Daugiau informacijos apie referendumą dėl dvigubos pilietybės rasite čia.
Dėl ko tiksliai bus balsuojama?
Referendume Lietuvos piliečiai spręs, ar mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 Seimo nario.
Tai būtų įgyvendinta keičiant 55-ąjį Konstitucijos straipsnį, kuriame įtvirtintas Seimo narių skaičius.
Dabar Konstitucijos 55-asis straipsnis teigia: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“
Referendumui teikiama 55-ojo Konstitucijos straipsnio redakcija: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“
Jei referendumas įvyks ir jei rinkėjai pritars Konstitucijos keitimui, ši redakcija taps galiojančia.
Ar referendumas yra privalomasis?
Taip. Jei referendumas įvyks ir rinkėjai pasisakys už Seimo narių skaičiaus mažinimą, Seimo narių skaičius privalės būti mažinamas.
Tuo šis referendumas skiriasi, pavyzdžiui, nuo 2012 m. vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, kuris buvo tik patariamasis.
Kodėl apskritai vyksta toks referendumas?
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo vyks Seimo sprendimu.
Sprendimą rengti referendumą kartu su pirmuoju Lietuvos prezidento rinkimų turu Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė vasario 14 d. Referendumą inicijavo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Už referendumo skelbimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 42, 2 parlamentarai balsuodami susilaikė.
„Už“ balsavo visi balsavime dalyvavę „valstiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų akcija ir „socdarbiečiai“, „prieš“ balsavo beveik visa Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, socialdemokratai ir liberalai. „Tvarkiečiai“ balsavime nedalyvavo arba susilaikė, mišrios Seimo narių grupės balsai pasiskirstė įvairiai.
Kokią poziciją išreiškė kiekvienas Seimo narys, galite sužinoti čia.
Kiek rinkėjų turi ateiti į referendumą, kad jis įvyktų?
Referendumas bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Šiuo metu Lietuvos valstybėje yra 2 458 329 piliečiai, turintys rinkimų teisę ir įrašyti į rinkėjų sąrašą.
Tam, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įvyktų, referendume turi dalyvauti bent 1 229 165 iš jų.
Kiek rinkėjų turi pasisakyti už Seimo narių skaičiaus mažinimą, kad šis referendumu teikiamas sprendimas būtų priimtas?
Kad referendume siūloma nuostata mažinti Seimo narių skaičių būtų priimta, tam turi pritarti daugiau negu pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip vienas trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Kaip jau minėta, šiuo metu Lietuvos valstybėje yra 2 458 329 piliečiai, turintys rinkimų teisę ir įrašyti į rinkėjų sąrašą. Tad tam, kad referendumu Konstitucija būtų pakeista ir Seimo narių skaičius sumažėtų, „už“ referendumo metu turi pasisakyti ne mažiau negu 819 443 piliečiai.
Nenoriu dalyvauti referendume, bet noriu dalyvauti prezidento rinkimuose. Ką daryti?
Norint, pavyzdžiui, dalyvauti referendume dėl pilietybės ir prezidento rinkimuose, bet nedalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, reikia prieš balsuojant tokią savo valią išsakyti rinkimų komisijai.
Rinkimų komisijos narys piliečiams, atvykusiems balsuoti, išduos tris skirtingų spalvų biuletenius.
Rinkimų apylinkėje rinkėjas, priėjęs prie komisijos nario, išduodančio biuletenius, turėtų jį žodžiu informuoti, kiek ir kurių biuletenių pageidauja gauti.
Šiuo atveju, prieš imant biuletenį, reikėtų informuoti komisijos narį, kad referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo dalyvauti nepageidaujate.
Jei rinkėjas neišsakys išankstinės pozicijos, jam komisijos narys pasiūlys 3 biuletenius ir paprašys už kiekvieną atskirai pasirašyti. Jei rinkėjas atsisakys priimti vieną ar daugiau rinkimų (referendumų) biuletenių, jam už juos pasirašyti rinkėjų sąraše nereikės.
Trijų atskirų rinkėjų sąrašų prezidento rinkimams ir abiems referendumams nebus: rinkėjų sąrašas, kuriame reikės pasirašyti, bus vienas. Tačiau kiekvienam referendumui ir prezidento rinkimams sąraše bus po skirtingą lauką, ir rinkėjai už kiekvieną gautą biuletenį pasirašys atskirai.
