15min pasakodamas apie Seimo darbą po rinkimų, pirmą kartą į parlamentą išrinktas valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog įsilieti į procesą rudens sesijos viduryje buvo sudėtinga.
„Iš pradžių labai sunku suvokti, kas vyksta ir kodėl vyksta. Pirmas įspūdis – kad visko daug.
Dabar, aišku, tarp sesijų darbas visai kitoks, daugiau laiko pasiruošti, įsigilinti, susidėlioti prioritetus“, – teigė parlamentaras.
T.V.Raskevičiaus pažintis su Seimo statutu
Seimo darbą reglamentuojantį dokumentą – Seimo statutą – jis tikino perskaitęs jau tris kartus.
„Mintinai nemoku, bet jeigu iškyla koks klausimas, jau įsivaizduoju, kurioj maždaug vietoj parašyta, tai galiu greitai pasižiūrėti. Tai vertinu kaip pasiekimą“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.
Paklaustas, kaip mato valdančiųjų ir opozicijos santykius, politikas teigė, kad sąlygos jiems vystytis nėra palankios.
„Tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos, mažumos galimybių diskutuoti ir kalbėtis apskritai fiziškai yra mažiau, kas, manau, nebūtinai yra geras dalykas“, – svarstė Seimo naujokas.
Žmogaus teisių srityje pokyčių norintis pasiekti T.V.Raskevičius teigė nerimaujantis, ar per kadenciją visa tai padaryti pavyks, ar užteks palaikymo.
Iškart po Seimo rinkimų prie valdančiosios koalicijos pakviesta jungtis Laisvės partija užsibrėžė tikslą per 100 dienų Seime dekriminalizuoti narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti bei įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Ieško palaikymo
To įgyvendinti nepavyko: siūlymas dėl partnerystės net nebuvo registruotas, o pataisos dėl narkotikų dekriminalizavimo praėjo tik pateikimo stadiją.
Nepaisant to, T.V.Raskevičiaus vertinimu, šie klausimai per tris mėnesius tapo politinės darbotvarkės dalimi.
„Visi apie tai kalba, diskutuoja, nuomonės išsiskiria. Tai, man atrodo, yra didelis laimėjimas, nes ilgą laiką tie klausimai buvo nustumti į politines paraštes“, – dėstė jis.
Užtrunka laiko suderinti įvairius aspektus, surasti formuluotes, kurios būtų visiems priimtinos.
Partija, pasak politiko, neskubės registruoti projekto dėl partnerystės.
„Užtrunka laiko suderinti įvairius aspektus, surasti formuluotes, kurios būtų visiems priimtinos ir tada judėti taip, kad sulauktumėm kuo didesnio palaikymo“, – teigė T.V.Raskevičius, bet patikino, jog minėti tikslai tikrai nebus numarinti.
„Čia yra tokios kaip žarijos, kurios žėri, bet pavasario sesijoje degs atvira liepsna“, – sakė jis.
A.Sysas: kol Petras Seime, kultūra visada tokia pati
Septintą kadenciją Seime pradėjęs opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Algirdas Sysas, vertindamas kolegų darbą, teigė, kad jis niekaip nepasikeitė – didžiajai daliai naujokų reikia apsiprasti, o ir bendravimo kultūra liko ta pati.
„Kada Seime yra Petras (Petras Gražulis – 15min), kultūra visada yra tam pačiam lygyje. Yra pas mus perliukų – ponas Valdemaras Valkiūnas irgi“, – vardijo A.Sysas.
Vienintelis jo įvardytas išskirtinumas – dalis Seimo posėdžių dėl COVID-19 pandemijos vyko nuotoliniu būdu.
Ir tai esą pakenkė kokybiškam parlamento darbui.
„Nuoširdaus ir gero darbo, kai matai žmogų ne per ekraną, o šalia, kad galėtum pasiginčyt kaip turi būti, trūko. <...> Nuotoliniu būdu nukenčia diskusijų kokybė, ir manau, priimamų sprendimų kokybė“, – svarstė A.Sysas ir teigė norįs prie įprasto darbo grįžti kuo greičiau.
Nuotoliniu būdu nukenčia diskusijų kokybė, ir manau, priimamų sprendimų kokybė.
