Julius Pagojus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) sudarius koaliciją, socialdemokratai teisingumo ministro pareigas eiti delegavo buvusį teisingumo viceministrą Julių Pagojų.
Sauliui Skverneliui ši kandidatūra tiko. „Žinau šitą žmogų nuo jo darbo viceministru, man imponuoja, kad tai gerą išsilavinimą turintis, jaunas žmogus, turintis didelę patirtį darbuojantis ir valdžios sektoriuje, ir nevyriausybinių organizacijų srityje, žinantis ir Briuselio koridorius, važinėjęs po tarybas. Jaunas, veržlus ir džiaugiuosi, kad socialdemokratų partija atsinaujina tokiu būdu ir siūlo žmones, kurie turi, manau, pakankamą politinę ateitį“, – taip žurnalistams šią kandidatūrą komentavo S.Skvernelis.
Kandidatūrai po S.Skvernelio teikimo pritarė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau vos J.Pagojų paskyrus ministru ir jam dar nepradėjus eiti pareigų, buvo paviešinta informacija apie tai, kad 2015 m. gegužę, eidamas teisingumo viceministro pareigas, J.Pagojus Neringoje buvo sulaikytas už tai, kad vairavo neblaivus. Jam buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,67 promilės. Už tai J.Pagojui buvo skirta bauda ir metams atimtas vairuotojo pažymėjimas.
S.Skvernelis teigė, kad ši informacija jam žinoma, apie tai jam pasisakė pats J.Pagojus ir jis, skirdamas jį eiti ministro pareigas, tai įvertino.
„Taip, jis pasisakė apie savo klaidą. Aš įvertinau visas aplinkybes: kokiomis aplinkybėmis, koks girtumas buvo. Tai, matyt, tai tik dar kartą patvirtina tą diskusiją, ką aš kažkada sakiau, kad negalima žmonėms leisti patiems vertinti, ar yra leistina norma, ar ne“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Vis dėlto paaiškėjo, kad premjeras žinojo ne viską. Jau kitą dieną buvo paviešinta, kad J.Pagojus nepasisakė policininkams, kuo dirba, todėl šis įvykis nepateko į įvykių suvestines ir visuomenė apie jį sužinojo tik J.Pagojų paskyrus teisingumo ministru.
Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybė, išskyrus tuometinį J.Pagojaus viršininką teisingumo ministrą Juozą Bernatonį, taip pat nieko nežinojo apie šį įvykį. Partijos atstovai teigė, kad žinia būtų galėjusi pakeisti jų sprendimą jį siūlyti į ministro pareigas.
Kritikos J.Pagojus sulaukė ir paaiškėjus, kad jis stengėsi išvengti nuobaudos. Policijai įkliuvęs J.Pagojus su nuobauda nesutiko ir iš Neringos vyko į Kretingą tikrintis kraujo, kur po dvi valandas trukusios kelionės jo tyrimas parodė nulines promiles. Tuo remdamasis politikas ginčijo alkotesterio parodymus teisme, tačiau dviejų instancijų teismai argumentus atmetė nurodydami, kad tyrimas atliktas pažeidžiant procedūras.
Paaiškėjus visoms šioms aplinkybėms, jau kitą dieną S.Skvernelis J.Pagojų įvertino daug griežčiau. S.Skvernelis išsikvietė J.Pagojų, ir šis, anot BNS šaltinių, sulaukė raginimo trauktis. Pats S.Skvernelis po susitikimo tiesiog pareiškė, kad J.Pagojus pradėti darbo negalės.
„Dėl susiklosčiusių aplinkybių ir naujos informacijos, kuri aiškėja, dėl paties fakto ir su juo susijusių aplinkybių mes suprantame, kad tęsti arba netgi pradėti darbo šioje pozicijoje jis negali. Būtų tikrai pakankamai sudėtinga ir laukiame artimiausiu metu jo pranešimo. Aš manau, kad jis bus toks, koks ir turi būti“, – kalbėjo paskirtasis premjeras.
Jis teisinosi, kad dar antradienį pats neturėjo visos informacijos. „Tos informacijos aš neturėjau. Patį faktą irgi pakankamai vėlai sužinojau. (...) Ir dabar tos aplinkybės, kurios netgi teikiamos yra dėl pačio įforminimo ir galbūt dar kitokios prielaidos, kurios dabar matosi dėl bandymo išvengti atsakomybės, suponuoja tikrai... Na, tiesiog būtų, turbūt visi suvokiame, kad neįmanoma pradėti vykdyti funkcijų teisingumo ministro“, – aiškino S.Skvernelis.
J.Pagojus netrukus paskelbė pasitraukiantis iš pareigų. Taip jis baigė savo karjerą dar jos nepradėjęs.
