G.J.Furmanavičius yra Darbo partijos narys, einantis Kauno miesto savivaldybės tarybos nario pareigas. Kaune gimęs politikas yra dirbęs ir Vyriausybėje – 2004–2006 m. buvo vidaus reikalų ministru.
Šiuo metu jis eina LASF prezidento pareigas, kurios buvo įteisintos po ilgo teismų maratono. Gintaro Jono kvietimu, Lietuvoje neseniai viešėjo Tarptautinės automobilių federacijos FIA prezidentas Jeanas Todtas.
Apie automobilių sportą Lietuvoje
– Ar Lietuvoje realu įrengti F-1 trasą? Ir jei tai įgyvendinama, kelintais metais? Jeigu ne, plačiau – kodėl? (Arturas B.)
– Populistiškai kalbant – įmanoma. Bet, turbūt, ne. Neturime infrastruktūros, reikia pradėti nuo mažesnių dalykų. Pradėkime nuo kuklesnių lenktynių ir aukime. Mes kol kas nesame šių lenktynių organizatoriams įdomi šalis rinkodaros prasme. Neapgaudinėkime savęs. Vengrai deda daug jėgų, kad išlaikytų „Formulę-1“.
– Kodėl Latvijoje ir Estijoje automobilių sportas populiaresnis nei pas mus? Kiek žinau, Latvijoje dažnai uždaromos gatvės tam, kad miesto centre galėtų įvykti varžybos ir t. t. Galbūt kaimyninių šalių federacijos moka geriau pritraukti ir sudominti? (Karolis R.)
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Gintaras Furmanavičius „15min.lt“ redakcijoje |
– Visur yra geriau nei pas mus. Kalbant apie Estiją, su jais sunkiai randame kalbą, nes jiems artimesnė Suomija. Estai organizuoja lenktynes, vadovaudamiesi Suomijos patirtimi. Tai yra aukštesnis lygis. Mes tokios galimybės neturime. Turime daug bendrų projektų su latviais, lenkais, o su estais – sunkiau.
– Kaip vertinate faktą, kad tėra vos vienas lietuvis, dalyvaujantis aukšto tarptautinio lygio lenktynėse? Pavyzdžiui, estų pilotai važiuoja net WRC ralyje. Kokia jūsų nuomonė, apie jaunų lietuvių sportininkų turimas sąlygas tobulėti? Kokiais konkrečiais darbais ketinate pritraukti daugiau žmonių į automobilių sportą?
– Dėl estų, praktiškai, atsakiau. Dar yra Marko Martinas, kuris estus tempia į WRC, nes turi daug pažinčių. Kalbant apie jaunus lietuvius, meistriškumas yra masiškumo pagrindas. Džiaugiuosi, kad steigiame „drifto“ komitetą – čia yra daug perspektyvaus jaunimo. Reikia padėkoti šiai bendruomenei už pastangas. Kaip sporto šaka jie galės būti atstovaujami FIA, galės varžybas vadinti Lietuvos čempionatu ir t. t. Iki šiol LASF labai neišnaudojo FIA. Mes jau siuntėme keturis kandidatus į FIA akademiją, vieną – priėmė.
– Įvardinkite prašau vietas, būdus, kur galima saugiai pajusti automobilio ir vairuotojo galimybes, išmokti elgtis ekstremalioje situacijoje, nekeliant grėsmes pašalinių saugumui, turint galvoje, kad vasarą didžiausias leidžiamas greitis autostradoje tėra 130 km/val.
– Autostrada – ne ta vieta, kur galima mėginti pajausti automobilių sporto adrenaliną. Kreipkitės į BMW vairavimo mokyklą ar S.Girdausko vairavimo mokyklą. Tai labai įdomus užsiėmimas, dažnai tokios pramogos dovanojamos kaip dovana.
– Norime paklausti, kada baigsis teismų maratonas? Iš kokių pinigų mokėsite teismo išlaidas? (Miglė G.)
– Vakar kalbėjau su Roku Lipeikiu ir, panašu, pirmadienį bus pasiektas susitarimas po visų teismų maratonų. Mažiausiai dėl to kalta yra dabartinė LASF vadovybė. Turiu tą pagrindžiančius dokumentus.
