Balandžio 1-oji – tai ypatinga data Užupio gyventojams ir čia užklystantiems jo gerbėjams, nes būtent per melagių šventę Užupio Respublika mini savo nepriklausomybės dieną. Kasmet teatralizuota šventė į siautulį įtraukia ne tik vietos bendruomenę, bet ir kaimyninės Lietuvos Respublikos gyventojus. Todėl prieš didžiąsias iškilmes pakalbinome kelis Užupio dvasią puoselėjančius piliečius.
– Sakykite, kas šiandien yra toji Užupio Respublika, kuri šiemet jau švenčia 15-ąsias nepriklausomybės metines, ar tai tik teritorija?
Sakalas, Užupio premjeras: Užupis – tai žmogaus būsena. Bet gal pradėkime iš kitos pusės: Užupio Respublika yra pilietiškai aktyvių žmonių sambrūzdis, kuris nori kažką pakeisti, bet jei negali to padaryti, tuomet tam tikra forma apie tai pasako. Kiekvienais metais, balandžio 1-ąją, per Užupio nepriklausomybės metines, mes akcentuojame konkrečią temą. Pavyzdžiui, vienais metais anksčiau nei Lietuva, norėdami parodyti pavyzdį, įstojome į Europos Sąjungą. Užupis visada norėjo bėgti priekyje. Mes nesame monarchija, deleguojame daug žmonių į kaimyninės Lietuvos Respublikos politiką. Esame kūrybingų žmonių bendruomenė, kuri pritraukia žmones, kurie geografiškai nėra susieti su mumis, jie nori būti mūsų piliečiai ir atstovauti mums. Todėl Užupis yra ne gyvenimo būdas, o pilietinė nuostata.
 |
| Andriaus Petrulevičiaus nuotr./Sakalas |
Šiandien mūsų kaimyninė Lietuva turi problemų su savo energetine nepriklausomybe. Mes norime susitvarkyti su tuo reikalu ir parodyti pavyzdį visiems likusiems. Todėl šių metų pagrindinė tema yra energetinė Užupio nepriklausomybė. Kiekvienas savo sugedimo lygiu turi suprasti, kas yra energija, nes tai nėra tik elektra ar dujos. Tai žmonių energija, jei turėsime energingus piliečius, tuomet valstybė bus nepriklausoma, jei neturėsime tokių piliečių, tuomet ir būsime nuo kažko priklausomi. Būsime energijos vampyrais, o ne energijos donorais.
Vėjas, Užupyje siautėjantis menininkas: Užupis – tai teritorinis vienetas. Tik sunkiai apibrėžiamas, nes upės keičia vagas ir į jas du kartus neįbrisi. O viskas gali būti ir yra Užupyje, tik nelygu, ar tau Užupis visada anapus, ar tu pats visada Užupyje.
Samvelas, kino operatorius: Tai pirmiausia yra vieta, kuri neišvengiamai susieta su kūryba. Čia sklando gera energetika, įdomūs bei skirtingi žmonės. Užupyje nuolat mezgasi pažintys, čia žmonės atvažiuoja ir išvažiuoja, vyksta nenutrūkstanti cirkuliacija. Užupis – tai meno vieta. Matyt, net pasaulyje žinoma, kad Lietuvoje yra tokia Užupio Respublika.
Dina, Užupio Respublikos ambasadorė „sekretams“: Užupio RESpublika RESponduoja visame pasaulyje. Taigi teritorinių vienetų yra tikrai daugiau nei vienas.
– Ar galite nupiešti užupiečio portretą ir atskleisti, kaip galima tapti šios Respublikos piliečiu?
Samvelas: Užupio pilietis – tai nestandartinė asmenybė. Atvira naujovėms, nebijanti eksperimentuoti. Tai optimistas, nuolat bandantis naujas raiškos formas. Nestovintis vietoje. Jis stengiasi nepasiduoti kasdienybės monotonijai ir būti laisvas. Ir jis neprivalo gyventi Užupyje.
Dina: Kiekvienas atvėręs savo širdį, protą ir tiesiog akis turi šansų tapti UŽ piliečiu. Svarbu neturėti daug PRIEŠ.
Vėjas: Būti Užupio piliečiu yra kiekvieno prigimtinė teisė, bet ne pareiga. Tereikia tik susivokti, kurioje upės pusėje esi. Tad užupietis praktiškai yra kiekvienas – suplak visus portretus į vieną ir bus užupiečio portretas, arba nebūtinai.
