– Jūsų centras atlieka išsamius studijų kokybės tyrimus. Kokias bendras teigiamas ar neigiamas tendencijas pastebite aukštojo mokslo sistemoje?
– Kiekvienas pavasaris ir vasara yra sudėtingas laikas, kai abiturientai renkasi savo kelią. Šiuo metu jau vyksta priėmimas į universitetus, kolegijas, o mes atliekame tyrimus. Iššūkiai Lietuvoje yra tokie pat, kaip pasaulyje. Aukštasis mokslas yra masiškas reiškinys. Daugiau kaip 60 proc. abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas ir 80 proc. jų įstoja. Panašūs skaičiai ir pasaulyje. Studentų daugėja.
– Šiuo metu Lietuvoje didžiulis aukštųjų mokyklų skaičius ir studentui labai sunku susigaudyti, jeigu jis nori rinktis studijas pagal jų kokybę. Kaip gi jam pasirinkti? Kokie yra geros studijų kokybės požymiai?
– Studijų programų yra labai daug, jų smulkėjimas pastebimas, tai rodo ir mūsų tyrimai. Studijų programų tik pusė akredituotos visam terminui, tai reiškia – pusė turi pastabų. Be to, dalis surenka vos dešimt studentų. Pusės studentų mokslą apmoka valstybė, pusė moka patys. Tokiomis sąlygomis užtikrinti kokybę sudėtinga.
Kita vertus, Lietuvą veikia ir ta aplinkybė, kad vis daugiau galimybių studijuoti užsienyje ar nuotoliniu būdu. Visoje šioje aplinkoje jaunam žmogui atsakyti į klausimą „kur stoti?“ yra labai sunku.
3 balai – tai vos vos išlaikytas vienas valstybinis egzaminas. Studijų kokybė nuo to tikrai kenčia, kad priimami visi. O priimami visi, nes jie atneša krepšelį.
– Tai kaip jiems pasirinkti?
– Mūsų apklausos rodo, kad dalis dar ir dabar nežino, kur stos. Labai lemia aukštosios mokyklos vardas. Renkasi ne programą, o mokyklą. O ką studijuoti, renkamasi dažniausiai pagal tai, kas sekėsi, patiko mokykloje. Taip pat svarbi vaikams tėvų nuomonė.
Dar vienas motyvas – ekonominis. Ar gaus valstybės finansavimą ar ne. Didžiausias konkursas dėl valstybės finansuojamų vietų vyksta biomedicinos srityje, o fizinių ir technologijų mokslų srityse nemokamai mokytis lengviau.
O kaip atsirinkti, tai, manau, šiandien yra pakankamai daug informacijos. Mes taip pat skelbiame, kokie konkursiniai balai yra stojančiųjų, kur stoja stipriausi. Tada moksleivis gali spręsti, ar jis nori mokytis su motyvuotais studentais, ar su vos ne vos pabaigusiais.
Taip pat galima pasižiūrėti, kaip vertinama studijų programa. Žinoma, lemia ir aukštosios mokyklos prestižas. Yra ir pragmatinis klausimas – būsima karjera. Puikių pavadinimų yra daug, įpakavimas yra puikus, bet ką aš veiksiu pabaigęs? To atsakymo reikia ieškoti prieš studijas.
Mūsų tyrimas leidžia pamatyti, ar greit įsidarbina, kiek uždirba, ar jų darbas susijęs su studijomis. Diplomas negarantuoja sėkmės gyvenime, tačiau dabar jis jau nebevertinamas ir kaip kokybę patvirtinantis dokumentas. Devalvacija vyksta. Universitetai priima ir tuos, kurie vos baigia mokyklą. Ar jie gali pasivyti per ketverius metus tą, kuris jau mokykloje įgijo daugiau žinių, klausimas.
– Kaip suprasti, kad pasirenkama studijų kryptis yra perspektyvi? Kokių profesijų trūksta, koks tų profesijų atlyginimas? Pagaliau kokių profesijų trūks ateityje?