Visi trys biuleteniai bus metami į tą pačią balsadėžę. Dalyvavusių referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo rinkėjų skaičius bus nustatomas pagal rastų šio referendumo biuletenių skaičių balsadėžėje.
Jeigu rinkėjas į balsadėžę įmes sugadintą referendumo biuletenį, tokiu atveju vis tiek bus laikoma, kad jis dalyvavo referendume.
Ar dalyvaujant referendume būtina su savimi turėti rinkėjo kortelę?
Ne. Tačiau būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kokie yra argumentai už ir prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą?
Pagrindiniai Seimo narių skaičiaus mažinimo šalininkų argumentai:
-
Nuo 1992 m., kada priimta Konstitucija, Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo maždaug 3,7 mln. iki maždaug 2,8 mln., tad mažėti turėtų ir Seimo narių;
-
Daug Seimo narių dirba neefektyviai, visuomenės pasitikėjimas Seimu mažas;
-
Mažesnis Seimo narių skaičius valstybei leistų sutaupyti lėšų, dabar skiriamų Seimo narių bei jų padėjėjų algoms ir parlamentinei veiklai;
-
Kai kuriose sėkmingai besitvarkančiose, palyginti nedidelėse, valstybėse (Norvegijoje, Suomijoje) parlamento narių skaičius vienam gyventojui yra mažesnis nei Lietuvoje;
-
Išaugus konkurencijai dėl Seimo nario mandato, pagerės Seimo darbo kokybė;
-
Mažinant valstybės valdymo aparatą, reikia mažinti ir Seimo narių skaičių, nes Seimas – valstybės aparato dalis;
-
Valdantieji „valstiečiai“ pabrėžia, kad pažadas sumažinti Seimo narių skaičių buvo įtrauktas į jų rinkimų programą.
Pagrindiniai Seimo narių skaičiaus mažinimo priešininkų argumentai:
-
Nors gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo, Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, skaičius sumažėjo labai nežymiai – daugelis piliečių tiesiog išvyko į užsienį;
-
Mažesnis Seimo narių skaičius pats savaime niekaip nereikštų, kad bus išrinkti geresni Seimo nariai ar kad jie dirbs geriau;
-
Sumažinus Seimo narių skaičių, išaugs korupcijos grėsmė, nes norint paveikti Seimo sprendimus užteks padaryti įtaką mažesniam Seimo narių skaičiui;
-
Sumažinus Seimo narių skaičių, sumažės nuomonių įvairovė, atstovavimas įvairiems skirtingiems visuomenės sluoksniams;
-
Sumažinus Seimo narių skaičių, taps lengviau keisti Konstituciją bei įstatymus, skirti kai kuriuos pareigūnus, valstybėje gali išaugti nestabilumas;
-
Gyventojų skaičiaus ir parlamento narių skaičiaus santykis Lietuvoje atitinka tarptautinę praktiką, pagal kurią optimalus parlamento narių skaičius gaunamas ištraukus kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus;
-
Kadangi Seimo darbo išlaidos sudaro tik mažą dalį viešojo sektoriaus išlaidų, sutaupytos lėšos bus minimalios – nesieks nė cento Lietuvos piliečiui per metus.
-
Objektyvių argumentų, kodėl reikėtų Seimo narių skaičių mažinti (ar didinti) tiesiog nėra, o rizikos – didelės.
Jei referendumas įvyktų ir rinkėjai pasisakytų už Seimo narių skaičiaus mažinimą, ar mažėtų Seimo narių, renkamų vienmandatėse, ar daugiamandatėje apygardoje?
Kol kas neaišku. Konstitucija apibrėžia tik Seimo narių skaičių, Seimo rinkimų sistemą apibrėžia Seimo rinkimų įstatymas. Jis dabar numato, kad 70 Seimo narių renkama daugiamandatėje apygardoje, 71 – vienmandatėse.
Pakeitus Konstituciją, Seimui tektų keisti ir šį įstatymą. Kaip renkamų Seimo narių skaičius sumažėtų, priklausytų nuo Seimo daugumos valios.
