„Sodra“ pateikia tris galimus pasirinkimo variantus:
1. Nekeisti esamos situacijos. Jeigu iki 2013 m. pradžios kaupėte pensiją, į Jūsų sąskaitą privačiame pensijų fonde ir toliau „Sodra“ perves dalį Jūsų socialinio draudimo įmokos (2013 m. – 2,5 proc., nuo 2014 m. – 2 proc.).
2. Sustabdyti kaupimą. Tam reikia parašyti prašymą pensijų fondo valdymo įmonei. Tokiu atveju „Sodra“ į fondą neperves Jūsų socialinio draudimo įmokos, o fonde sukauptos lėšos Jums bus išmokėtos sulaukus pensinio amžiaus.
3. Kaupti papildomai. Tam reikia parašyti prašymą pensijų fondo valdymo įmonei ir į fondus pervesti dalį savo atlyginimo (nuo 2014 m. – 1 proc., nuo 2016 m. – 2 proc.). Tokiu atveju, be „Sodros“ pervedamos įmokos, iš valstybės biudžeto į Jūsų sąskaitą pensijų fonde bus pervedama papildoma įmoka (nuo 2014 m. – 1 proc., nuo 2016 m. – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje).
Kuris variantas naudingiausias? Į skaitytojų klausimus apie pensijų kaupimą penktadienį nuo 13 val. vykusioje konferencijoje atsakė T.Medaiskis ir G.Milieška.
...
– Gyventojai skubinami apsispręsti dėl to, kaip kaups pensijai. Bet kiek galios dabartinė tvarka, kai tiek daug kalbama apie tai, kad sistemą reikia reformuoti?
– T.Medaiskis: Šiandien dar niekas nekalba apie pabaigą. Tačiau, žinoma, gyvenimas įvairus, visko gali būti. Tačiau civilizuotoje valstybėje, jei tvarka keičiama, turėtų būti vėl sudarytos sąlygos žmonėms keisti nuomonę, pakeisti taupymo būdą ir atgauti jau sąžiningai sukauptus pinigus.
– G.Milieška: Kartais tam tikri pokyčiai net reikalingi – nebūtinai jie turi reikalus pakreipti į blogą pusę. Reikia tikėtis, kad pokyčiai, jei jie ir bus, tai tik pozityvūs.
– Kas turi priimti sprendimą dėl papildomo kaupimo? Ar tik tie, kurie jau turi pasirašę sutartį su antros pakopos pensijų fondu, ar visi? Jei, pavyzdžiui, aš kaupiu tik „Sodroje“, ar galėsiu sprendimą dėl kaupimo priimti vėliau?
– G.Milieška: Priimti sprendimą turi visi, kurie pasirašė sutartis iki 2013 metų pabaigos. Visi, kurie į rinką ateina naujai, sprendimą gali priimti bet kada. Tačiau tai sąlygiška: nors yra laisvė priimti sprendimą bet kada, būtų gerai tai padaryti dabar, o ne atidėti sprendimus ateičiai.
– Audrius: Ar drausti pensijų fonduose kaupiami gyventojų pinigai? Ar draudžiami gyvybės draudimo įmonei mokami pinigai? Kas nutiks su jais, jeigu fondą administruojantis bankas ar gyvybės draudimo įmonė bankrutuos?
– G.Milieška: Jei bankrutuotų pensijų fondą valdanti bendrovė, tas fondas būtų atiduotas kitai bendrovei valdyti ir žmonių sukauptos lėšos nenukentėtų.
– T.Medaiskis: Tai labiau liečia draudikus, anuitetų šiandien mokama labai nedaug. Kol kas turime tik vieną anuiteto mokėtoją Lietuvoje, kuris yra tikrai gerai prižiūrimas. Antra pakopa, mano galva, turi būti labiau prižiūrima nei trečia, nes antroje pakopoje yra valstybės pinigų – tai ir valstybės interesas didesnis. Trečia pakopa – savanoriškas žmogaus sprendimas, privačios lėšos.
– Tomas: Koks bus vyrų pensinis amžius 2043 metais? Senstant visuomenei, galbūt taupyti išvis nebeapsimoka, nes senatvėje teks dirbti?
– T.Medaiskis: Pensijos amžius bus 65 metai pagal dabar galiojančią tvarką, tačiau dabar daugelis Europos valstybių kelia šią ribą iki 67 metų. Didės gyvenimo trukmė, dėl to galime tik pasidžiaugti. Į tai reiktų žiūrėti pozityviai.
Be to iki to laiko mes greičiausiai galėsime rinktis, kada eiti į pensiją. Žmogus galės pats rinktis.
– G.Milieška: Teiginys, kad neverta taupyti, yra neteisingas. Taupyti visada verta. Kuo anksčiau pradedi taupyti, tuo rezultatai būna geresni.
