„Kaip bus tuo atveju, jei asmuo yra buvęs Lietuvos pilietis, tačiau pilietybės neteko, įgydamas kitos valstybės pilietybę. Ar jis galės „atstatyti“ / iš naujo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę?“ – kartą pasiteiravo 15min skaitytoja Aurelija.
Šį klausimą uždavus vienai referendumo iniciatorių A.Širinskienei, ji pažymėjo, kad teisės aktai atgaline tvarka negalioja, bet pridūrė, kad tai, jei referendumas įvyks, galės būti sprendžiama konstituciniu įstatymu.
„Įstatymas atgaline tvarka negalioja. [...] Tokių piliečių turime apie 800–900 per metus. Tai bus pakankamai reti atvejai, kuriuos galėtume spręsti konstituciniu įstatymu“, – teigė ji.
Migracijos departamento duomenimis, 2018-aisiais Lietuvos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, neteko 766 asmenys.
Diskusijos metu A.Širinskienei oponavęs A.Ažubalis tikino, kad esminis referendumo kontrargumentas yra dvigubo lojalumo Lietuvai problema.
Kodėl jiems reikia tos pilietybės?
„Man niekas neatsakė į klausimą, kodėl jiems reikia tos pilietybės, nes šiaip jau karjerą gali daryti puikią moksle, kultūroje, sporte neturėdamas kitos valstybės, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, pilietybės.
Išskyrus, jeigu tu nori integruotis į kitos valstybės politinį audinį. Pavyzdžiui, stoti į tarnybą Mi16 – kontržvalgybos organizacija, nori tapti Bendruomenių rūmų nariu, nori tapti CIA, FBI nariu, nori dirbti tose agentūrose. Taip, jeigu nesi pilietis, tu negali. Bet visa kita Vakarų demokratijose tu gali pasiekti ir daryti“, – kalbėjo politikas.
Visą pokalbį stebėkite žemiau:
Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas išplatino viešą kreipimąsi į partiečius, rėmėjus ir rinkėjus, paragino dalyvauti pilietybės referendume ir balsuoti „už“, yra konservatorių, kurie bendrai pozicijai oponuoja. A.Ažubalis vienas jų.
Referendumo oponentų teigimu, piliečiai, po nepriklausomybės atkūrimo priėmę kitos valstybės pilietybę ir pasilikę Lietuvos:
- nebus įpareigoti išlaikyti ryšių su Lietuva;
- turės teisę dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, nors Lietuvoje negyvena;
- karo prievolę galės atlikti ne Lietuvoje;
- nebus suinteresuoti grįžti – pilietybės netekimo sąlygų keitimas skatins emigraciją.
Savo ruožtu referendumo šalininkų tikinimu, galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje:
- leis išsaugoti ryšį su Lietuva;
- emigrantus skatins grįžti;
- sugrįžus, leis jiems lengviau integruotis;
- tokia galimybė padės Lietuvą atstovauti užsienyje.
Išankstinis balsavimas rinkimuose ir referendumuose tęsis pirmadienį–penktadienį. Sekmadienis – oficiali rinkimų diena.
Pilietybės referendumo metu Lietuvos piliečiai galės balsuoti dėl tokio Konstitucijos teksto (siūlomas esminis pokytis išskirtas): „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda.
Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Tai reiškia, kad, pakeitus Konstituciją, Lietuvos piliečiai, iš Lietuvos išvykę po 1990 metų kovo 11 dienos, galės būti kartu ir kai kurių kitų valstybių piliečiais. Tų valstybių, kurios priklauso Europos Sąjungai, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), dalyvauja Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime.
Kad pilietybės referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti ne mažiau nei 1 229 165 rinkėjų iš 2 458 329.
Daugiau informacijos apie referendumą – čia.