Milda Vainiutė
Tuo S.Skvernelio nesėkmės su teisingumo ministrais nesibaigė. Kita LSDP deleguota kandidatė – MRU profesorė Milda Vainiutė – susilaukė kritikos po to, kai Teisingumo ministerijoje dirbusi Rasa Kazėnienė pareiškė, kad tuometinis teisingumo viceministras Raimondas Bakšys gesina Kalėjimų departamento auditą ir net vienu metu buvo sustabdęs kreipimąsi į prokurorus dėl pažeidimų, nustatytų Pravieniškių pataisos namuose.
M.Vainiutė pareiškė, kad tokie kaltinimai viceministrui jai yra naujiena ir kad jei tai tiesa, tai yra labai blogai. Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė netrukus išsakė nuomonę, kad teisingumo ministrė nesusitvarko su pareigomis.
„Konkretus atvejis Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente parodė, kad vis tik ministrė ne savo vietoje, tikrai nesusitvarko su savo pareigomis ir demonstruoja politinį neįgalumą“, – sakė Prezidentė. Ministrę trauktis iš pareigų paragino ir LSDP.
Bet S.Skvernelis gynė ministrę ir teigė, kad norint suprasti, kaip jai sekasi, reikia žiūrėti visą vaizdą, o ne kažką ištraukti iš konteksto.
„Tai yra įsisenėjusios, ne šios kadencijos, ne šios ministrės problemos, kur klestinti sovietinė kultūra, modifikuota į lietuvišką versiją, toje sistemoje, kur iš esmės realiai galima kelti klausimą, kas įkalinimo įstaigas valdo – administracija ar neformali administracija, ir ar tos problemos buvo sprendžiamos. Ministrė pradėjo spręsti. Galime diskutuoti – sėkmingai, nesėkmingai, bet iki to laiko tai buvo nematoma, ignoruojama ir tiesiog buvo slepiama“, – kalbėjo premjeras.
Vis dėlto kitą dieną paskelbta, kad M.Vainutė apsisprendė trauktis iš pareigų. „Manyčiau, kad reikėtų turbūt gal stipresnio žmogaus, kuris imtųsi drąsiau pokyčių, tiek, kiek aš galėjau, tą dariau“, – sakė M.Vainiutė. Ji vylėsi, kad reformos nesustos ir naujas ministras tuos darbus tęs.
Sprendimą M.Vainiutė teigė priėmusi pati. „Ne, premjeras neužsiminė (kad ji turėtų trauktis – aut.), aš pasakiau, kad šioje situacijoje, kokia ji yra dabar, turbūt geriau pasitraukti“, – teigė M.Vainiutė.
Saulius Skvernelis irgi teigė ministrės trauktis neraginęs. Jis aiškino jos sprendimą suprantantis: esą ji pradėjo gerus darbus, tačiau būtini kur kas spartesni rezultatai ir progresas.
S. Skvernelis teigė negalintis turėti „jokių priekaištų dėl jos sąžiningumo, padorumo, darbštumo“. „Galbūt komunikavimo įgūdžiai buvo kitokie, bet jokių priekaištų nebuvo dėl kokybės teisės aktų. Dėl jos kompetencijos Vyriausybės posėdžių metu nesuabejojau nė karto“, – sakė premjeras.
Aurelijus Veryga
2017 m. pabaigoje daug dėmesio sulaukė gyventojų skundai, kad vaistinėse iš jų pradėta reikalauti receptų už vaistus, kurie anksčiau būdavo parduodami be receptų. Opozicija, teigdama, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesuvaldo situacijos, parengė jam interpeliaciją.
Premjeras ėmėsi ginti A.Verygą. S.Skvernelis pareiškė, kad A.Veryga sulaukė kritikos bangos, nes jo pastangoms mažinti vaistų kainas priešinasi įtakingos interesų grupės. Ministro pirmininko teigimu, slaptus patikrinimus vaistinėse įtvirtinusi valdžia nesitikėjo, kad šią idėją bus bandoma diskredituoti.
Anot S.Skvernelio, „slapti pirkėjai“ buvo numatyti, pirmiausia, norint patikrinti, ar vaistininkai siūlo pigiausius vaistus, o pelnai vaistų sektoriuje yra nepagrįsti.
„Ministras tiesiog neįvertino, kad gali būti pasinaudota arba išnaudota situacijos tų pačių interesų grupių būtent tokiu būdu(...) Sveikatos priežiūros sistemoje bandoma padaryti lūžį tame, kas buvo 27 metus programuojama, toleruojama ir nematoma. Ministras paėmė sritis, kurios buvo neliečiamos, jautrios, natūralu, kad yra reakcija, pasipriešinimas, bandymas išsityčioti, sabotuoti kai kuriuos sprendimus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Interpeliacija A.Verygai nepavyko, ministras liko poste.