„Sodroje“ sukaupta pensija nebus pakankama, todėl žmonės turi pasirūpinti ir patys kaupimu. Ypač, jei nori turėti galimybę rinktis, kada eiti į pensiją.
– Zita: Jei nutraukiu sutartį su privačiu pensijų fondu dabar, kur nukeliauja mano pinigai?
– G.Milieška: Jeigu pasirašyta sutartis ir sukaupti pinigai, grįžus į „Sodrą“ naujos įmokos į privatų fondą nebeina, o likusi suma toliau investuojama. Pagal šiandien galiojantį reglamentavimą, jeigu suma yra iki 30 tūkst., ją galima pasiimti visą sulaukus pensinio amžiaus.
– Mindaugas: Pensijų fondai atsirado kaip išeitis iš padėties, kai visuomenė pradėjo senti ir paaiškėjo, kad ateityje „Sodra“ gali nebeišgalėti mokėti pensijų, nes paprasčiausiai nebus kam mokėti įmokų. Bet jei mes pereisime prie pensijų fondų, visuomenė toliau sens, ar bus kam nupirkti būsimų pensininkų vertybinius popierius?
– T.Medaiskis: Tai teisingas klausimas, nes jis naikina iliuzijas, kad „Sodra“ blogai, o kaupimas leidžia garantuoti sočią senatvę. Esmė, kad abi sistemos yra vienodai pažeidžiamos visuomenės senėjimo. Klausimas, ar tokių nesenstančių sistemų iš tiesų yra. Sensta Kinija dėl savo vieno vaiko politikos. Sensta ir kitos šalys. Geriausia išeitis – dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją.
– G.Milieška: Kai kalbame apie visuomenės senėjimą turėtume praplėsti mąstymą į visą pasaulį. Perkame vertybinius popierius įvairiose šalyse. Stengiamės investuoti plačiai. Žmonių skaičius pasaulyje auga. Lietuvoje visuomenės senėjimo problema aktuali. Pasaulyje ji ne tokia skausminga.
– Jovita: Ar šie trys pasirinkimo variantai, kurie dabar yra akcentuojami, yra geriausias būdas taupyti? Gal verčiau pasirinkti gyvybės draudimą, indėlius, taupymo lakštus?
– T.Medaiskis: Galima taupyti, tačiau pensijų fondai turi savo privalumų: antroje pakopoje gaunate valstybės priemoką, trečioje – valstybės mokestinę lengvatą. Taupant asmeniškai, jokių lengvatų negaunate. Dėl šios priežasties pensijų fondai yra geriau nei taupymas kojinėje. Žinoma, jei moki investuoti geriau už pensijų fondo dalyvius, prašom – bet kiek tokių mokančių?
– G.Milieška: Didžiausias iššūkis tas, kad žmonės taupo taupo ir galiausiai pinigus išleidžia kokiam nors kitam tikslui. Taupant pensijų fonde tu esu labiau disciplinuotas. O taupyti visada geriau nei netaupyti.
– Kazys: Kaip manote, ar tam tikra pensijų pakopa gali būti vadinami ir vaikai, anūkai, kurie galbūt padės gyventi senatvėje, aprūpins? O, tarkime, turimas ir nuomojamas butas (NT turtas) irgi gali būti n-oji pakopa pensijoje? Juk turbūt net ir kojinių mezgimas ir pardavimas turguje yra papildomos pajamos pensijoje, t.y. vadinamoji pensijų pakopa?
– T.Medaiskis: Jeigu užsidirbi papildomai, tai gerai. Mes vargu ar galime tikėtis labai dosnių pensijų. Kaupiamąją dalį reiktų vertinti pozityviai. Ji šiek tiek pridės. Tačiau daug priklausys nuo pensininkų ir dirbančiųjų santykio. Siekiamybė būtų, kad žmogus gautų apie 60–70 proc. buvusio atlyginimo. Prisidėti papildomomis lėšomis yra neišvengiamybė.
– G.Milieška: Kuo daugiau pakopų – tuo geriau. Reikia turėti skirtingus pajamų šalinius: „Sodra“, privatūs fondai, turtas, vaikai, bet su vaikais gali būti visaip. Gali tikėtis paramos, o gal juos pačius teks remti, todėl gerai turėti kokį nors stabilų pajamų šaltinį.
Esame atlikę tyrimą ir matome, kad Lietuvoje daugelis savo poreikius senatvėje žada tenkinti iš nekilnojamojo turto. Tai specifinė Lietuvos situacija. Reiktų pajamų šaltinius diversifikuoti, nekilnojamasis turtas jokių garantijų taip pat neduoda. Jo kaina gali keistis.
– Angelei iki pensijos liko 3 metai, šiuo metu ji nedirba. Ką daryti? Likti pirmoje sistemoje ar rinktis antrą? Rositai iki pensijos liko 8 metai. Kaip taupyti geriausia jai? Kaip amžius turėtų lemti taupymo būdo pasirinkimą?