– Kodėl ruošiantis varžyboms ir varžybų metu dauguma teisėjų, turintys LASF išduotas licencijas, su sportininkais elgiasi šiurkščiai, nemandagiai ir atgrasančiai? Po pabendravimo su jais kyla noras nebedalyvauti Lietuvoje rengiamose automobilių sporto varžybose. Kalbu apie teisėjus, dalyvaujančius techninėje komisijoje. (Linas)
– Norėčiau, kad kiekvienas atvejis būtų įvardintas. Kreipkitės į LASF. Mes į visus tokius dalykus reaguojame – tiek į sportininkų, tiek į teisėjų prasižengimus.
Mano požiūris į visus vienodas. Neskirstau – provincija ar miestas. Kiekvienas sportininkas mums brangus.
– Norėčiau sužinoti, koks jūsų požiūris į provincijoje gyvuojančius automobilių sporto klubus, kurie neturi finansinių galimybių būti LASF nariais? (Kaišiadorių ASK „Lada“ pirmininkas Arūnas Jonikas)
– Mano požiūris į visus vienodas. Neskirstau – provincija ar miestas. Kiekvienas sportininkas mums brangus. Jei neturite galimybės būti LASF nariu, galite būti asocijuotu nariu – tai kainuoja 50 litų ir suteikia visas teises, išskyrus balsavimą.
– Ar Lietuva gali tikėtis „išauginti“ „Formulės-1“ tipo lenktynininką per artimiausius 7 metus (kuris pasiektų bent Kazimiero Vasiliausko lygį)? (Karolina M.)
– Kazimieras yra labai geras pavyzdys. Konstatuokime faktus: Rusija nupirko vietą Vitalijui Petrovui, bet tai kainuoja labai daug. Kazimas drąsiai galėjo važiuoti F-1, bet tam reikalingi labai dideli pinigai. O meistriškumo, manau, jam netrūksta – jis būtų greitesnis už kelis lenktynininkus tikrai. Indija, tarkime, pradėjo skirti didelį dėmesį F-1, pasodino savo pilotą. Tuo tarpu Italija po ilgos pertraukos nebeturi savo piloto Formulėje.
– Ką manote apie draudimą Vilniuje važinėti kartingais, išskyrus kelias valandas per parą? (Karolina M.)
– Visiška nesąmonė. Tai didžiulis vienos žiniasklaidos priemonės spaudimas. Straipsnių rašytoja yra plytinės kaimynė – tai kvepia asmeniniu interesu.
– Kas buvo aptarta, kai Lietuvoje svečiavosi FIA prezidentas Jeanas Todtas? (Karolina M.)
– Didelių paslapčių nebuvo. Kaip žinome, po dvejų metų bus naujo FIA prezidento rinkimai. Mes tampame svarbūs. Kalbėjome dviem kryptimis – saugumas ir sportas. FIA saugumo projektuose dalyvauja patys geriausi specialistai, lenktynininkai. Mes bandysime padaryti kažką panašaus – drauge kovoti prieš karą keliuose.
– Ar turi pagrindo gandas, kad Kazlų Rūdoje norima statyti trasą „Formulei-2“?
– Taip, turi.
– Kodėl LASF negali kaip krepšinyje surasti čempionato pagrindinių remėjų, pvz: „Orlen“, „Viči“ ar panašiai? Tai leistų sumažinti startinį mokestį ekipažams ir įsteigti normalius prizus, gal ir piniginius, o ne plastmasines taures. Imkite pavyzdį iš krepšininkų, kur įteikiamos taurės tikrai yra įdomios, o ne iš parduotuvės (pasiklauskite pono V.Garasto, kas jas gamina).
– Dirbame ir su „Orlen“, kalbame apie ilgalaikį bendradarbiavimą. Iki metų galo turėsime kažkokį sprendimą, darbas ta kryptimi vyksta. Tai sudėtingas darbas, kalbu net su JAE dėl galimybės dalyvauti Lietuvos autosporte.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Gintaras Furmanavičius „15min.lt“ redakcijoje |
– LASF organizuojamas čempionatas turėtų turėti savo žiniasklaidos rėmėjus. Jūs labai gerai visa tai žinote, tik kažkodėl federacijoje niekas prie šio klausimo nedirba. Turėdama žiniasklaidos rėmėjus federacija pritrauktų ir kitų rėmėjų.