Kalbėdamas apie pozicijos ir opozicijos santykius, politikas teigė, jog susikirtimų buvo, ypač dėl Seimo statuto pakeitimų, bet tai, pasak jo, įprasta.
„Mokomės tik kai būnam opozicijoje. Kai grįžtam į valdžią, pamirštam, kad buvom opozicijoje. Akivaizdžiai tą mačiau pirmuose posėdžiuose“, – dėstė A.Sysas.
Mainysis parama
Ko jis tikisi iš Seimo ateityje?
„Noriu tikėti, kad valdantieji, kurie ėjo su tam tikrais lozungais ir pažadais, bandys juos tesėti: peržiūrės mokestinę sistemą ir gyvulių ūkį, kitus dalykus. Mes, kaip konstruktyvi opozicija, visada padėsim tokius dalykus padaryti.
Lygiai taip pat yra žmogaus teisių klausimų, kurių dalis konservatorių nepriima, bet liberalai, Laisvės partija nori teikti“, – kalbėjo A.Sysas.
Politikas prognozavo, jog šioje Seimo kadencijoje išvysime bendrą opozicijos ir pozicijos atstovų veikimą.
„Manau, ir toliau bus pažiūrų kova Seime, nebūtinai opozicija bus vienoj pusėj, o pozicija – kitoj. Bus klausimų, kur dalis opozicijos palaikys poziciją ir atvirkščiai.
Kaip visada – parlamentas toks margas dalykas, mūsų visuomenės atspindys. Ten visko bus“, – teigė A.Sysas.
S.Skvernelis: valdantieji nepaisė opozicijos teisių
Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio manymu, besikeičiant valdžioms, kai formuojasi vadovybė ir komitetų sudėtys, Seime randasi chaoso.
Ir tai esą įprasta.
Tik šį kartą, skiriant komitetų ir komisijų pirmininkus, S.Skvernelio vertinimu, valdantieji pamynė opozicijos teises, piktnaudžiavo prašydami perbalsuoti dėl projektų.
Precedentas yra labai negeras pakeisti esminius balsavimo rezultatus
„Bent jau keli tokie atvejai buvo, kada valdantiesiems netinka, nors sprendimai yra priimti. Kada apsimetama, kad kažkas kažko nesuprato ir paleidžiamas naujas balsavimas.
Precedentas yra labai negeras pakeisti esminius balsavimo rezultatus“, – dėstė opozicinių „valstiečių“ frakcijos narys.
Kol kas daugiausia Seimas, anot jo, priiminėjo ankstesnės, o ne naujos Vyriausybės atneštus sprendimus, įskaitant vieną esminį – biudžetą.
„Žiūrint į Vyriausybės veiklą per tuos pirmus beveik tris mėnesius, įstatymų projektų nėra. Galbūt jie tauposi pavasario sesijai ir pavasario sesijoje bus kitaip“, – svarstė S.Skvernelis.
Džiaugiasi nuotoliniais posėdžiais
Tiesa, jis, kitaip nei A.Sysas, pasidžiaugė, kad valdantieji inicijavo ir įteisino nuotolinį Seimo darbą.
„Gerai, kad tas sprendimas buvo padarytas dėl nuotolinio darbo. Tikrai galima padėkoti Seimo kanceliarijai ir vicepirmininkui Pauliui Saudargui, kuris ir ėmėsi iniciatyvos, ir puikiai, manau, su šiuo klausimu susitvarkė“, – teigė S.Skvernelis ir pridūrė, jog nuotoliniai posėdžiai vyksta sklandžiai.
„Aišku, gyvo darbo esam pasiilgę bet kur – nesvarbu, ar tai Seimas, ar kita institucija, bet saugumas čia svarbiausia. Manau, bent jau Seimo nariams yra stabiliau, paprasčiau, kada fiziškai Seimas dėl karantino negali susirinkti, ir tokia alternatyva yra“, – kalbėjo politikas.
O kokių jis vilčių turi dėl Seimo darbo ateityje?
Žmonės balsavo ir pabalsavo už pokyčius, dabar reikia pažiūrėti, kaip tie pokyčiai bus įgyvendinti.
