– Ponas Pernavai, kokios reformos šiuo metu vyksta Lietuvos policijoje? Kokie svarbiausi punktai?
Linas Pernavas: Reikėtų kalbėti ne apie žodį „reforma“. Tačiau bet kuri institucija, kuri nori būti geriausia, neturi bijoti keistis. Čia kaip sporte, kai eini – stovi vietoje, ir tik bėgdamas gali judėti į priekį. Turime keistis, turime tobulėti. Pokyčiai reikalingi, nes reikia kalbėti apie tai, ko žmonės iš mūsų nori. Apklausose jie nurodo, kad mūsų gatvėje būtų daugiau, kad jie mus matytų. Tai mes ir turime daryti, nes jie moka mokesčius ir turi teisę reikalauti iš mūsų to, ko nori.
Yra keli dalykai, kurie šiuo metu yra baigiami. Vienas jų – budėtojų pertvarka. Yra BPC, iš kurio mes gauname pranešimus ir juos nukreipiame į centrus. Centruose turime apie 80 budėtojų dalių, bet dabar matome, kad tiek jų nereikia. Centrai – tai apie 800 budinčių pareigūnų, bet nevažiuojančių į įvykius. Aš manau, kad tai per didelė prabanga. Kitas dalykas, ką rajoniniuose PK mes jau padarėme: ten budi po du ekipažus, tačiau į trečią įvykį jau nėra kam važiuoti, dabar važiuojančių bus daugiau. Budėtojų niekas nenaikina, tačiau jie budės gatvėse, kur bus ryšio priemonės, automobilis. Dalis policininkų su tuo nesutiko ir paliko tarnybą, tai daugiausia pensinio amžiaus žmonės, kurie buvo per daug pripratę sėdėti kabinetuose.
Dar vienas dalykas – įsakymas dėl budėtojų pasirašytas ne mano, o 2009-aisiais metais. Aš tik tęsiu darbą.
Manome, kad areštinių gali būti mažiau, tačiau jos turi būti tvarkingos.
Be to, turėjome beveik kiekviename rajone po areštinę. Tai brangu. Turime daug skundų dėl sąlygų jose. Taip pat į areštines reikėjo tiekti maistą, suteikti medicinines paslaugas. Manome, kad areštinių gali būti mažiau, tačiau jos turi būti tvarkingos. Į tai taip pat einama 15 metų. Dabar užpildymas areštinių yra apie 50 proc. Tai yra visų mūsų pinigai, kuriuos turime taupyti. Pigiau yra turėti mažiau, bet tinkamų, tinkamai saugomų. Anksčiau buvo 45 areštinės, o po pertvarkos liks gal 17. Mes negriauname areštinių, pabrėžiu. Taip pat atsižvelgiame į kurortų sąlygas, kai tik sezono metu ten reikia daugiau patalpų.
Daug kas sako, kad atėjęs dabar vidury nakties į komisariatą neturės su kuo pakalbėti. Tačiau yra domofonai. Be to, ar tikrai visi turi žinoti, kur yra komisariatas. Yra 112, skambinkite. Reikia keisti filosofiją. Ne nukentėjęs turi ieškoti pareigūno, o pareigūnas turi rasti ir padėti nukentėjusiam.
Dar vienas dalykas, kurį keičiame, tai, kad nedirbantys policinio darbo žmonės nebūtų su uniformomis, nebūtų statutiniai pareigūnai. Tai ir finansininkai, ir viešųjų ryšių darbuotojai.
Neturime mes tapti turtuoliais, bet minimalų orų darbo užmokestį mes turime gauti.
Taip pat svarbus ir pats policijos pareigūnas. Dabar algos šiek tiek padidėjo, bet jos turi dar kilti. Neturime mes tapti turtuoliais, bet minimalų orų darbo užmokestį mes turime gauti, kad nereiktų galvoti, kaip sumokėti už būstą, už vaikų mokslą, už maistą ne patį pigiausią, kad galėtume vaikui dovaną nupirkti. Mes esame žmonės, mes kasdien gyvename konfliktuose, o jų negalės išspręsti pareigūnas, kuris pats galvoja, kaip jam išgyventi. Mes gauname daug pranešimų, kad pareigūnai turi skolų už elektrą, kad jų vaikai nemokamai maitinami mokykloje, nes šeima vargsta. Pas mus patys aukščiausi reikalavimai, tačiau už tai reikia ir sumokėti.