Teoriškai Seimas galėtų, ir, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti daugiamandatės apygardos, paliekant 121 vienmandatę apygardą. Arba atvirkščiai – atsisakyti vienmandačių apygardų ir palikti vieną daugiamandatę apygardą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė yra sakiusi, kad Seimo narių mažinimas vyktų keičiant daugiamandates apygardas, paliekant vienmandačių apygardų ribas.
Tačiau greičiausiai dėl to dar vyktų daug ir ilgų diskusijų.
Kokius dar teisės aktus tektų keisti Seimui?
Tektų iš esmės keisti Seimo statutą. Nutarus mažinti Seimo narių skaičių, tektų persvarstyti daug Seimo statute įtvirtintų Seimo darbo tvarką detalizuojančių dalykų – kiek Seimo pirmininkas turi vicepirmininkų, kiek mažiausiai Seimo narių gali sudaryti frakciją, kiek narių priklauso komisijoms ir komitetams ir t. t.
Nuo kada Seimo narių skaičius sumažės, jei rinkėjai pritars Seimo narių skaičiaus mažinimui?
Mažiau Seimo narių būtų renkama jau 2020 m. Seimo rinkimuose. Iki tol dar šis Seimas turės priimti visas reikalingas įstatymų pataisas.
Jei referendumas nepavyks, ar Seimas pakeisti Konstituciją ir sumažinti Seimo narių skaičių galės pats?
Teoriškai galės. Tačiau, norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai, be to, greitai to nepadarysi – turi būti balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.
Anksčiau „valstiečiai“ jau yra minėję, kad jų idėja mažinti Seimo narių skaičių daug pritarimo tarp kitų frakcijų atstovų nesusilaukia, tad abejotina, ar jiems Seime pavyktų pritraukti tiek balsų.
Kiek valstybei kainuos referendumas?
Referendumai dėl pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo vyks tą pačią dieną. Jie abu valstybei kainuos apie 2,5 mln. eurų.
Kaip galimą Seimo narių skaičiaus mažinimą vertina kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus?
Prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą pasisako Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Vytenis Andriukaitis, už Seimo narių skaičiaus mažinimą pasisako Naglis Puteikis, Valentinas Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Arvydas Juozaitis, Valdemaras Tomaševskis ir Saulius Skvernelis. Plačiau su kandidatų argumentais susipažinti galite čia.
Ar bandymų mažinti Seimo narių skaičių buvo ir anksčiau?
Taip. Praėjusios Seimo kadencijos metu apie tai, kad reikėtų svarstyti galimybę mažinti Seimo narių skaičių, prabilęs buvo ir tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Dar anksčiau – 2014 m. – apie tai buvo užsiminęs konservatorius Antanas Matulas.
Dar ankstesnėse kadencijose tokių bandymų irgi būta. Pirmą kartą referendumui dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo parašus buvo bandoma surinkti 1995-aisiais, tačiau to padaryti nepavyko.
1996 m. referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įvyko, jame dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos rinkėjų, tačiau dauguma jų nuostatai nepritarė.
Po to dar tris kartus buvo bandoma surinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau visada nesėkmingai. Seimo narių skaičių buvo siūloma mažinti iki 71, 101, 121 ir 131.
Dar kelis kartus Konstituciją buvo bandoma pakeisti be referendumo, Seime. Tačiau pakankamo pritarimo niekada nesulaukta.
Kodėl Seimo narių yra būtent 141?
Pirmą kartą skaičius „141“ atsirado dar sovietmečiu – 1989 m., ruošiantis rinkimams į LTSR Aukščiausiąją Tarybą. Kadangi AT deputatai buvo rajonų atstovai ir laikyta, kad net mažiausias rajonas turi turėti savo deputatą, tuometinis LTSR gyventojų skaičius buvo padalintas iš paties mažiausio Lietuvos rajono gyventojų skaičiaus.
Taip ir buvo gautas skaičius 141, kurį, nematydami priežasčių jo keisti, atkūrus Nepriklausomybę paliko ir Lietuvos Konstitucijos kūrėjai. Plačiau apie tai skaitykite šiame tekste.
