Suprasti akimirksniu
- 2016 m. Lietuvoje susituokė 66 nepilnamečiai.
- 62 iš jų buvo merginos.
- 7 iš jų santuokos dieną dar nebuvo sulaukusios 16 metų.
- Statistikos, kiek nepilnamečių tuokiasi dėl neplanuoto nėštumo, nėra, bet tikėtina, kad tokių atvejų yra dauguma.
Tiesa, metinis nepilnamečių santuokų skaičius Lietuvoje, palyginti su 2000 m., sumažėjo beveik penkis kartus. Tačiau pastaraisiais metais mažėjimo tendencija jau nebe tokia ryški.
Nepilnamečių santuokų per 15 metų sumažėjo penkiskart
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. susituokė 66 nepilnamečiai: 62 moterys ir 4 vyrai. Tai – penkiskart mažiau tokių santuokų negu 2000 m., kai susituokė 374 nepilnamečiai (25 vyrai ir 349 moterys), ir triskart mažiau tokių santuokų negu 2006 m., kai susituokė 200 nepilnamečių (11 vyrų ir 189 moterys).
Bet pastaraisiais metais santuokų skaičius mažėja nebe taip greitai. 2006–2011 m. laikotarpiu pilnametystės nesulaukusių asmenų santuokų skaičius sumažėjo 61 proc. (nuo 200 iki 77 santuokų), o 2011–2016 m. laikotarpiu – jau tik 14,2 proc. (nuo 77 iki 66). 2012 m., palyginti su 2011 m., nepilnamečių santuokų skaičius netgi išaugo (nuo 77 iki 99), o po to vėl mažėjo, bet jau lėčiau.
Jei manote, kad nepilnamečių santuokos – tik atokiuose kaimuose pasitaikantis reiškinys, klystate. Nors kaimuose įvyksta daugiau nepilnamečių santuokų negu miestuose, skirtumas nėra didelis: 2016 m. 37 tokios santuokos įvyko kaimuose ir 29 – miestuose.
Tiesa, miestuose nepilnamečių santuokų skaičius mažėja šiek tiek greičiau: 2016 m., palyginti su 2000 m., nepilnamečių santuokų miestuose buvo beveik 7 kartus mažiau (atitinkamai 29 ir 194 santuokos), o kaimuose nepilnamečių santuokų buvo beveik 5 kartus mažiau (atitinkamai 37 ir 180 santuokų).
Septyniems 2016 m. susituokusiems nepilnamečiams santuokos dieną buvo mažiau negu 16 metų. Dar 23-ims –16 metų, 36-iems – 17 metų.
Pačių jauniausių, 16 metų amžiaus nesulaukusių nepilnamečių skaičius 2000–2016 m. laikotarpiu sumažėjo maždaug tris kartus – nuo 20 iki 7. Tačiau bendra 16 metų nesulaukusių asmenų santuokų dalis tarp visų nepilnamečių santuokų šiek tiek išaugo.
Įstatymai santuokas leidžia tik išskirtiniais atvejais
Ką apie nepilnamečių santuokas Lietuvoje sako įstatymai? LR Civilinio kodekso 3.14 straipsnis numato, kad santuoką Lietuvoje leidžiama sudaryti asmenims, kuriems santuokos sudarymo dieną yra 18 metų.
Tačiau įstatymas palieka galimybę išimtims. Čia pat pažymima, kad teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti ir norinčio tuoktis, bet 18 metų nesulaukusio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais metais. Tam prašymą pateikti turi pats nepilnametis.
Teismas, remiantis Kodeksu, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių.
Čia pat atskirai pabrėžiama, kad nėštumas yra laikomas svarbia priežastimi sumažinti santuokinį amžių. Tik nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam 16 metų.
Taip pat, sprendžiant klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė spaudai Vaiva Arnašė nurodė, kad institucija, pateikianti teismui išvadą, įprastai yra savivaldybės, kurioje nori susituokti nepilnametis, Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).
Atsižvelgęs į norinčio tuoktis nepilnamečio globėjų, tėvų ar rūpintojų nuomonę, VTAS išvadą bei kitus anksčiau įvardytus kriterijus teismas priima nutartį.
„Teismas gali nesutikti su VTAS išvada, tačiau toks nesutikimas turi būti motyvuotas. Tokiu atveju teismas, nesutikdamas su VTAS išvada, savo sprendimą turi motyvuoti kitais byloje esančiais įrodymais, kurie paneigia VTAS išvadoje nurodytas aplinkybes. Bendra tendencija – teismai paprastai sutinka su VTAS išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis arba jas papildo, jeigu išvada nėra pakankamai išsami ir objektyvi“, – nurodė V.Arnašė.