– Logika yra teisinga, bet informacija – ne. Praėjusiais metais turėjome sutartį su agentūra. Dirbame su visais žurnalistais, esame atviri, norime, kad automobilių sportas būtų matomas ir per televiziją. Viešuosius ryšius išmanau.
– Ką manote apie kovo 31 d. planuojamą įsteigti „drifto“ komitetą? Ar šiai veiklai būtinas atskiras komitetas? (Paulius)
– Manau, būtinas. Galvojome „driftą“ priskirti prie kitų autosporto šakų komiteto, tačiau jų bendruomenė didelė, turėtų būti aktyvi. Dabar turime jau tris kandidatus į pirmininko postą.
– S.Brundzos idėja apie autosporto trasų kompleksą Lietuvoje jau nugulė stalčiuose, tačiau Druskininkų meras R.Malinauskas prieš kurį laiką užsiminė aipe galimybę turėti automobiliams skirtą trasą šiame kurorte. Ar, jūsų manymu, tokia idėja yra utopinė? Turint galvoje tai, kad prieš kokius 6 metus uždarų slidinėjimo trasų kompleksas taip pat atrodė neįgyvendinamas. (Paulius)
– Žinant poną R.Malinauską, nė viena jo idėja nėra utopinė. Džiaugiuosi, kad toks žmogus yra miesto šeimininkas. Pats mačiau uždarų slidinėjimo trasų pasaulyje. Galiu pasakyti, kad mūsų geriausia.
– Ką prezidentas gali pasakyti apie faktą, kad kai per LASF narių suvažiavimą delegatai balsų dauguma atmetė p. S.Alesiaus kandidatūrą į LASF viceprezidento postą, dar tą pačią dieną jis buvo paskirtas į LASF garbės prezidento postą? Ar tai nėra LASF narių valios nepaisymas? Jei manote, kad tokiu veiksmu buvo neatsižvelgta į LASF narių požiūrį į asmenį, kodėl jis iki šiol yra garbės prezidento poste? (Liucija S.)
– Garbės prezidentas yra renkamas dvejiems metams, ne iki mirties. Po metų pono Alesiaus kadencija baigsis. Nevertinkime asmenybių, vertinkime darbus. Pakankamai sudėtingais laikais jis ėjo LASF prezidento pareigas, nuveikė daug darbų. Manau, šis sprendimas buvo teisingas, įvertinant jo nuveiktus darbus. Jis nebalsuoja ir nedalyvauja priimant sprendimus. Tai – paskatinimas žmogui ir patariamasis balsas mums.
Neturime norėti, kad konkurentai sportininkai būtų draugai. Reikia sąžiningos kovos, pagalbos. Aš prieš nesąžiningą kovą.
– Apibūdinkite, prašau, automobilių sporto visuomenę Lietuvoje. Kriterijai – sąžinė, kolegiškumas, patriotiškumas sportui. (Marius Torrau)
– Marius šią visuomenę turbūt pažįsta ne blogiau už mane. Džiaugiuosi, kad ji keičiasi – trečius metus ralyje neturime protestų. Neturime norėti, kad konkurentai sportininkai būtų draugai. Reikia sąžiningos kovos, pagalbos. Aš prieš nesąžiningą kovą.
– Kaip pakomentuotumėte penkias teismuose pralaimėtas bylas ir su tuo susijusias išlaidas? Ar tokia statistika ir dideli finansiniai nuostoliai federacijai nerodo, kad administracijos darbuotojams trūksta kompetencijos ir jie, neturėdami tvirtų argumentų, klampina LASF į tolimesnes išlaidas? (Marius Torrau)
– Privalau, nors ir nenoriu, pasakyti dėl ko vyksta teismai. 2008-ųjų pabaigoje grupė sportininkų surinko parašus, kuriais norėjo patraukti tuometinį LASF prezidentą Austinską. Pagal nuostatus, neeilinį suvažiavimą turi organizuoti pats prezidentas. Turiu laišką, kuriame Austinskas siunčia tokią žinią savo darbuotojams: „Radau, kaip apeiti suvažiavimą“. Teismo procesas vyksta dėl to, kad neteisingai buvo suorganizuotas suvažiavimas, kurį organizavo Austinskas. Teismai nesibaigė, bet tuo metu, kai buvo liepta surengti suvažiavimą iš naujo, prisilaikant visų procedūrų, taip ir buvo padaryta ir suvažiavimo metu aš tapau prezidentu.
