– Politinė valia yra, sprendimo tikėtasi praėjusią savaitę, tačiau jo dar nėra. Jūsų žiniomis, kas trukdo priimti sprendimą?
– Atsakant į klausimą – tai nėra taip paprasta. Mano supratimu, kuo yra daugiau įtampos, tuo turi būti daugiau tvarkos. Mes suprantame, kad šis klausimas yra Europos Komisijos darbotvarkėje, mūsų vyriausybės darbotvarkėje ir jie turi būti suderinti.
Kita vertus – Klaipėdoje laivų su Rusijos vėliava nėra daug.
– Apie tai dar pakalbėsime. Dar praėjusios savaitės pradžioje imta kalbėti. Kodėl sprendimo dar nėra? Ko trūksta?
– Pagrindinis klausimas – bendras sutarimas Europos Sąjungos. Teko kalbėti su Europos jūrų uostų organizacijos vadovais, kuri vienija šimtą uostų – visi laukia bendro sprendimo. Šiandien žinome, kad tik Jungtinė Karalystė priėmusi sprendimą nepriimti laivų su Rusijos vėliava. Visa Europa norėtų priimti vieną bendrą vieningą sprendimą.
– Gal žinote, koks nusiteikimas kitų šimto uostų?
– Nusiteikimas yra labai vienareikšmiškas, kad toks sprendimas turi būti priimtas. Girdėjome mūsų Vyriausybės poziciją, kad jeigu atsitiktų taip, kad Europos Sąjunga rastų priežasčių to nepadaryti, kitas žingsnis būtų sutarimas Baltijos valstybių tokį žingsnį žengti. Manau, kad jeigu ir toks sprendimas nebūtų priimtas, toliau būtų sprendžiama, ar Lietuva viena gali tokį sprendimą priimti. Visą laivybą reguliuoja nepaprastai daug konvencijų, yra įsipareigojimai. Man sunku pasakyti, kodėl iki šiol tai nebuvo padaryta, kas jau padaryta su oro uostais. Manau, kad šis sprendimas greitai bus priimtas.
– Sakote – yra variantas Lietuvai, Latvijai, Estijai tartis. Kokia jų nuomonė?
– Šiandien visų nuomonė yra vienoda – visais būdais daryti įtaką Rusijai, kad ji kuo greičiau nutrauktų karą. Matome, kad ne tik transporto ribojimas, ir gamybos, ir prekybos ribojimai yra. Ne išimtis turi būti ir jūrų uostai. Sprendimai turi būti priimami greitai.
– Kas tas labai greitai? Dienų, mėnesių klausimas?
– Matote: jei mes priiminėtume, tai žinotume tiksliai dieną ir datą.
– Ar Lietuva galėtų priimti vienašališkai sprendimą?
– Mums, kaip uostui, nacionalinio dokumento pakaktų ir mes techniškai esame pasirengę.
– Kiek Klaipėdos uoste yra rusiškų laivų?
– Šiuo metu nė vieno laivo plaukiojančio nėra. Yra du laivai, kurių vienas pjaustomas, bet jis dar neišregistruotas. Bet vargiai mes ten dar rastume rusiškų ženklų. Vienas yra perdaromas iš kitos paskirties laivo į žvejybinį laivą. Šiuo metu jis nėra plaukiantis.
– Ar šiuo metu yra laivų, planuojančių atplaukti?
– Artimiausiu laiku mes paraiškų laivams su Rusijos vėliava neturime. Artimiausia paraiška įplaukti laivui yra 24 valandos. Kol nėra draudimo – tokia paraiška galėtų būti. Dabar tokio laivo neturime.
– Kokia dalis laivų yra su Rusijos vėliava?
– Ir daug, ir mažai – per metus į Klaipėdą įplaukia apie 7500 laivų. Didžioji dalis – apie 2,5 tūkst. yra su lietuviška vėliava. Rusiškų laivų pernai buvo 122. Šiais metais per sausį ir vasarį buvo 27 laivai. Tie laivai nėra dideli, dažniausiai sausakrūviai. Turime apie 70 vėliavų laivų, kurie įplaukia į Klaipėdą. Daugiausiai – daniški, vokiški. Tas šimtas laivų sudaro dalį, tačiau tai nėra kažkas tokio, dėl ko sustotų krova. Juolab kad tai labai sausam kroviniui. Taip kad, jų nepriėmus, kažkas kitas tą krovinį priimtų.
– Per kiek laiko nustatoma laivo sąsaja su Rusija?
– Yra 1965-ųjų konvencija, kuri nurodo, kaip laivai turi plaukioti jūroje. Uostas priimantis turi gauti informaciją apie laivą ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Vienas dokumentų – bendroji deklaracija, kurioje yra apie 20 punktų, kurie turi būti užpildyti. Svarbiausi 2 – laivo vėliava ir jo numeris. Tai kaip pasas, iš kurio galima spręsti, kam priklauso tas laivas. Tas dokumentas leidžia matyti, kas tas laivas, iš kur jis plaukia. Jei būtų nuspręsta nepriimti laivo – būtų tiesiog nepriimamas dokumentas.
– Klaipėdos uosto direkcija yra paskelbusi konkursą vidiniam laivybos kanalui gilinti. Jūsų žiniomis, ar dėl susidariusios situacijos konkurso eiga nebus sutrikdyta?
– Galvoju, kodėl gali būti sutrikdyta? Mūsų požiūris yra toks: nepaisant šiandieninės situacijos – visi projektai trunka labai ilgai. Aš tikrai esu optimistas ir galvoju, kad blogas laikas turi trukti trumpiau nei geras. Sustabdžius įsibėgėti bus žymiai brangiau, žymiai daugiau laiko reikės. Žinoma, gali susidaryti sąlygos, kad kažką reikės stabdyti, bet tikrai ne nutraukti. Reikia dirbti.
Žiūrint į Ukrainą, į jos padėtį – reikia susitelkti ir dirbti, ką mes galime ir ką sugebame.