– Darbo rinkai reikia įvairaus išsilavinimo žmonių. Universitetinis išsilavinimas negarantuoja didesnio uždarbio. Gal tik magistro išsilavinimą turintys gauna šiek tiek daugiau.
IT, odontologai greičiau susiranda darbą ir uždirba daugiau. Inžinerinių specialybių specialistai taip pat paklausūs, humanitarai, meno studijas baigę įsidarbina sunkiau, bet iš to išvadų daryti nereikėtų taip pat. Tai tik pradžia.
Universitetuose suteikiamas platus išsilavinimas, o tokių savybių kaip kritinis mąstymas, bendravimas labiausiai pasigenda darbdaviai. Universitetai rengia tuos specialistus, kurie kurs ateities verslus. O bendros tendencijos rodo, kad technologijų sklaida, visuomenės senėjimas keičia darbo rinką. Vis daugiau reikės sveikatos rūpybos srityje dirbančių žmonių, IT, nanotechnologijų specialistų.
– Kokia yra abiturientų konkursinių balų sklaida? Galbūt galėtumėte duoti pavyzdžių, su kokiais balais galima įstoti į skirtingas specialybes?
– Sudėtingas diskusinis klausimas. Tiek universitetai, tiek kolegijos, Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kelti kartelę įvedant minimalų konkursinį balą. VU taiko šią praktiką jau seniai. Tačiau, jei minimali kartelė būtų pakelta iki 3 balų ir visi laikytųsi šios tvarkos, tai įstojusių visose aukštosiose mokyklose sumažėtų 13 proc.
3 balai – tai vos vos išlaikytas vienas valstybinis egzaminas. Studijų kokybė nuo to tikrai kenčia, kad priimami visi. O priimami visi, nes jie atneša krepšelį. Tai reiškia, kad reikia keisti ir finansavimo tvarką. Dabar atsisakyti studento reiškia atsisakyti pinigų.
– Kodėl aukštosios mokyklos organizuoja papildomą priėmimą du ar tris kartus?
Jei aukštoji mokykla veikia netinkamai, jai teikiamos pastabos, kaip veiklą tobulinti. Tačiau kartais reikia pasakyti, kad tobulinti neverta. Tai abipusis reikalas. Tam tikrai reikia sutarimo ir politinės valios. Matyti, kad valią kol kas rasti sunku.
– Kiekviena aukštoji mokykla stengiasi kuo daugiau priimti. Žinoma, kartelė su kiekvienu papildomu priėmimu tik krinta. O tada menkėja ir galimybės parengti gerus specialistus. Rinkos mechanizmas, deja, verčia konkuruoti, tačiau tai neveda į kokybę. Išskaidyti resursai kelia labai didelius iššūkius.
– Kodėl kartais nutinka, jog Studijų kokybės vertinimo centro neigiamai įvertinamos aukštosios mokyklos vėliau yra akredituojamos ŠMM po MOSTA pakartotinio vertinimo, nors SKVC komisijas sudaro tarptautiniai ekspertai? Ar tai politinės valios trūkumas uždaryti nekokybiškas aukštąsias?
– Tai yra sudėtingas klausimas. Jei aukštoji mokykla veikia netinkamai, jai teikiamos pastabos, kaip veiklą tobulinti. Tačiau kartais reikia pasakyti, kad tobulinti neverta. Tai abipusis reikalas. Tam tikrai reikia sutarimo ir politinės valios.
Matyti, kad valią kol kas rasti sunku. Tai socialiai jautrus klausimas. Ten dirba žmonės, tūkstančiai studentų studijuoja. Puikus dėstytojas yra studijų kokybę lemiantis dalykas, tačiau jauni dėstytojai gauna mažiau nei vidutinis atlyginimas, siekiantis 700 eurų.
Kokia yra motyvacija? Kokios paskatos jauniems žmonėms dėstyti? Kita vertus, kur dėti tuos dėstytojus reorganizavus aukštąją mokyklą. Dabar bandoma konsoliduoti aukštąsias mokyklas, pažiūrėsime, ar pavyks. Jei žiūrėtume į skaičius prieš 7 metus ir dabar, tai stojančiųjų sumažėjo 30 proc., o aukštųjų mokyklų liko tiek pat. Mūsų skaičiavimu, 2020 m. mes galėsime priimti tiek studentų, kiek 2010 m. priimta į 4 universitetus. Reikia atmerkti akis ir galvoti, ką daryti.
