Nešė lietuvišką žodį
Salomėja Maceikienė gimė 1916-ųjų rugpjūtį Berčiūnų kaime Jono Šato ir Stasės Praniauskaitės šeimoje, užgyvenusioje 7 atžalas. Garbaus amžiaus moteris prisimena, kad du broliukai šį pasaulį paliko dar vaikystėje. Taigi liko 5 seserys. „Gyvenimas tuomet buvo labai sudėtingas. Tėveliui teko kuriam laikui išvykti užsidirbti į Ameriką tam, kad galėtų savo šeimą išmaitinti ir vaikus išleisti į mokslus“, – sėdėdama šalia anūkės Silvijos Maceikaitės apie vaikystę kalbėjo Salomėja.
Salomėja tėvų lūkesčius tikrai pateisino. Pedagoginiai sugebėjimai, kaip pasakoja pati Salomėja, nubudo žymiai anksčiau, negu ji pati pradėjo mokytis. „Susodindavau kieme vaikus ir „mokydavau skaityti“. Ir „mokytoja“ būdavo patenkinta, ir vaikai – vartydami laikraščių, knygelių paveikslėlius“, – atviravo pašnekovė.
Taigi Salomėjos pedagoginė ir kūrybinė veikla prasidėjo nuo mažų dienų ir tęsėsi kone visą jos nugyventą šimtmetį. Moteris besąlygiškai buvo pasinėrusi į pedagoginę veiklą – nuo aktyvaus vaikų mokymo iki vadovėlių rengimo, tačiau traukė rašyti ir eiles. Knygų, kuriose sutilpo posmai ir tėvynei, ir vaikams, ir anūkams, išleista ne viena, o paskutinę Salomėja parašė būdama 94-erių.
Mokytojavimas, žmonių švietimas, įvairiausių švietėjiškų renginių organizavimas Salomėjai visą laiką teikė labai didelį malonumą. „To troško – noras padėti kitiems ir būti naudingai Lietuvai. Darbas vaikų namuose, pagalba silpnesniam, veikla ateitininkų organizacijoje, kuri buvo tikras dvasinės šviesos šaltinis, visuomeninė ir meninė veikla. Mano visas gyvenimas buvo ieškojimas, o ieškojimas jau yra kūryba“, – pasakoja 101-erių senolė.
Salomėja priduria, kad prie visos savo veiklos su vyru istoriku Juozu Maceika labai mėgdavo važinėtis po Lietuvą. Regis, aplankytas, pažintas ir šeimas bei bičiuliams išpasakotas kiekvienas Lietuvos kampelis.
Stipri lietuviška dvasia
Su sutuoktiniu Salomėja išaugino 3 vaikus – dukrą ir du sūnus. O dabar jau džiaugiasi ir 6 vaikaičiais ir 6 provaikaičiais. Smetonos laikus, okupaciją, žiaurius trėmimus į Sibirą, nepriklausomybės kovas ir jau laisvą Lietuvą mačiusi Salomėja pabrėžia, kad nepriklausomai nuo istorinio laiko šeimoje visada buvo gyva lietuvybė.
Šiandien Salomėjos prisiminimų, istorijų apie Lietuvą ir jausmų tėvynei klausosi ne tik artimieji. Senolė mielai dalinasi emocijomis su 15min skaitytojais, su projektu „100 metų kartu“.
Kalbėdama apie tėvynę Salomėja pabrėžia, kad Lietuva – dar labai jauna valstybė. Senolė tikino, kad didžiuojasi lietuvių tauta, kuri kovojo už savo laisvę ir teises visais istoriniai etapais ir įrodė turinti stiprią dvasią.
Sąjūdis, Baltijos kelias, laisvės atgavimas iš tiesų kėlė begalinį džiaugsmą. Man Lietuva yra visas gyvenimas.
Trumpai prabėgdama savo, o kartu ir Lietuvos, šimtmetį Salomėja tikina, kad galėtų išskirti kelis ryškiausius etapus. II pasaulinis karas – kaip visų svajonių dužimas, pokaris, kai reikėjo iš naujo stotis ant kojų su šeima, kartu naujas laikmetis ir darbo prasme – reikėjo kurti naują švietimo sistemą, ir, aišku, – atgimimo metas. „Sąjūdis, Baltijos kelias, laisvės atgavimas iš tiesų kėlė begalinį džiaugsmą. Man Lietuva yra visas gyvenimas“, – emocingai kalbėjo senolė.
Už dabartinę Lietuvą, tokią, kokia ji yra, Salomėja tikina labiausiai norinti padėkoti visiems kovotojams už laisvę – kiekvienam, kuris gynė tėvynę: „Taip pat norisi dėkoti savo tėvams, išleidusiems mane į mokslą, padėkoti savo mokytojams, kurie man nutiesė proto ir dvasios kelius į savarankišką skrydį, švietimo sistemos kolegoms ir mano artimiesiems, kurie šiuo gyvenimo etapu yra su manimi.“
Išsipildė idėja
Paklausta, kaip Lietuvą mato šiandien, ar tokią, už kurią kovojo, Salomėja tikina, kad pati laisvos Lietuvos idėja – išsipildžiusi, tačiau turinti jai ko dar ir palinkėti. „Moksliniais pasiekimais, kultūriniu požiūriu Lietuva pranoko jos lūkesčius, bet nebuvo įsivaizduojama, kad laisvoje Lietuvoje bus tokia turtinė atskirtis tarp žmonių“, – svarstė pašnekovė.
Tiesa, kone kiekvieną kartą kalbėdama apie Lietuvą Salomėja vis patriotiškumą skatina, nes jo šiandien vis pristingame. „Žmonės labai dažnai dabar orientuoti į save. Reikėtų išrauti tą egoizmą. Kai turi savo siekius, savo idealus. Ir kai jie dar susiję su tėvynės, kitų žmonių gerove, tada ir pasieki tą laimę“, – svarstė senolė.
Paprašyta išduoti ilgaamžiškumo receptą Salomėja kiek nusijuokia. Kriterijų labai daug – turi būti doras žmogus, sako senolė. O vėliau atkreipia dėmesį į žmogaus motyvaciją, norą veikti. „Žmogus visą laiką turi eiti į priekį, ką nors veikti, ką nors dirbti, kuo nors užsiimti. Tai veda į priekį“, – neabejoja ilgaamžė.
O pačiai Lietuvai tokios gražios sukakties proga Salomėja pirmiausia linkti to, ko šalis buvo tiek laiko netekusi – laisvės. Kad niekada nereikėtų daugiau patirti to, ką jau patyrė. „Ir aišku – kad kiekvienas lietuvis didžiuotųsi tuo, jog yra lietuvis. Nepamirštų savo kilmės ir istorijos“, – šypsodamasi kalbėjo 101-erių Salomėja.
