Vyriausybe, spalio duomenimis, pasitiki 21 proc. respondentų, o nepasitiki – 36, tad pasitikėjimo balansas yra neigiamas, LRT RADIJUI sakė sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Vyriausybė patenka tarp 3 institucijų, kurios turi neigiamą pasitikėjimo balansą (be Vyriausybės dar yra Seimas ir partijos). Visomis kitomis institucijomis žmonės labiau pasitiki nei nepasitiki.
Pasak V.Gaidžio, momentus, kai Vyriausybe pasitikima, galima vadinti išimtimis. Ilgiausiai trukusi tokia išimtis buvo Lietuvai tik atgavus nepriklausomybę, kai buvo suformuota pirmoji Vyriausybė, nors keletas jų pasitaikė ir vėliau – prieš 10, 15 metų.
„Su 1991 metais labai sunku lyginti – tas laikotarpis buvo išskirtinis. Šiuo metu pasitikėjimui būdingas cikliškumas: kai tik praeina rinkimai, labiau pasitikima ir Seimu, ir kitomis institucijomis, paskui kuo toliau, artėjant kitiems rinkimams, tuo labiau tas pasitikėjimas mažėja“, – tendencijas aiškino sociologas.
Jis pabrėžė, kad ir visoje Europoje „Vyriausybė nėra ta institucija, kuria pasitikima“.
„Tik 9 šalyse tas pasitikėjimas yra teigiamas, o daugumoje – 19-oje – jis yra neigiamas, kai kur – po lygiai pasitiki ir nepasitiki. Faktiškai identiškas pasitikėjimo Vyriausybe lygis yra Lenkijoje ir Latvijoje – mes nesame kažkokie išskirtiniai“, – akcentavo jis.
Sociologas atkreipė dėmesį, kas pasitikėjimas Vyriausybe ne visai koreliuoja su pasitikėjimu ministrais pirmininkais: „Tarkime, šiuo metu Vyriausybė turi neigiamą pasitikėjimo balansą, bet ministras pirmininkas turi teigiamą. Jis yra vienas iš populiariausių politikų.“
Sociologas prisiminė, kad pasitikėjimas buvusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi ilgą laiką buvo teigiamas, nors Vyriausybės – neigiamas. Pasak „Vilmorus“ vadovo, galima sakyti, kad nepasitikėjimas šia valdžios institucija – tarsi užprogramuotas.
„Iš vyriausybės tikimasi, kad pagerės gyvenimas ir panašių dalykų, todėl egzistuoja toks prigimtinis nusivylimas ja“, – sakė sociologas.
