Portalas 15min pateikia atsakymus į dažnai užduodamus klausimus apie virusą.
Kas yra Ebola virusas?
Ebola yra virusas, kuris sukelia Ebolos hemoraginę karštligę. Tai labai sunki infekcinė liga, dažnai vadinama tiesiog Ebola. Jis buvo pavadintas pagal upę Kongo DR, prie kurios 1976 m. jis buvo pirmą kartą atrastas.
Dažniausiai užsikrėtimo virusu atvejai fiksuojami nuošaliose teritorijose Afrikoje, bet 2014-16 m. trijose vakarų Afrikos valstybėse -Siera Leonėje, Gvinėjoje ir Liberijoje – buvo kilusi Ebolos epidemija, kurios metu virusas pasiekė ir didžiųjų šių šalių miestų gyventojus. Virusu užsikrėtė bent 28 tūkst. žmonių, iš jų mirė apie 11 tūkst.
Pavieniai Ebolos atvejai šios epidemijos metu buvo užfiksuoti ir Vakarų šalyse.
Kaip prasideda Ebolos protrūkiai?
Ebolos protrūkiai tropiniuose Afrikos regionuose pasitaiko gana reguliariai. Todėl akivaizdu, kad šį virusą perneša miškuose gyvenantys gyvūnai, nuo kurių užsikrečia žmonės. Kurie – tiksliai neaišku. Labiausiai Ebolos pernešimu įtariami šikšnosparniai, kuriems šis virusas nepavojingas.
Ebolos virusu gali užsikrėsti ir beždžionės. Kadangi teritorijų, kur pasitaiko viruso protrūkių, gyventojai dažnai medžioja beždžiones maistui, įtariama, kad virusas gali būti perduodamas ir taip. Taip pat Ebolą pernešti gali ir antilopės bei dygliakiaulės.
Prasidėjus protrūkiui, Ebolos virusu užsikrėsti gali ir žmogus nuo žmogaus.
Kokie yra Ebolos viruso simptomai?
Ebolos hemoraginės karštligės inkubacinis periodas yra 2-21 diena po užsikrėtimo. Liga prasideda staiga. Pirmieji ligos požymiai panašūs į gripo, maliarijos ir įvairių karštligių – karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių, krūtinės skausmas, silpnumas.
Vėliau ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, jį išberia, parausta akys, palaipsniui dažnai sunkiausiems ligoniams prasideda kraujavimas, jie patenka į komą.
Kiek mirtinas yra Ebolos virusas?
Labai mirtinas. Jis nužudo nuo 25 iki 90 proc. juo užsikrėtusių žmonių – mirtingumas konkrečiu atveju priklauso nuo viruso porūšio ir vietos, kur įvyko protrūkis.
Ligoniai miršta nuo karštinės, vėmimo ir viduriavimo sukeltų pasekmių, tokių kaip skysčių praradimas, tačiau laiku suteikus medicininę pagalbą jiems galima padėti. Svarbiausia – rūpintis, kad paciento organizme nuolat būtų palaikomas tinkamas skysčių ir elektrolitų kiekis, kol jo kūnas kovoja su infekcija. Tam į veną leidžiami skysčiai, pasitelkiamos lašinės, duodama gerti daug vandens. Esant reikalus tiekiamas deguonis.
Net ir išgyvenę Ebolą ligoniai dažnai visą gyvenimą skundžiasi raumenų ir sąnarių skausmais, nuovargiu ir silpnumu, sumažėjusiu apetitu, kartais patiria klausos ar regos problemų. Ar išgyvenęs Ebolą ligonis tampa atsparus šią ligą sukeliančiam virusui, tiksliai neaišku: manoma, kad taip, bet progų tai patikrinti nėra pakankamai daug.
Ar Ebolos virusas yra užkrečiamas?
Taip. Tačiau juo užsikrėsti nėra taip lengva negu, tarkime, gripu. Ebolos virusas plinta per kūno skysčius, tokius kaip kraujas, išmatos, ašaros, šlapimas, vėmalai ir pan.
Ebolos virusas sukelia labai stiprų viduriavimą, todėl gydytojai, kurie rūpinasi Ebolos ligoniais, taip pat gali lengvai užsikrėsti. Apskritai didžiausią pavojų užsikrėsti Ebolos virusiu dažnai patiria būtent gydytojai ir kiti sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai – labiausiai virusas yra užkrečiamas, kai juo užsikrėtęs žmogus jau sunkiai serga ar yra ant mirties ribos. Todėl gydytojai turi dėvėti apsauginius kostiumus, pirštines ir t. t.
Taip pat pavojų patiria žmonės, kurie ruošia mirusiuosius laidotuvėms – plauna jų kūnus ir pan. Afrikos bendruomenės dažnai turi savitus ritualus, susijusius su mirusiųjų laidojimu, kurių metu liečiamas kūnas. Tokių veiksmų metu gali plisti virusas.