– Ponia Katiniene, su kuriais reformos punktais nesutinka pareigūnų profsąjungos?
Roma Katinienė: Iš tiesų mes pritariame pokyčiams, daug diskutuojame su generaliniu komisaru, suprantame, kad laikas toks, kai viskas keičiasi ir reikia prisitaikyti prie pokyčių. Tačiau kartais pasiduodama visuomenės nuomonei, komisaras pabrėžia, kad nori matyti policijos pareigūnus gatvėje, – nežinau, gal čia viskas gerai, bet ne visada buvimas gatvėje ir reagavimas į įvykius yra pagrindinis darbas – yra ir kitų darbų, nusikaltimų tyrimas.
Vienas modelis tinka mažiems miestams, kitas – dideliems, ne visur duoda naudos pareigūnų buvimas gatvėse.
Vienas modelis tinka mažiems miestams, kitas – dideliems, ne visur duoda naudos pareigūnų buvimas gatvėse. Po nusikaltimo nukentėjusysis nori kokybiško ir greito tyrimo, tai jei pareigūnas, atidirbęs kabinete, turės eiti į gatvę, ar bus kokybiškas tyrimas. Visuomenė nori jaustis saugi, tai reiškia, kad kriminalinė policija, žvalgybiniai padaliniai turi dirbti savo darbą. Didelį darbą atlieka pareigūnai, mokantys žmones, kaip apsisaugoti, taigi, turėtumėme matyti visapusiškai, ne tik patruliavimą.
Kai kurias funkcijas reikia supaprastinti – profsąjunga tam pritaria. Kai kurių darbų nereikėtų dirbti ir vargti.
Mes gauname daug pranešimų, kad pareigūnai turi skolų už elektrą, kad jų vaikai nemokamai maitinami mokykloje, nes šeima vargsta.
L.P.: Noriu papildyti, pavyzdžiui, būna vagystė iš mašinos, ir žinai, kad tyrimas nelabai įmanomas. Atvažiuoja patrulis, laukia operatyvinės grupės. Nukentėjusysis mato, kad atvažiavo policininkas ir nieko nedaro. Siūlome, kad policininkas galėtų įforminti įvykį. Ir žmogus bus patenkintas, kad nebus gaištamas laikas, o pareigūnai galės susikoncentruoti į kitus darbus. Vakar pasirašiau įsakymą dėl ataskaitų panaikinimo, nes dalį jų reikia rašyti iš lubų, jos rašomos į šiukšliadėžę. Nuo kitų metų naikiname visas, išskyrus būtinas, jeigu reikalauja, pavyzdžiui, Finansų ministerija. Dokumentų pildymas, įvykio vietos forminimas, kai reikia viską aprašyti... Kai yra sunkus nusikaltimas, žmogžudystė, reikia aprašyti, bet jei telefono vagystė, – kodėl policininkas negali nufilmuoti savo telefonu?
– R.Katiniene, o kokiems punktams reformos jūs nepritariate?
R.K.: Kol kas mes diskutuojame. Esame nusistatę terminus, iki kada generalinis komisaras turi atlikti kai kuriuos darbus. Kai kurios idėjos yra visai geros, ir mes joms pritariame. Tačiau mes sakome, kad nereikia skubėti. Pirmiausia reikia keisti teisės aktus. Aprūpinimas taip pat svarbus, nes tik aprūpinę pareigūną galime iš jo reikalauti gero darbo. Pareigūnai turi būti ir mokomi. Negalima vieną dieną nustatyti naujas taisykles, o kitą jau reikalauti. Pakeitė dabar kompiuterinę dokumentų sistemą, ir mano visos dienos darbas nuėjo perniek, nes aš ne taip kažką išsaugojau, – niekas manęs neišmokė naudotis naująja sistema. Be to, išlaidos pastatams taip pat neaiškios, nes tiek pinigų išleidome remontui, o dabar jau sakoma, kad turime jų atsisakyti.
