Kas yra „Patriot“?
Priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“ yra skirta atpažinti ir numušti tiek priešišką aviaciją, tiek raketas. Ją naudojant ant žemės įrengiami raketų paleidimo įrenginiai su radarais. Radarui aptikus priešišką taikinį, įrenginys iššauna raketą. Naujausio modelio „Patriot“ sistema vadinasi PAC-3, ji pradėta naudoti XXI a. pradžioje.
„Patriot“ sistemos vienetas vadinamas baterija. Bateriją gali aptarnauti keliasdešimt karių, jos ir aptarnaujančių sistemų transportavimui reikia keliolikos transporto priemonių. Vieną „Patriot“ sistemos bateriją sudaro penkios dalys:
- Raketų paleidimo įrenginys, laikantis, nutaikantis ir paleidžiantis raketas;
- Pačios žemė-oras raketos;
- Radiolokacinė stotis, kuri stebi dangų ir ieško atskrendančių priešiškų raketų;
- Ugnies valdymo punktas, kuriame yra kompiuteriai ir valdymo pultas, valdantis bateriją;
- Mobili elektros stotis su dviem 150 kW generatoriais, kurie aprūpina energija radiolokacinę stotį ir ugnies valdymo punktą.
Aktyvavus „Patriot“ bateriją, jos radaras nuolat stebi dangų, ieškodamas potencialių artėjančių taikinių. Aptikęs potencialų taikinį, radaras nustato jo greitį ir trajektoriją. Pagal tai jis nusprendžia, ar tai raketa, ar balistinė raketa, ar lėktuvas, ar bepilotė skraidyklė, ar kažkas nepavojingo.
Priešišką raketą ar lėktuvą radaras gali atpažinti 100 km spinduliu, todėl ji ir laikoma ilgojo nuotolio sistema. Tokiu atstumu žmogus raketos dar nematytų.
Nusprendus, kad taikinys kelia grėsmę, ugnies valdymo punktas apskaičiuoja potencialią raketos trajektoriją, kad ši paleista sunaikintų taikinį. „Patriot“ sistema gali veikti visiškai automatiškai. Tokiu atveju radarui atpažinus taikinį, kurį reikia sunaikinti, „Patriot“ raketų paleidimo įrenginys į jį raketą paleis be žmogaus įsikišimo, prieš tai į raketos sistemas atsiuntęs pirminę informaciją, kur jai skristi.
Tuo „Patriot“ skiriasi nuo kitų priešlėktuvinės gynybos sistemų – jose radarus stebėti ir, aptikus priešišką taikinį, raketą nutaikyti bei paleisti būtinai turi patys žmonės. Tiesa, „Patriot“ sistemą taip pat gali valdyti žmonės – galima pasirinkti, kad būtent žmogus priimtų lemiamą sprendimą. „Patriot“ valdantis žmogus taip pat gali matyti visus galimus taikinius ir pasirinkti svarbiausius. Valdymo punkte vienu metu dirbti gali trys baterijos operatoriai.
PAC-3 raketos turi savo kompiuterius ir radarus, tad iššautos jos jau pačios seka taikinį ir stengiasi pataikyti tiesiai į jį. Panašiai atrodytų, jei iš pistoleto iššauta kulka galėtų pati koreguoti savo kryptį priklausomai nuo to, kaip juda taikinys.
Raketa, susidurdama su taikiniu, gali skrieti net beveik 3500 m/sek. greičiu. Todėl sistema turi veikti nepriekaištingai: esant tokiems greičiams, net jei sistema apsiriks šimtąja sekundės dalimi, raketa tiesiog nepataikys į taikinį.
Viename PAC-3 raketų paleidimo įrenginyje telpa 16 raketų. Iš viso vieną PAC-3 „Patriot“ bateriją gali sudaryti iki 16 raketų paleidimo įrenginių, juos visus prižiūri ir komandas siunčia tas pats ugnies valdymo punktas. Senesnio modelio – PAC-2 „Patriot“ raketos yra triskart sunkesnės, naudojant jas viename įrenginyje telpa 4 raketos. Iššautos raketos yra pakeičiamos naujomis, kurios yra gabenamos atskirai.
Viena PAC-3 raketa sveria apie 300 kg, jos ilgis – per 5 metrus. Raketų paleidimo įrenginys, gavęs komandą, raketą gali iššauti per 9 sekundes. Viena raketa kainuoja 2–3 milijonus dolerių.
Transportuoti „Patriot“ baterijas sunku. Ne tik pati „Patriot“ raketa sveria 300 kg (senesnio modelio – ir daugiau), bet ir paleidimo įrenginys yra maždaug nedidelio sunkvežimio dydžio, ne ką mažesni yra ir mobili elektros stotis bei ugnies valdymo punktas. „Patriot“ bateriją aptarnauja daug žmonių, ją turi saugoti kariai. Todėl sprendimas vienoje ar kitoje vietoje dislokuoti „Patriot“ nėra priimamas lengvai.
Lietuvoje dislokuota buvo laikinai
„Patriot“ sistema Lietuvoje buvo dislokuota 2017 m. liepos 11–22 dienomis Šiaulių apskrityje vykusioms pratyboms „Tobruq legacy 2017“ („Tobruko palikimas 2017“). Per jas kariai treniravosi užtikrinti oro gynybą.
Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvavo apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos bei dar keturių NATO šalių.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, „Patriot“ dislokavimas „demonstruoja tvirtus JAV įsipareigojimus saugumo užtikrinimui Lietuvoje bei aukštą JAV parengtį greitai dislokuoti strateginius pajėgumus regione“.
Naudojamos keliasdešimt metų
„Patriot“ sistemas gamina JAV bendrovė „Raytheon“. „Patriot“ sistemą JAV pradėjo naudoti 1981 m. „Patriot“ sistemas taip pat įsigijo Taivanas, Vokietija, Graikija, Izraelis, Japonija, Kuveitas, Nyderlandai, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Ispanija.
Paprastai JAV kariuomenėje „Patriot“ baterijos dislokuojamos batalionais, viename batalione būna 4–6 „Patriot“ baterijos. Tačiau kartais jos dislokuojamos ir pavieniui. „Patriot“ baterija, tiesa, senesnė PAC-2 versija, pratyboms buvo dislokuota ir Lenkijoje. Tai pirmąkart įvyko 2010 m. Šiemet Lenkija susitarė su „Raytheon“ dėl jau savų raketų pirkimo. Jos Lenkiją turėtų pasiekti 2019 m.
Pirmą kartą realių karinių veiksmų metu „Patriot“ raketos buvo panaudotos 1991 m., vykstant Persų įlankos karui. 2014 m. jas sėkmingai naudojo Izraelis, saugodamasis nuo „Hamas“ raketų. 2017 m. kovą paskelbta, kad neįvardintas JAV sąjungininkas „Patriot“ sistemos pagalba numušė priešišką droną.