Sakalas: Jei žmogus perskaitęs Užupio Konstituciją supras, kad jos postulatai jam artimi, tai automatiškai taps piliečiu. Biurokratizmu mes neužsiimame. Tiesiog reikia kažko gyvenime norėti, dalytis tuo, ką turi, ir siekti.
– Prisiminkite Užupio Respublikos gyvavimo pradžią, kokia situacija yra dabar, kas atrasta, prarasta? Ar užupietiška dvasia dar neblėsta?
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Dina |
Dina: Prieš tai buvo tik Užupis (Užupiovka), dabar tai aktyvios publikos buveinė ir jos dvasia gyvuos net po tvano.
Samvelas: Pradžioje Užupis buvo apleistas, ne itin geras ir pavojingas rajonas. Ne veltui ten buvo gatvė, miestiečių praminta Mirties vardu. Vis dėlto Užupis glaudžiasi prie Vilniaus senamiesčio, prie kultūros, bažnyčių, istorijos, todėl natūralu, kad visada atsirasdavo žmonių, norinčių padėti Užupiui. Pamažu jį renovavo, apdailino, nudažė, išvaikė negerą jo pusę. Ir šiandien galima drąsiai sakyti, kad Užupio dvasia dar neblėsta ir negalima leisti, kad tai pradėtų vykti.
Vėjas: Dvasia neblėsta niekada, nes yra – amžina. Gali blėsti tik žmogaus veikla. Veiklai būdingas bangavimas. Užupis buvo amžinas Respublikos gyvavimo pradžioje. Amžinas yra ir dabar.
Sakalas: Užupyje susiduria visiškai skirtingi poliai: nuo skurdžiausio iki turtingiausio. Todėl jei tu šioje teritorijoje darai pertvarkas, turi daryti taip, kad ji neprarastų savo šarmo. Nuolat turi vykti darnus vystymasis. Faktas, kad Užupis keičiasi – materialinio būvio keitimasis, tai ne visada reiškia, kad dvasinė būsena kinta. Galbūt Užupio gyvenimas ir yra tuo smagus, kad jei žmogaus moralė keičiasi lygiai taip pat, kaip fizinis atvaizdas, tada tai yra darnos požymis.
Užupio atveju atsirado noras būti atsakingam už savo turtą: jei būsi atsakingas už savo namo kampą, būsi atsakingas ir už savo valstybės kampą. Jei sprendi valstybės problemas, bet nesusitvarkęs pas save, tuomet neturi moralinės teisės tą daryti. Pažvelkime į paskutinius 15 metų Užupyje. Mes turime masę piliečių, perėjusių mūsų mokyklą. Užupis visada deleguoja daug žmonių į Lietuvos valstybės organus: pradedant meru, baigiant kandidatais į prezidentus, ministrus. Gal tie žmonės neorganizuoja Užupio Respublikos veiksmų, bet jie yra nuolat veikiami to konteksto, kuriame gyvena. Todėl norėdami ar nenorėdami jie mato, kad tai yra geras pavyzdys.
– Kiek dar bus Užupis ir ko jam reikia, kad būtų?
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Samvelas |
Samvelas: Užupis bus visada, jam tik reikia žmonių, kurie nebūtų apsėsti komercijos. Svarbu, kad būtų žmonių, palaikančių kūrybą, laisvę ir teisingas idėjas. Menas turi būti aukščiau už komerciją.
Dina: Užupio Respublikai reikia TAVĘS, na gal ne tik tavęs, o dar ir tavo draugų.
Sakalas: Užupis bus ilgai, nes jis turi visas svarbias institucijas: Dailės akademiją, kapines, bažnyčią, gimnaziją, kelias mokyklas. Visada investuojame į jaunimą, turime jau gal septintą ar aštuntą gimnazistų kartą. Mūsų tikslas, kad tai, ką darome, taptų ne tik mūsų veikla, norime, kad ja užsikrėstų ir kiti. 2015 metais turime pasiekti tokį lygį, kai galėsime prisipažinti, kad mes energetiškai esame nepriklausomi ir galime eksportuoti žmones, pilnus energijos daryti tvarką kitur.
Vėjas: Aišku, kad Užupis bus visada, net tada, kai jo niekas neprisimins, bet neatmetama galimybė jį visada atrasti iš naujo. Užupio buvimui tiesiog reikalinga Upė. O kas yra Upė – jau visai kitas klausimas.
Užupio Respublikos Energetinės nepriklausomybės dienos šventinė programa