– Teigiama, kad gabiausieji iš Lietuvos vyksta studijuoti į užsienį? Kiek tame tiesos?
– Ne visi geriausi išvyksta. Mes analizuojame, ar geriausiai išlaikę egzaminus stoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas, tai 80 proc. šimtukininkų stoja į Lietuvos universitetus. Kita vertus, dalis stoja ir užsienyje. Vien įstoti užsienyje ne panacėja. Ir užsienyje yra daug prastų universitetų. Reikia labai domėtis. Medicinos užsieniečiai vyksta studijuoti Lietuvoje. Ir ne tik iš trečiųjų šalių, bet ir iš Vokietijos, ir iš Švedijos.
– Kokiuose Lietuvos universitetuose studijuoja gabiausi ir ar iš tiesų jų koncentracija turi įtakos studijų kokybei?
– Biomedicina, biochemija. Kita vertus, ir menai. Technologijų mokslai, deja, sutraukia ne visada pačius gabiausius. Šiemet, kaip ir pernai, beveik 40 proc. renkasi socialinius mokslus. Paskui eina biomedicina, technologijos, menai, humanitariniai mokslai.
Socialinių mokslų populiarumas krinta vos 2 proc., nors apie šią problemą kalbama jau kelerius metus. Socialiniai mokslai taip pat skirtingo lygio, vienur stoja geriausia, kiti – priima visus. Kokie universitetai? VU, Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, KTU, LSMU.
Kitoks nei pernai stojimas į pedagogiką. Lietuvoje daug kalbama apie mokytojo specialybės prestižą, algas, bet pernai beveik 1000 stojančiųjų buvo, o šiemet jau beveik 1400 abiturientų laikė testą.
– Ar galima kreiptis į MOSTA dėl neteisėto studentų pervertinimo? Pradžioje dekano pastangomis buvo bandoma neteisėtai pakeisti vertinimą, vėliau rektorius pasiūlė studentams „išimties tvarka“ pažeisti reglamentą ir po mėnesio pasibaigus apeliacijų terminui parašyti apeliaciją ir taip „teisėtai“ pakeisti netinkantį vertinimą. Taip ir buvo padaryta, po ko aš protestuodamas išėjau iš darbo. Ar šis atvejis yra MOSTA kompetencijos klausimas?
– Ne MOSTA yra atsakinga už studijų kokybę. Atsakomybė pirmiausia krinta pačiai aukštajai mokyklai. Studentai išsako savo nuomonę, vyksta atestacijos. Tai vidinis procesas, universitetai yra autonomiški. Tačiau valstybė turėtų padėti su vizija ir strategija, kokybės užtikrinimo sistema ir vertinimu bei finansavimo sistema, kuri motyvuotų siekti kokybės.
– Šiais laikais didelė dalis studentų dirba ir net mokymo įstaigos ima prisitaikyti prie jų darbo grafiko. Kokią įtaką tai turi studento rezultatams?
– Remiantis atliktu tyrimu, daugiau nei 50 proc. studentų dirba. Daugiausia dėl ekonominių priežasčių. O aukštosios mokyklos prisitaiko prie studentų. Apklausos rodo, kad darbas studijų metu paveikia rezultatus. Kas yra studentas? Ar tai dirbantysis, kuris mokosi, ar studentas, kuris dar ir dirba? Tai sunkus klausimas. Tačiau akivaizdu, kad dirbant studijos nukenčia.
– Kaip galima įvertinti dėstytojų kompetenciją Lietuvos aukštosiose mokyklose? Kaip manote, ar neturėtų jaunėti lektorių kolektyvas? Esu asmeniškai girdėjusi studentų skundų, kad seno sukirpimo dėstytojai medžiagą pateikia labai standartiškai ir studentams tiesiog nuobodu.