– T.Medaiskis: Jei žmogui liko nedaug metų iki pensijos, reikia vertinti jo pajamas. Jei jos didelės (7 tūkst. Lt per mėnesį), tada apsimoka atitraukti dalį lėšų iš „Sodros“ ir likusią dalį kaupti asmeniškai.
– Jei atlyginimas mažas, žmogus tikriausiai net ir naujoje sistemoje nesusitaupys, kad gautų anuitetą. Tai jis gaus vienkartinę išmoką ir sumažintą „Sodros“ pensiją. Žmogus turėtų apsispręsti, kaip geriau. Na, jis gaus vienkartinę išmoką ir, žiūrėk, panaudos ją ne tam – nusipirks padėvėtą automobilį, o paskui visą gyvenimą gaus sumažintą pensiją. Taigi, klausimas, ar pensijos dalis bus tikrai panaudota geresniam gyvenimui senatvėje, ar ištirps?
– T.Medaiskis: Nuo 2004 iki 2012 metų galo vidutinio uždarbio gavėjas, jei dalyvavo pensijos kaupime, yra praradęs iš „Sodros“ 32 litus per mėnesį, o sukaupęs sąskaitoje 7 tūkst. litų. Jie jam bus išmokėti kaip vienkartinė suma. Atrodytų, kad tie 7 tūkst. litų geriau, tačiau, jei žmogus gyvens ilgiau, gal jam tie 32 litai tampa aktualesni.
– Raimundas: Ką daryti skirtingas pajamas gaunantiems gyventojams? Tiems, kurie uždirba minimumą, vidutines ir dideles pajamas gaunanties žmonės?
– G.Milieška: Lietuvos bankas atliko studiją ir matematiškai panagrinėjo kelis modelius, priklausančius nuo atlyginimo dydžio. Žmonėms, kurie uždirba iki 5 tūkst. Lt, sprendimas yra aiškus. Jiems reikia kaupti. Vyresniems ir gaunantiems mažas pajamas sprendimas sudėtingesnis.
Jei esi iki 40 metų, tai kaupti verta praktiškai visais atvejais. Kuo esi vyresnis, tuo kaupimo rizika didėja.
– T.Medaiskis: Labiausiai abejotinas variantas likti kelių procentų lygyje neprisidedant pačiam ir nekaupiant „Sodroje“. Čia nauda yra labai abejotina. Jei žmogus ryžtasi, geriau prisidėti ir pačiam, ir rinktis trečią variantą. Vidurinis variantas naudingas tik itin didelius atlyginimus gaunantiems.
– G.Milieška: Dabar valstybė ant stalo padeda nemokamus pinigus, iškeldama sąlygą, kad bus rūpinamasi senatvėje. Tuo reiktų naudotis.
– Kaip patartų specialistai elgtis žmonėms, kurių pajamos kelis kartus didesnės nei vidutinis darbo užmokestis, nes kaupiant papildomai asmeninių lėšų įmoka bus kelis kartus didesnė nei gaunama iš valstybės?
– G.Milieška: Matematiškai galiu atsakyti. Jei sutariame, kad pensijai reikia taupyti, antros pakopos neužteks. Kaupti antroje pakopoje apsimoka maždaug iki 15 tūkst. Lt. Tada ar kaupti antroje ir gauti valstybės subsidiją, ar trečioje ir gauti mokesčių lengvatą, yra tas pats.
– Gediminas: Kaip su pensijų kaupimu elgtis tiems, kurie nedirba pagal darbo sutartį ir nemoka GPM? Lietuvoje yra labai daug asmenų, kurie užsidirba dirbdami sau (asmenys, kurie dirba pagal verslo liudijimus, kurie turi individualios veiklos pažymą ir pan.)
– T.Medaiskis: Kaupime gali dalyvauti visi, kas „Sodrai“ moka pensijų draudimą. Jeigu „Sodrai“ nemoka, jis visada gali kaupti trečiojoje pakopoje gaudamas mokestinę lengvatą.
– G.Milieška: Techninis skirtumas yra tas, kad individualių įmonių savininkai į „Sodrą“ moka vieną kartą per metus, todėl ir į fondą mokama vieną kartą per metus. Ilguoju laikotarpiu investavimui tai didelės įtakos nedaro.
Iki lapkričio pabaigos sprendimą gali priimti visi, o kaupimas vyks tada, kai bus pradėtos gauti pajamos. Priėmus sprendimą reikia kreiptis į bendrovę, kuri valdo jūsų pensijų fondą. Dažnai tai galima daryti internetu. Ir patarčiau tai daryti ne lapkričio 31 d., nes tada bus labai didelis srautas. Praktiškai, sprendimą galite padaryti po šitos konferencijos.