– Kokiais konkrečiais būdais numatoma populiarinti automobilių sportą tarp Lietuvos jaunimo? Kiek tam bus skirta lėšų iš naujai patvirtinto šių metų biudžeto? (Žilvinas)
– Turime gerą pavyzdį, kuriuo reikia sekti. Latviai, su telekomunikacijų kompanija ir „Ford“ įsteigė ralio akademiją, kurios lenktynininkai varžosi ralyje. Mes ta kryptimi irgi dirbame, tai pats geriausias būdas pritraukti jaunus lenktynininkus. Kitas būdas – slalomai. Ten nėra didelių reikalavimų ir kiekvienas gali išbandyti savo meistriškumą. Taip pat kartingai – visi dabartiniai lenktynininkai pradėjo arba čia, arba slalome.
– Kokius galite įvardinti savo didžiausius darbus Lietuvos autosporto labui?
– Pats didžiausias – arti realybės. Tai WRC projektas. Jei nepavyks 2013 metais, bandysime 2014-aisiais ir t. t. Bandysime, kol pavyks. Esame sudėlioję visus maršrutus, išsiųsti visi dokumentai. Sprendimo priėmimas įvyks birželio viduryje. Tarkime, Švedijos ralis vyko ir Norvegijoje, o mūsų vyks ir Latvijoje, Lenkijoje. Antras darbas – FIA prezidento vizitas.
- Kokie konkretūs planai yra paruošti siekiant pagerinti padėtį Lietuvos autosporte, padaryti jį labiau prieinamą eiliniams jaunuoliams, norintiems ekstremaliai vairuoti ne keliuose keliant grėsmę, bet uždarose teritorijose. Ir kaip tai susiję su naujų mokesčių renginių organizatoriams įvedimu, prisidengiant saugumo didinimu? Padidintas dalyvio mokestis mažina dalyvių skaičių, atitinkamai didina karo keliuose grėsmę.
- Teisinga loginė grandinė, bet neteisinga pradžia. Mes mokesčių nedidiname, kiekvienos sporto šakos licensijos kaina yra nustatoma tos sporto šakos komitete. Čia nusprendžiama, kiek lenktynininkas gali mokėti – federacija nieko neprimetinėjame. Federacija nustato tik nario kainą, apie tai jau kalbėjome.
- Kalbate apie krizę autosporte. Čia turite galvoje, kad sportininkai vis mažiau investuoja savo lėšų į techniką ir laukia geresnių laikų, o dėl to į trasas išrieda vis mažiau sportininkų? (Audrius Pupienis)
- Čia klausimo nėra, čia teiginys. Be abejo, krizė paveikė autosportą, nes tai labai brangi sporto šaka. Bet kalbant apie dalyvių skaičių, noriu priminti „Omnitel 1000 km“ lenktynes, kur reikia daryti atranką – dalyvių susirenka daugiau, nei galima leisti lenktyniauti. Žiedas Lietuvoje beveik miręs, bet per ilgų distancijų lenktynes, per „Fast Lap“ lenktynių seriją jį atgaivinsime.
Apie ralį
- Kiek realus WRC etapas Lietuvoje? (Paulius)
- Kas priklausė nuo mūsų, mes viską padarėme. Idealiai – esame numatę trasas, maršrutines korteles ir t.t. Tačiau galutinis sprendimas bus ir politiškas. Vienas iš WRC savininkų yra įsivėlęs Snoro byloje, tai gali lemti sprendimą ne mūsų naudai. Kita vertus, FIA nori daryti ilgesnius ralius, kad mašinų patikimumas augtų. Mūsų pasiūlymas toks ir yra – ilgesnis ralis. Juk ralis kilo iš kelionių.
Žiedas Lietuvoje beveik miręs, bet per ilgų distancijų lenktynes, per „Fast Lap“ jį atgaivinsime
- Kaip vertinate nesutarimus Lietuvos ralio pasaulyje? (Robertas Kulikauskas)
- Neigiamai.