– Yra puikių dėstytojų, įkvepiančių visam gyvenimui. Bet yra ir amžiaus problema. Kai kur labai ryški. Amžius – ne visada blogai, gal žmogus trisdešimt metų pradirbo.
Tačiau jaunam žmogui dėstytojo darbas nėra patrauklus. Todėl universitetams sunku išlaikyti darbuotojus. Kai mes klausiame dėstytojų, jie pamini ir darbo krūvius. Jie daug laiko skiria paskaitoms, mažai laiko lieka moksliniam darbui, pasiruošimui paskaitoms. Tai veikia kokybę. Dėl ekonominio motyvo 40 proc. dėstytojų dar dirba ir kitur. Tai turime tokį uždarą ratą. Reikia pertvarkos. Kalbant apie tyrimus mokslinius – jie dubliuojami, grupės mokslininkų labai mažos. Universitetai turi keistis, kas pritrauktų geriausius dėstytojus.
– Ar kas nors pasikeitė į gera studijas siejant su profesiniais įgūdžiais? Darbdaviai sako, kad ateina studentai, nemokantys dirbti, o nematydami praktinės studijų vertės daug studentų ieško galimybių mokytis užsienyje.
– Čia galima kalbėti apie universitetų ir kolegijų skirtumus. Universitetai nerengia specialistų darbo vietai, o rengia išsilavinusius žmones, pasirengusius mokytis visą gyvenimą.
Atėję į konkrečią vietą, pavyzdžiui, fizikai, gal negali taip iškart pradėti dirbti. Su medicina gal tik kitaip, nes čia studentai tikrai parengiami konkrečiam darbui. Kitur klausimas, ar pakanka ir darbdavių iniciatyvos priimti praktikai, padėti studentams.
Kolegijose savo ruožtu labiau orientuojama į praktinius įgūdžius. Darbdaviai tai jaučia ir tyrimai rodo, kad kolegijų absolventams nėra sunkiau susirasti darbo. Dar nereikia pamiršti ir profesinio išsilavinimo. Dabar mes žiūrime, ar absolventai dirba darbus, kur universitetinis išsilavinimas būtinas, nes daug kur to išsilavinimo visai nereikia. Lietuvoje daug baigę universitetus, bet ne visi tas žinias naudoja. Tačiau darbdaviai irgi vis dar stereotipiškai ieško aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, nors to gal visai nereikia.
Apsisprendimo metas
Liepa – didysis apsisprendimo metas abiturientams. Mat iki pat paskutinės akimirkos dalis jaunų žmonių nėra tvirtai nusprendę, kokią studijų kryptį pasirinks. Daliai jų sprendimą gerokai pakoreguoja gauti egzaminų rezultatai.
Populiariausios studijų programos Lietuvoje nesikeičia jau daugelį metų – pirmauja medicina, odontologija, teisė, programų sistemos, politikos mokslai, vadyba ir verslas. Tačiau ekspertai pataria aklai nesekti mada, o labiau pasidomėti besikeičiančiu profesijų poreikiu, realiomis įsidarbinimo galimybėmis, baigus vieną ar kitą studijų programą, bei būsimu darbo užmokesčiu. Mat vis dar egzistuoja labai daug mitų apie studijų programų patrauklumą, kokybę ir perspektyvas.
Taip pat vis daugiau baigusių abiturientų vyksta studijuoti į užsienį. Pedagogai šią tendenciją vertina nevienareikšmiai. Jų nuomone, daugelis studijų Lietuvoje yra kokybiškos, todėl daug tikslingiau studijuoti Lietuvoje, užuot vykus į prastą užsienio įstaigą vien todėl, kad ji yra už Lietuvos ribų.
Taigi pats metas pasiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis reikėtų pasirinkti studijų kryptį, kas galėtų abiturientui padėti apsispręsti, kaip atpažinti, ar studijų programa yra kokybiška, kokiuose Lietuvos universitetuose studijuoja gabiausi moksleiviai, pagaliau kokios profesijos artimoje ateityje bus paklausiausios.