Gerai, kai yra darbų tęstinumas, bet pirmiausia turi būti paskaičiuojama. Mes nesakome, kad nieko nedarykime, bet siūlome neskubėti. Tas skubėjimas kelia stresą. Pareigūnai jau nebenori net didesnių algų, nes nebežino, kiek papildomai turės dirbti už tuos papildomus 50 ar 100 eurų. Pareigūnas turi žinoti, kokie jam tikslai keliami, kada jis bus vertinamas gerai. Ir taip iššūkių šiame darbe yra daug, negali būti, kad kasdien – vis po naują reformą. Reiktų dešimtmečio perspektyvos ir žiūrėjimo į ateitį, o ne kas pusmetį daryti pakeitimus. Negalime pamiršti ir to, kad policininkui Konstitucija ir teisėti lūkesčiai taip pat galioja. Jis turi žinoti, ką jis gaus po 20–25 metų.
L.P.: Noriu papildyti. Aišku, yra taisytinų momentų, nes mes nesame stebukladariai, keičiasi ir įstatymai, ir finansavimas. Kompromisinis sprendimas, kad pertvarkos įvyks per penkerius metus. Reikia kalbėti ir apie komunikavimą. Laiškus parašiau visiems darbuotojams. Visi gavo. Sukūrėme mini videofilmą, kur vaizdžiai viską visiems darbuotojams parodėme. Pervažiavau visas apskritis ir apie tai kalbėjau. Važiuosime ir į rajonus ir pusmetį apie tai kalbėsime. Mes aptarsime, ką nuveikėme tęstiniuose projektuose. O apie ateities gaires pasikalbėsime.
Turiu „Facebook“ paskyrą, kurioje esu atviras. Skiriu tam laiko, nes tai yra svarbu, kiekvienas ten gali mane rasti. Klausimų prieš vizitus laukiu iš anksto, ir jau gavau jų šimtą. Į visus stengiuosi atsakyti.
Kitas klausimas, – ko turime mokyti policijos pareigūnus? Aš matau, kad reikia geriau dirbti įvykio vietoje. Žmonės nori mandagaus bendravimo, turime susivaldyti, bendrauti tinkamai. Kalbant apie pastatus, mes jų negriauname, bet, jei galėsime atsisakyti ateityje, to pastato dabar neberemontuojame.
– Skaitytojas Justas parašė ilgą klausimą ponui Pernavui, susijusį su neblaiviais pareigūnais. Klausimo esmė: kodėl neblaivūs darbe pagauti pareigūnai būna nubausti pagal tarnybinės atsakomybės institutą, o ne būna siunčiami iš naujo atlikti sveikatos patikrinimo, vadinamojo CMEK? Skaitytojas mano, kad alkoholio vartojimas darbe gali rodyti psichikos ir elgesio sutrikimus, todėl toks pareigūnas privalo turėti teisę būti atleistas iš darbo pagal sveikatos būklę.
L.P.: Įdomus klausimas. Reikėtų plačiau kalbėti, nebijome keistis, kelti problemų. Aiškiai pasakėme – alkoholizmas Lietuvoje yra problema, matome, kas vyksta Lietuvoje. Ne išimtis policija – turime problemų su žalingais įpročiais. Daug kam padeda viešumas, jis padeda sprendžiant problemas.
Mes parengėme gaires, profsąjunga sutiko dalyvauti rengiant planą, kaip mes keisimės. Mes keičiame tradicijas, per mūsų oficialius renginius nėra stipriųjų alkoholinių gėrimų. Būna situacija, kad vyresni darbuotojai pakelia taurę kitą vyno, ir kas lieka tam jaunesniam pareigūnui? Matyt, kiekvienas pasiduoda minios įtakai. Mes savo renginiuose padarėme taip – dalis gėrimų turi būti nealkoholiniai. Mes turime keistis. Ką turime daryti su tais, kurie nesupranta, kad reikia vairuoti, dirbti blaiviam? Kažkada gal galėsime jiems duoti antrą, trečią šansą. Tačiau dabar turime skaudžių istorijų, todėl pasakyti, kad kažkuris mūsų kolega girtas galėtų išeiti „pagal sveikatą“, neišeina. Jis dar gautų nemažą išeitinę kompensaciją. Visuomenė turbūt nesuprastų tokių poelgių. Buvo keli atvejai, kai leidome išeiti savo noru į pensiją, bet tam dalykui reikia pribręsti, turi būti laikas, kai nebus kraupių įvykių, gal bus galima kalbėti apie tai.