- Mūsų nuomone, visi LARČ etapai turėtų vykti Lietuvoje ir jie turėtų būti panašaus formato kaip krepšinio varžybos (visur vienodos taisyklės), gal išskyrus „300 Lakes rally“. Ir nereikėtų žiemą daryti dviejų dienų lenktynių, juk gamtos sąlygos Lietuvoje labai apsunkina varžybų stebėjimą. (Tomas Bazys)
- Dėl dviejų dienų lenktynių: turėtumėm prisiminti istoriją, kai raliai niekada nevykdavo vieną dieną. Taip pat, lenktynininkams reikia pabandyti važiuoti ir naktį – kuris jaunas lenktynininkas yra prieš tai važiavęs tamsoje? Tiesa, paskutinis žiemos ralis dėl organizatorių nebuvo labai sėkmingas. Kalbant apie kaimynines šalis, manau, reikia varžytis ir ten. Nuvažiuoti į kitą šalį šiandien nėra sunku – nei žiūrovams, nei lenktynininkams. Bet tai naudinga visiems – rėmėjams, lenktynininkams. Mūsų sportas turi būti kaip produktas, jis turi būti visiems įdomus.
- Netoleruotina, kai „Sliko“ ralyje žiūrovai neįleidžiami į serviso zoną. Tai pasityčiojimas iš ralio gerbėjų. Gal Jūs galėtumėte įpareigoti jų atstovus apsilankyti Zarasuose, nes atrodo, kad jie toliau Šiaulių niekur nėra buvę. (Tomas Bazys)
- Šis ralis bus vertinamas ralio komitete ir į visus dalykus bus atsižvelgta. Turėkime galvoje, kad pirmas blynas visada yra šiek tiek prisvilęs, o turėti du ralio etapus yra geriau, nei turėti vieną.
- Mes, seni ralio sirgaliai, turime savo mylimiausius ekipažus. Ne vieną ir įvairiose klasėse. Todėl daugumai žiūrovų norėtųsi pamatyti ne tik Dominyko Butvilo bolidus, bet ir „playboy“ mergaites ar Joanos varžymąsi. Todėl siūlome GR sudaryti taip, kad nors porą kartų per varžybas būtų galima pamatyti visus ekipažus. Nes dabar, mūsų supratimu, gale važiuojantys ekipažai rėmėjų niekaip nesudomins, viską susirenka pirmieji važiuojantys. Gal po serviso daryti atbulinį važiavimą? (Tomas Bazys)
- Yra nustatyta tvarka, kaip automobiliai gauna starto numerius. Tokia tvarka yra visame pasaulyje – skiriami numeriai pagal praėjusių metų rezultatus. Po tam tikro varžybų etapo yra daromas perrikiavimas, bet negalime lėtesnių statyti priekyje, nes greitesni juos pavys. Ralio žiūrovams reikėtų luktelti savo mėgstamų lenktynininkų.
- Bilietų kainos suprantamos „Halls Winter rally“ ar „300 Lakes“ ralių metu, bet kitur nepateisinamos. Siūlome pasisemti patirties iš futbolo, kur žiūrovai įsigiję bilietus gali dalyvauti įvairiose loterijose, gal ir automobilį laimėti lankydamiesi varžybose per visą sezoną (padangų komplektą, akumuliatorių ir kt.), ne mums Jus mokyti, bet Jums LASF'ą mokyti – būtina. (Tomas Bazys)
- Mes LASF pamokysime, perduosiu šią idėją ralio komitetui. Džiaugiuosi, kad turime tokias lenktynes kaip „300 Lakes Rally“, „Halls Winter rally“. Kuo daugiau tokių organizatorių, tuo geriau.
- Įvertinkite pono Švedo ekipažo ir teisėjų konfliktą, kad daugiau tai nebepasikartotų. (Tomas Bazys)
Konfliktą įvertins ralio komitetas.