– Zita: Koks skirtumas, ar aš pats asmeniškai kaupiu „kojinėje", ar moku į fondą? Atskaičius visus administravimo mokesčius ir infliaciją, juk liks mažiau, negu būčiau sukaupusi „kojinėje"?
– G.Milieška: Prieaugis tikrai yra. SEB turime tris skirtingus rizikos fondus, kurie veikia sėkmingai ir sukuria grąžą, kuri yra didesnė nei infliacija. Tai nereiškia, jog visi klientai yra tokioje pačioje situacijoje, nes prisijungė skirtingu metu, tačiau bendra tendencija aiški. Pagrindinis fondų tikslas yra pasiekti, kad klientų pinigai nenuvertėtų.
– T.Medaiskis: Kol buvo krizinis laikotarpis fondų vertė smuko iki 50 proc.
– G.Milieška: Tokių kritimų buvo ir bus, tačiau žmonės investuoja ilgam laikui. Bendra taisyklė, kad artėjant pensijai reikia rinktis mažiau rizikingus fondus ir konservatyvesnį investavimą.
– T.Medaiskis: Likus septyneriems metams iki pensijos bankai privalo pasiūlyti klientams, kad jie pereitų į konservatyvų fondą. Tai priklauso nuo klientų.
Kliento pinigai investuojami visame pasaulyje, todėl sakyti, kad pensijos sudegs, nėra teisinga. Turėtų žlugti daugelis didžiųjų bendrovių ir valstybių. Fondai gali kristi, tačiau visiškas nulis juose nebus. Bendra taisyklė, kad konservatyvesni fondai svyruoja mažiau.
– Romanas: Koks yra pensijų fondų administravimo mokestis? Ar jis priklauso nuo fondo darbo rezultatų?
– G.Milieška: Apie 1 proc. nuo turto sumos. Pagrindinis fondo valdytojo darbas – investuoti pinigus ir ieškoti kuo geresnių galimybių. Tačiau nė vienas negali pataikyti šimtu procentų, todėl rezultatai būna geresni ir blogesni, tačiau ilgesniame laike išsilygina. Jei netenkina fondo valdytojo darbas, galima keisti valdytoją.
– Jūratė: Ką daryti, jeigu netenku darbo ir negaliu savomis lėšomis prisidėti prie kaupimo?
– T.Medaiskis: Tokiu atveju tam laikotarpiui negaunama ir valstybės dotacija, pinigai, esantys fonde, toliau investuojami, tačiau susidaro tam tikras kaupimo tarpas, kol žmogaus situacija atsistatys: jis mokės ir už jį mokės valstybė.
– Laura: Kaip bus išmokėti sukaupti pinigai? Kaip, jei jie išmokami periodiškai, bus apsaugoti nuo infliacijos? Kaip senatvėje draudžiami kaupiko pinigai? Kaip indėlis?
– T.Medaiskis: Nuo infliacijos anuitetas nėra apsaugotas. Vargu ar draudimo bendrovės apsiimtų indeksuoti įmoką pagal infliaciją. Žmonės turi žinoti, kad fonduose mokama suma pradžioje gali būti didesnė, tačiau metams bėgant dėl infliacijos gali nuvertėti.
– G.Milieška: Anuitetai nėra draudžiami atskirai kaip indėliai, tačiau jie prižiūrimi naudojant specialų mechanizmą.
– T.Medaiskis: Anuitetų reglamentavimas dar laukia sprendimo. Kol kas juos turi kiek daugiau nei šimtas žmonių ir ta problema dar netapo tokia aktuali.
– G.Milieška: Kiek žinau, šis klausimas dabar kaip tik svarstomas. Žmonės gali būti tikri, kad po dešimties metų šie klausimai bus išspręsti.
– Audrė: Jeigu žmogus miršta, kam atitenka jo sukaupti pinigai?
– G.Milieška: Pagal Civilinį kodeksą pinigai atitenka paveldėtojams. Pavyzdžiui, SEB jau išmokėjo 10 mln. Lt iš pensijų fondų kaip paveldėjimą. Trečios pakopos atveju paveldėtojas gali rinktis – paimti pinigus ar kaupti toliau.
– Vydas: Kokią sistemą esate pasirinkę jūs patys ir kodėl?
– T.Medaiskis: Nuo 2004 m. aš nekaupiau ir manau, kad nenukentėjau. Būtų viskas labai panašiai. Dabar jau dėl amžiaus rinktis ko nors kito neverta.
– G.Milieška: Kaupiu antrojoje pakopoje ir kaupsiu papildomai, ką ir siūlome daryti kitiems. Taip pat kaupiu trečiojoje pakopoje, nes suprantu, kad su pirmąja ir antrąja pakopa sočios senatvės neužsitikrisim.