R.K.: Taip, yra kuriamos kitos tradicijos, – dabar viskas yra kitaip nei buvo prieš 20 metų. Ne paslaptis, kad pareigūnų profesija yra stresinė. Kai kurie neradę, kaip su stresu kovoti, atrado nusiraminimo būdą – alkoholį. Profsąjunga sako, kad turi būti keičiama kultūra, negali būti toleruojamas girtuokliavimas darbe, vairavimas išgėrus. Bet pareigūnai turi turėti galimybę reabilituotis, žmogui turi būti suteiktas šansas, be to, į jį jau nemažai investuota.
L.P.: Yra keliasdešimt psichologų, kurie dirba su policijos pareigūnais, rūpinamės, kad kiekviena policijos įstaiga turėtų sporto salę, arba policininkai sportuotų sporto klubuose, kalbame dėl to su verslininkais.
– Kitas skaitytojas, kaip suprantu, pareigūnas, klausia: patruliai, nustatę pažeidimą, kuris turi nusikalstamos veikos požymių, privalės patys pradėti ikiteisminį tyrimą?
L.P.: Taip, mes apie tai mąstome. Dėl ko mes taip darome? Dabar turi laukti, kol atvyksta tas, kuris gali pradėti tyrimą. Visi laukia. Manome, kad tai gali daryti patruliai, bet jie tai turėtų mokėti atlikti. Manome, kad vienas operatyvinės grupės darbuotojas galėtų dirbti su vienu patruliu, o kitas – su kitu. Aš pats to išmokau tik darbe, nes teorija nuo praktikos labai skiriasi. O per pirmus darbo metus visko išmokau, nes turėjau ir smalsumo, ir kolegų, kurie tai mokėjo.
R.K.: Tyrėjo ir patrulio darbo užmokestis labai skiriasi. Viena yra nulaužtą veidrodėlį pamatyti, o jei nusikaltimas sudėtingesnis? Tada patrulio atlyginimas turi būti suvienodinamas su operatyvininko.
– Skaitytojas Geraldas klausia, ar bus grąžinti sumažinti pareigūnų atlyginimai. Ką galite pasakyti apie darbo užmokestį?
L.P.: Kas vyksta su darbo užmokesčiu? Turime mažą užmokestį. Kartais klausiama, kodėl reikia atimti iš mokytojų ir duoti policininkams, – nesakau, kad reikia kažką iš kažko paimti, bet man rūpi visuomenės saugumas.
Pareigūnų atlyginimai yra labai maži. Netikiu, kad politikai ateis ir pakeis mūsų gyvenimą, skirs algų padidinimui 200 mln. eurų. Norėtųsi tiems, kurie gauna 400 eurų, pakelti iki 600 eurų, stiprinti vidutinės grandies pareigūnų algas. Iš pareigūno reikalauju daug dalykų, o jam tokį užmokestį moku.
– Skaitytoja Ilona klausia, koks bus nepilnamečių reikalų pareigūnų likimas?
L.P.: Tikrai visi gyvens ir bus sveiki. Dirbs visi pareigūnai. Turime daug komisariatų, kur yra daug pareigūnų ir daug padalinių. Pavadavimo klausimas tada kyla. Kaip aš padėsiu kitam, nes čia ne mano darbas. Dėl struktūros mes net negalime vienas kitam tarpusavyje padėti. O žmogui juk nesvarbu, kas pas jį atvažiuos.