Apie žiedines lenktynes
- Gerb. Prezidente, kokią matote žiedinių lenktynių ateitį Lietuvoje? Ar jus tenkina dabartinė situacija ir lenktynių skaičius? Ar turite idėjų jungti lenktynių serijas su kitomis Pabaltijo šalimis? Ar teko girdėti apie ilgų nuotolių lenktynių serijos kūrimo idėjas ir kokia Jūsų nuomonė? Ar galėtumėte įvardinti didžiausias problemas, nuliamenčias dabartinę žiedinių lenktynių situaciją Lietuvoje, gal jau turite sprendimo būdą? (Vytenis Gulbinas)
Didžiausia problema – pinigai ir bazė. Šiandien Kačerginės žiedinė trasa neatitinka jokių reikalavimų, visa ši istorija yra labai nemaloni. Tikiu, kad ateitis šviesi – turime jauną trasos direktorių, jo laukia daug darbų. Žiūrovams tai ypatingai patogi stebėjimui sporto šaka. Tai geras laiko praleidimas.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Gintaras Furmanavičius „15min.lt“ redakcijoje |
- Turėdamas statybos inžinieriaus išsilavinimą, kaip vertinate dabartinę Kačerginės trasos būklę, ar jums yra žinoma, jog asfaltas yra itin nelygus, netinkamas aukštos klasės sportiniams automobiliams, nėra tinkamų saugos zonų, atitvarų, smūgius sugeriančių saugos barjerų? Ar įžvelgiate kokias nors problemas šioje trasoje, jei taip, ką ketinate keisti ir kada?
- Visų pirma, reikia pradėti nuo to, kas yra Kačeginės šeimininkas. Tai Kūno kultūros ir sporto departamentas (toliau – KKSD), niekaip nesusijęs su LASF. Už visus veiksmus, pradedant etatų skyrimu, baigiant pinigų panaudojimu, atsakingas turi būti KKSD. Tai reikia aiškiai suprasti. Visų antra, buvo skirti šeši milijonai ir nieko nebuvo padaryta. Kiek žinau, kelių statyboje milijono litų užtenka vienam kilometrui autostrados sutvarkyti. Organai, kurie tiria šį fenomeną, turės priimti sprendimą.
Sprendimas galėtų būti įsileisti komercinį partnerį ir skirti jam kažkiek akcijų. Kaip ir Plytinės kartodromas, ten situacija, lyginant su „Nemuno žiedu“, puiki.
- Kaip manote, kur dingo Kačerginės trasai skirti milijonai? (Justinas)
- Nusėdo kažkieno kišenėse, tai tikrai.
- Koks E.Jako likimas? Juk „Nemuno žiedas“ nebuvo privatus, o jo viršininkas darė, ką norėjo. (Rimantas Kosauskas)
- Ką tik atsakiau, kas ką darė, turi pasakyti teismas. Aš vadovaujuosi žmogaus nekaltumo prezumcija, kol jo kaltė neįrodyta – jis nekaltas.
- Kaip šitiek metų žiedines automobilių lenktynes žlugdęs ir vienintelę žiedinių lenktynių trasą nustekenęs žmogus tampa „nusipelniusiu sporto darbuotoju“? (Rimvydas Agurkis)
- Šį vardą skiria KKSD – klausimą reikia užduoti Rimšeliui.
- Ar imsitės veiksmų (turėdamas tam įgaliojimų pagal LASF įstatų 7.3.5., 8.1. ir kitus punktus), kad Eduardo Jako, kaip žeminančio LASF autoritetą asmens, neliktų jokiuose LASF organuose? (Rimvydas Agurkis)
- Suprantu, kad pono Jako situacija šiuo metu yra dviprasmiška. Jam reikia priimti sprendimus pačiam, pagal statutą mes negalime jo atleisti, gali tik LASF suvažiavimas.
- Kada ir kokiais konkrečiais darbais federacija ketina prisidėti prie vienintelės žiedinės trasos šalyje gelbėjimo? (Žilvinas)
- Jeigu ateitų tarptautinis investuotojas, tada Federacija galėtų būti kaip projekto dalininkas. Kol ji priklauso KKSD, mes negalime niekaip paveikti ten priimamų sprendimų.
Apie automobilių kroso lenktynes
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Gintaras Furmanavičius „15min.lt“ redakcijoje |
- Pastaraisiais metais ne pačius geriausius laikus išgyvena autokrosas. Dėl nepakankamo dalyvio skaičiaus naikinamos arba perkeliamos automobilių klasės į kitus čempionatus, pirmenybes. Ko nepasakysi apie paskutiniu metu ypač išpopuliarėjusias regionines pirmenybes. Kaip manote, ar ne per aukštai iškelta kartelė Lietuvos autokroso čempionatui ir pirmenybėmis (techniniai reikalavimai automobiliams, dalyvių startiniai mokesčiai, licenzijos)? (Mantas)
- Kroso komiteto pirmininkas Aloyzas Jurdonas yra vienintelis komiteto pirmininkas, pateikęs penkerių metų šios sporto šakos vystymo planą. Tai tokia pati svarbi šaka, kaip ir visos kitos.
