nepavojingų atliekų išpylimą į įlankos šlaitą bus skirta administracinė atsakomybė pagal ANK 247 str.
Šiuo metu tyrimas yra tęsiamas.
Statybos dar nevyksta
Reaguodama į rugpjūčio 5 dieną 15min pateiktą užklausą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) nutarė atlikti patikrinimą dėl vykdomų darbų minimame žemės sklype.
Rugpjūčio 19 dieną sulaukta patikrinimo rezultatų. Statybos inspekcijos inspektoriai, nuvykę į nurodytą vietą, nustatė, kad nukasta dalis žemės sklypo ir augalinis sluoksnis, gruntas sustumtas į krūvas, statybos darbai nevykdomi.
„Už sklypo ribos, valstybinėje žemėje, išvalyta įlankos (atkreiptinas dėmesys: įlanka nėra upės vagos dalis), kaip dirbtinio vandens telkinio, pakrantė, iškirsti krūmai ir menkaverčiai medžiai. Iš dugno kasamos sąnašos pilamos ant sklypo“, – rašoma Statybos inspekcijos komentare.
„Kaimynų projektų“ atstovas inspektoriams pateikęs projektą, kuriame minėti darbai numatyti, taip pat nurodyta, kad laikinai iškastos sąnašos bus sandėliuojamos sklype. Pakrantės apsaugos zonoje šiuo projektu neva nėra numatyta statyti statinių ar kitaip suvaržyti patekimą prie Neries upės.
Projektas, Statybos inspekcijos žiniomis, suderintas su Nacionaline žemės tarnyba kaip valstybinės žemės patikėtine, Kauno marių regioninio parko direkcija (KMRPD) dėl planuojamos veiklos Natura 2000 teritorijoje, Aplinkos apsaugos agentūra ir Kauno miesto savivaldybe.
„Pažymėtina, kad KMRPD išvadoje rašoma, jog sutvarkius vietovę, pagerėtų aplinkos kokybė“, – teigiama Statybos inspekcijos komentare.
Šios institucijos atstovai paaiškino, kad žemės darbai – viena iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai.
Patikrinimo metu nenustatyta, kad žemės sklype vykdyti darbai susiję su statinio statyba, todėl statybos darbams nepriskiriami ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.
Gyventojų skundų dėl vykdomų darbų sklype Statybos inspekcija neva nėra gavusi. Be to, Statybos inspekcija nederina ir netikrina paviršinių vandens telkinių tvarkymo projektų, taip pat neatlieka kontrolės jų įgyvendinimo metu.