Esama baisių pasakojimų apie žmones, kurie po užsikrėtimo virusu tiesiog nukraujavo iki mirties. Tačiau kraujavimas, nors ir yra galbūt baisiausias išorinis infekcijos požymis, pasitaiko ne visada. Ebolos virusas ne visada sukelia kraujavimą, o kai sukelia – dažniausiai jis būna vidinis.
Virusas taip pat gali plisti lytiniu būdu ir vyro spermoje gali išlikti ilgus mėnesius po to, kai jis pasveiksta. Taip pat jis gali likti net ir pasveikusios nuo Ebolos motinos piene bei būti perduotas kūdikiui.
Ebolos virusas oru perduodamas nėra.
Ar egzistuoja vaistai nuo Ebolos viruso?
Vaisto, kurio veiksmingumas būtų neabejotinai patvirtintas, kol kas nėra. Egzistuoja eksperimentiniai vaistai, tačiau jie dar nebuvo išbandyti su pakankamu skaičiumi žmonių, kad būtų galima patvirtinti jų veiksmingumą.
Pavyzdžiui, „Zmapp“ vaistas – trijų imuninės sistemos antikūnų kombinacija – teikia vilčių išgydyti virusą, tačiau šį vaistą transportuoti galima tik užšaldžius, o tai dažnai nėra lengva atokiose tropinėse vietovėse, kuriose plinta virusas.
Net ir nesant vaisto, tinkama pagalba ligoniui taip pat yra labai svarbu. Žmonės, gydomi šiuolaikinėse moderniose gydymo įstaigose, dažnai pasveiksta nuo viruso. Vien savalaikis kūno skysčių pakeitimas, kuomet ligonis praranda juos dėl viduriavimo, gali padėti išsaugoti gyvybę.
O ar egzistuoja skiepai nuo Ebolos?
Situacija šioje srityje geresnė negu prasidėjus 2014 m. epidemijai. Egzistuoja kelios eksperimentinės vakcinos – viena jų, sukurta „Merck“ bendrovės, jau yra naudojama ir kovoje su Ebolos protrūkiu Kongo. Testai, atlikti Gvinėjoje 2016 m., besibaigiant 2014-16 m. Ebolos epidemijai, parodė, kad kai kuriais atvejais ji padeda.
Kaip platinama ši vakcina? Pirmiausia visi žmonės, bendravę su kokiu nors Ebolos virusu užsikrėtusiu asmeniu, yra paskiepijami. Tada visi žmonės, kurie bendravo su tais žmonėms, taip pat yra paskiepijami. Šis būdas XX a. aštuntajame dešimtmetyje padėjo išnaikinti raupus.
Ar verta bijoti dabartinio protrūkio? Koks pavojus užsikrėsti Ebolos virusu Lietuvoje?
Dabar vykstantis protrūkis Kongo DR – pavojingiausias nuo 2014-16 m. epidemijos, nes užsikrėtimų Ebolos virusu atvejai patvirtinti ne tik nuošaliose teritorijoje, bet ir milijoniniame Mbandakos mieste, įsikūrusiame prie Kongo upės.
Mieste viruso plitimą suvaldyti sunkiau. Nuogąstaujama, kad virusas gali pasiekti Kongo DR sostinę Kinšasą, o iš ten – ir kitas šalis. Tiesa, PSO vis dar teigia, kad rizika virusui išplisti už Kongo DR sienų yra žema. Tarptautinės organizacijos sureagavo greitai, apie Ebolos prevenciją žinoma daugiau, padėti turėtų ir nauja vakcina. Tikimasi, kad praėjusios epidemijos pamokos buvo išmoktos ir šis protrūkis bus suvaldytas nespėjęs tapti epidemija.
Iki šiol Lietuvoje Ebolos viruso atvejų užfiksuota nebuvo, net atvejų, kuomet asmuo būtų įtariamas užsikrėtęs virusu, nebuvo, skirtingai negu kaimyninėje Lenkijoje, kur buvo įtarimų Ebolos virusu, bet jie nepasitvirtino. Teoriškai dabar Lietuvoje virusas paplisti galėtų tik į šalį atvykus Kongo DR užsikrėtusiam žmogui – kitose šalyse dabartinis viruso protrūkis nepasireiškė.
Užsienio reikalų ministerija ragina šalies piliečius nevykti į Kongo DR dėl Ebolos viruso protrūkio.
2014 m. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) patvirtino prireikus esanti pasiruošusi diagnozuoti Ebolos virusą. NVSPL vykdė pratybas viruso identifikavimui ir nukenksminimui.
Taip pat 2014 m. SAM atstovai LRT sakė, kad Lietuvoje yra 165 „boksuotos“ palatos su atskirais įėjimais bei išėjimais, kuriose esant įtarimui būtų galima gydyti Ebola užsikrėtusius asmenis. Devyniose iš šių palatų galima taikyti ir intensyvią terapiją sunkiai sergantiems ligoniams.
Parengta pagal NBC, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei kitų internetinių šaltinių informaciją.