Čempionatas turi išlaikyti tam tikrą statusą, čia gali dalyvauti tik tam tikro atskyrio sportininkai. Panaši situacija buvo ralyje, kai nebuvo, vadinamosios B lygos. Dabar B važiuojantys lenktynininkai nori dalyvauti pagrindiniame čempionate. Manau, reikia pagalvoti apie B lygą autokrose, kuri būtų saugesnė nei šiuo metu vykstančios neklasifikuotos lenktynės.
Už neklasifikuojamas varžybas mes neprisiimame jokios atsakomybės. Girdėjote, kaip Ukmergėje keturios dešimtys sportininkų susirinko ant ledo lenktyniauti? Kas prisiims atsakomybę, jei nutiks nelaimė? Tokias neklasifikuojamas lenktynes mes norime išgyvendinti. Bandysime steigti paprastesnes lygas, kurios nebūtų tokios brangios, bet leistų mums užtikrinti saugumą.
- Gerbiamas prezidente, kada paskutinį kartą buvote Lietuvos čempionato ralio-kroso, kroso varžybose? (Miglė Galinytė)
- Užpraeitą vasarą Vilkyčiuose.
- Vis girdim: pasaulio ralis, ralis, ralis, žiedas, o kur autokrosas? Viena didžiausių LASF rakščių yra autokrosas, labai jau mažos pajamos LASF’ui, toks užmirštas. Kokia jo ateitis? (Audrius Pupienis)
- Visų sporto šakų pajamos yra vienodos, nes pajamas gauname tik iš sportininkų. Tai lygiavertė sporto šaka su labai stipriu komiteto pirmininku.
- LASF visada didžiuojasi, reklamuojasi ir prisiima garbę, geriausiu atveju dar apdovanoja taure, tik tuomet, kai yra pasiekiamos aukštos pozicijos. (Turiu omenyje krosą, Europos čempionatą: Naujokaitis, Pleskovas ir kt.) Jie važiuoja už savo lėšas, savo susirastus rėmėjus, garsina Lietuvą. Koks LASF indėlis prieš pasiekiant sportininkui aukštumas, prieš pasiruošimą sezonui, naujų sportininkų rėmimą ir skatinimą dalyvauti? (Audrius Pupienis)
- LASF nėra rėmėjas. Jeanas Todtas lygiai taip pat atsakė į panašų klausimą. Sportininkai lėšas turi susirasti patys. Kaip ir minėjau, mūsų indėlis gali būti toks – deleguoti jaunus sportininkus į FIA akademiją ar pan. Tokią aš matau federacijos misiją. O automobilių krosas nėra nepatraukli sporto šaka, žiūrovų prasme ji dėkingesnės nei ralis.
- Gal LASF-ui reikėtų sukurti nacionalinę Lietuvos autokroso komandą, (tokią turi Čekija)? Ieškoti lėšų iš valstybės, rėmėjų ir t.t. Gal autokrosas taptų populiaresnis nei krepšinis? (Audrius Pupienis)
- Turbūt mes skirtingose lygose – krepšinis yra olimpinė sporto šaka, mes ne. Mes darome kažką panašaus, NEZ čempionate važiuoja Lietuvos komanda. Mes pagal galimybes padengiame dalį jų išlaidų.
- Yra tikrai gerų autokroso trasų (pvz., Ukmergės, Vilkyčių, Pavilkijo), kuriose galima būtų surengti Europos autokroso čempionatus. Kodėl tas nedaroma? Kodėl apie tai nekalbama? Ar visgi autokroso šaka tiek nepopuliari Lietuvoj? Jei jūsų tikslai pasaulio ralio etapas? (Audrius Pupienis)
- Sporto departamente buvo kalbėta apie Europos čempionato etapo rengimo galimybę Lietuvoje. O dėl trasų, kiekviena turi šeimininką, kurio LASF niekaip negali paveikti.