Vilniaus savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyrius informavo 15min, kad per metus Vilniuje tokių atvejų būna vos keletas. 2017 metais dėl santuokinio amžiaus sumažinimo buvo pateiktos 3 išvados, 2016 metais – 4, 2015 metais – 2.
Teikdamas išvadą teismui dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, VTAS atsižvelgia, ar pareiškėja yra nėščia, išklausoma asmenų nuomonė ir motyvai, atsižvelgiama į pateikiamus dokumentus apie psichologinę ir psichinę būklę, turtinę padėtį, kitus pateiktus įrodymus.
„Išvada pateikiama atsižvelgiant į pateiktus įrodymus. Nėštumo atveju dažniausiai būna sutinkama su asmens prašymu“, – nurodoma Vilniaus savivaldybės atsakymuose. Taip pat juose pažymima, kad teismas priima sprendimą vadovaudamasis teisės aktais ir įrodymais, kuriais, teikdamas išvadą, vadovaujasi ir Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl dažniausiai į išvadą atsižvelgia.
Psichologė: santuokos be noro būti kartu kelia grėsmę
Tam, kad į klausimą, kas dažniausiai paskatina tuoktis pilnametystės nesulaukusius asmenis, būtų galima atsakyti tiksliai, reikėtų atlikti tyrimą, bet beveik neabejotinai tokių santuokų dažniausia priežastis yra nėštumas, sako psichologė Grytė Ruzgė.
Visgi psichologė atkreipia dėmesį, kad vien nėštumas tikrai neturėtų būti pakankama priežastis tuoktis. Pasak jos, svarbu, kad žmonės galėtų darniai gyventi drauge.
„Manau, kad grėsmingi yra atvejai, kai nepilnamečiai tuokiasi be noro būti kartu, kai pagrindinė santuokos priežastis yra aplinkos spaudimas dėl neplanuoto nėštumo“, – sakė G.Ruzgė.
Grėsmingi yra atvejai, kai nepilnamečiai tuokiasi be noro būti kartu, kai pagrindinė santuokos priežastis yra aplinkos spaudimas dėl neplanuoto nėštumo.
Nepilnamečių santuokų mažėjimo statistiką G.Ruzgė sakė galinti sieti su statistika, rodančia, kad mažėja ir nepilnamečių gimdymų.
„Tiksliai atsakyti, ar tai yra priežastis, negalime, nes nėra pakankamai duomenų, bet galima būtų spėti. Taip pat tai galėtų būti susiję su kintančiomis visuomenės nuostatomis apie vienišas mamas – palaipsniui jos vertinamos mažiau negatyviai“, – sakė G.Ruzgė.
G.Ruzgės teigimu, 18 metų pilnametystės riba apskritai yra sąlyginis dalykas, būdingas mūsų kultūrai, tad absoliutinti, kad būtent 18 metų yra ta riba, kai jau galima tuoktis, nereikėtų.
„Jei manytume, kad tai „teisinga“ riba, ar tai reikštų, kad dviejų septyniolikmečių santuoka yra savaime blogai, o dviejų aštuoniolikmečių – jau savaime gerai? Manau, kad kiekvieną konkretų atvejį reikėtų vertinti labai individualiai. Aš kalbėčiau ne apie žmogaus brandumą santuokai, nes mes visi kartais elgiamės brandžiai, o kartais nebrandžiai, ir tai gali kažkiek priklausyti nuo amžiaus, bet nebūtinai, o apie sprendimo brandumą“, – pažymėjo psichologė.
Jos teigimu, brandžiu sprendimą tuoktis galima laikyti tada, kai viena iš pagrindinių priežasčių tuoktis yra abiejų žmonių noras būti kartu, susieti savo gyvenimus. Be to, pasak psichologės, abu besituokiantys turi suvokti, kad gyvenimas kartu yra banguojantis, ne visada vien tik džiaugsmingas, kad kartu gali tekti įveikti ir įvairius sunkumus.
„Kita vertus, nei amžius, nei brandus sprendimas vis tiek garantuotai neužtikrina santuokos ilgalaikiškumo“, – sakė G.Ruzgė.
Statistika rodo, kad nepilnamečių motinų Lietuvoje taip pat mažėja. Vaikų, gimusių nepilnametėms motinoms, skaičius Lietuvoje 2006–2016 m. sumažėjo daugiau negu perpus – nuo 583 tokių gimimų 2006 m. iki 271 gimimo 2016 m.
Tiesa, tai, kad Lietuvoje 2016 m. nepilnametėms motinoms gimė 271 vaikas, nors ištekėjo tik 62 moterys, rodo, kad daugelis tokių nėštumų vyksta ne santuokose.
Plačiau apie nepilnamečių nėštumus Lietuvoje – kitame 15min straipsnyje.