„Žmonės balsavo ir pabalsavo už pokyčius, dabar reikia pažiūrėti, kaip tie pokyčiai bus įgyvendinti. <...> Tikiuosi, kad turėsime gilias, konceptualias diskusijas dėl įstatymų, ypač reforminių dalykų. Norisi, kad darbas būtų produktyvus ir nepaskęstume smulkmenose“, – teigė S.Skvernelis.
I.Šimonytė: vilčiausi mažiau tuščių kaltinimų
Racionalių diskusijų, bendro darbo Seime ateityje norėtų matyti ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Iš Seimo pavasarį vilčiausi racionalių, į ateitį orientuotų diskusijų ir sprendimų, mažiau bereikalingų emocijų ar tuščių kaltinimų.
Tikiuosi bendro ir konstruktyvaus skirtingų parlamentinių frakcijų darbo parengiant Nacionalinį susitarimą dėl švietimo“, – dėstė konservatorių deleguota ministrė pirmininkė, kurios atsakymą 15min perdavė jos patarėja Rasa Jakilaitienė.
Premjerė teigė, kad darbą pradėjusiam Seimui net ir COVID-19 pandemijos sąlygomis pavyko patvirtinti du esminius dokumentus.
Seimas pradėjo darbą sudėtingomis iš esmės nekontroliuojamos pandemijos sąlygomis.
„Seimas pradėjo darbą sudėtingomis iš esmės nekontroliuojamos pandemijos sąlygomis, o instrumentai nuotoliniam Seimo darbui iki tol nebuvo sukurti. Nepaisant to, pagrindinius strateginius politinius praėjusios sesijos sprendimus – Vyriausybės programą ir 2021 metų biudžetą – pavyko sklandžiai priimti. Tai vertinu pozityviai.
Tokiu būdu skaidriai suformavome biudžete resursus antrojo karantino paramos paketui, pavyko pagerinti prastovų sąlygas, numatyti papildomas lėšas COVID-19 pasekmių suvaldymui – nuo medikų ar policininkų papildomo darbo užmokesčio priedų iki lėšų vakcinoms“, – dėstė I.Šimonytė.
Sprendimai, kurie „simbolizuos persiorientavimą“
Seimas, pasak jos, taip pat sklandžiai perėjo prie nuotolinio darbo, priėmė ir keletą simbolinių, bet vertų išskirti sprendimų, pavyzdžiui, panaikino teisinę neliečiamybę parlamentarui P.Gražuliui, įtariamam piktnaudžiavimu.
„Seimui pavyko ir konstituciškai bei technologiškai tvarkingai pereiti į nuotolinio darbo režimą pirmąkart istorijoje, ir gana sklandžiai priimti įstatymus tokiu XXI amžiaus būdu.
Nedideli, bet simboliniai dalykai politinės kultūros prasme, mano nuomone, buvo teisinės neliečiamybės Petrui Gražuliui panaikinimas (ko nesugebėjo padaryti ankstesnysis Seimas) bei Ateities komiteto įkūrimas.
Noriu tikėti, kad tai simbolizuos persiorientavimą nuo komisijų, skirtų politinių oponentų praeičiai nagrinėti, prie klausimų, kurie iš tiesų svarbūs Lietuvos ateičiai svarstymo“, – komentavo I.Šimonytė.
Kritika ankstesnei valdžiai
Santykius tarp Vyriausybės ir Seimo ji įvertino pozityviai, nors suabejojo, ar yra prasmės taip dažnai kviestis sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį atsiskaityti už COVID-19 valdymą.
„Vyriausybės ir opozicijos santykiai, manau, dalykiški ir pagarbūs, bent jau iš Vyriausybės pusės. Ministrai ir aš pati nevengiame kviečiami ateiti atsakinėti į bet kuriuos parlamentarų, jų frakcijų klausimus.
Nors kartais kyla įspūdis, kad norima ne tiek sužinoti atsakymus, kiek bandyti, pavyzdžiui, „patampyti“ ministrą A.Dulkį užduodant tuos pačius klausimus kelis kartus per dieną, kai tuos klausimus formuluoja tie, kurie patys savo neveiklumu sukūrė situaciją, iš kurios turime kapstytis.
Tačiau tokia yra demokratijos kaina ir aš ją priimu“, – apibendrino premjerė.