Dirbs visi policijos komisariato darbuotojai, bus daug lanksčiau ir paprasčiau. Kiekvienas turės savo specifiką, bet nereikia žiūrėti vien pagal pareigų aprašymą. Taip, mes modeliuojame, kiek darbuotojų reikia turėti mažiau, kad galėtume likusiems mokėti daugiau. Mes vykdysime apklausą, – ar pareigūnai sutiktų, kad liktų jų pusė, bet jie uždirbtų daugiau? Žinoma, galėčiau jau šiandien atleisti, išmokėti išeitines ir kitiems padidinti algas, bet tai labai drastiška. Šiuo keliu tikrai neisime. Daug dalykų kartais išsprendžia technologijos. Aparatui juk nereikia nei rašyti protokolo, nei kas jam kyšį duos, nei nemandagaus bendravimo pasitaikys. Pernai išėjo 700 pareigūnų, atėjo 200. Taigi, natūraliai išėjo – 500. Reformas darant pokyčiai natūralūs.
– Ponas Pernavai, skaitytojas domisi, ar vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis jums giminė?
L.P.: Kokį ketvirtą kartą tokį klausimą užduoda. Ne.
Kiekvienam padėsiu – dariau tai ir darysiu, privalau ginti žmones, nes jie gina mus.
– Kitas skaitytojas klausia, ar tiesa, kad „Kalašnikovą“ praradęs policijos pareigūnas pirmiausiai skambino asmeniškai jums, ponas Pernavai?
L.P.: Su tuo darbuotoju kalbėjau du kartus tą vakarą. Nuraminau ir pasakiau, kad darysime viską, kad nebūtų viskas sukrauta ant to darbuotojo pečių, žmogus turi būti nuramintas. Kiekvienam padėsiu – dariau tai ir darysiu, privalau ginti žmones, nes jie gina mus.
Bus atliktas tyrimas ir bus siūloma, ką daryti. Reikia skirti asmeninius santykius nuo darbinių, po darbo galima kartu sportuoti, kartu į kiną nueiti, o darbo metu santykiai yra darbiniai.
– Skaitytojas siūlo Lietuvos policijai: tegul „0 promilių įstatymas“ įsigalioja kaip nuobauda tiems vairuotojams, kurie buvo pagauti neblaivūs prie vairo. Pone Pernavai, įstatymų leidyba turbūt nėra policijos kompetencija, tačiau kaip jūs vertinate vadinamąjį „0 promilių įstatymą“?
L.P.: Daug diskusijų sukėlė tas siūlymas. Gal reiktų kalbėti apie tai, kad žmonės bando vairuoti šiek tiek išgėrę. Kuris iš mūsų gali pasakyti, kad išgėręs stiklinę, po kelių minučių nepripūs. Tai diskusija, kiek išgėręs aš galiu važiuoti. Tai reiškia, kad mes norime važiuoti išgėrę. O ar jūs norėtumėte, kad tas šiek tiek išgėręs važiuotų pro jūsų vaiko mokyklą?
Kalbos apie tai, kad galima įpūsti negėrus, man primena absurdo teatrą. Gal yra tas, kuris išgers kibirą kefyro ir įpūs. Gal gudobelių ekstrakto išgers? Aš puikiai žinau, kada jis geriamas ir kada burna skalaujama. Tada jau visi sveikuoliai. Visų tokie pasiteisinimai. Automobilis yra kaip ginklas. Ar galima juo naudotis bent šiek tiek apsvaigus?
– Ponas Pernavai, kada planuojama visiškai baigti policijos reformas?
L.P.: Kai aplink niekas nesikeis, tada ir mes kurį laiką galėsime nesikeisti.
„Naujosios policijos vadovybės entuziazmas naikinti iki šiol veikusią sistemą ir eksperimentuoti visuomenės saugumu pasiekė kritinį tašką, kuriame pareigūnai nebegali tylėti“, – tai teigiama reikalavime, kurį pasirašė keturių teisėsaugos profesinių sąjungų vadovai.
Jie reikalauja kuo greičiau stabdyti Policijos departamente vykdomas reformas.
Priešingu atveju žadamos galingos protesto akcijos.
Kokios reformos vykdomos Lietuvos policijoje? Ar tiesa, kad ruošiamasi atleisti daugybę pareigūnų ir sujungti viešąją ir kriminalinę policiją?
Ko bijo profesinių sąjungų atstovai? Kaip jie įsivaizduoja policijos institucijos pertvarkymą? Apie tai kalbėta 15min konferencijoje.
