A.Gelūnas apie Paryžiaus katedrą: vakarykštė pamoka yra labai rimta

Manoma, kad gaisras katedroje kilo dėl vykusių renovacijos darbų, tačiau tik visiškai užgesinus gaisrą, antradienį, buvo galima imtis išsamesnio tyrimo. Keli filantropai paskelbė aukosiantys šimtus milijonų katedros atstatymui, o pirmadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė skelbsiantis tarptautinį prašymą aukoti ir prisidėti prie Paryžiaus šerdies restauracijos.

Katedra, senesnė už Lietuvą

Ketverius metus Prancūzijos sostinėje praleidęs A.Gelūnas teigė, kad jo santykis su Paryžiumi – gilus ir emocinis, tad Paryžiaus katedrą užgriuvusią tragediją išgyveno itin skaudžiai.

„Įdomu, bet vakar kalbėdamas su kolegomis apie Radvilų rūmų atkūrimą sakiau, kad galėtume ten įkurti požeminę aikštelę taip, kaip prieš Notre Dame Paryžiuje – mes kalbėjome apie tą katedrą, ji – labai ryškus vaizdinys. Vakare pamačiau feisbuke Lino Kojalos post'ą, negalėjau patikėti, tai atrodė kaip fotomontažas, savo sąmonėje neleidi tokios galimybės, kad gali kažkas tokio atsitikti“, – sakė A.Gelūnas.

Pasiteiravus, ar tokio paties masto tragedija, nutikusi kokioje nors kitoje Europai reikšmingoje katedroje, pavyzdžiui Acheno, irgi taip paliestų visuomenę bei išprovokuotų analogišką reakciją, Lietuvos dailės muziejaus direktorius teigė taip nemanantis.

„Tie, kurie yra istoriškai ir kultūriškai jautrūs ir, kaip Kavolis pasakytų, kultivuoti žmonės, tai aišku, jie patirtų ne menkesnį šoką. Acheno katedra yra dar senesnė, byloja apie Karolio Didžiojo laikus, mena visai archajišką sluoksnį. Bet aš galvočiau, kad tokios reakcijos, kaip Notre Dame gaisras, nebūtų. Paprasčiausiai tai yra mažiau žinomas objektas“, – sakė A.Gelūnas.

Anot Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus, Paryžiaus Dievo Motinos katedra ir greta esančios salos yra Prancūzijos kultūros ištakų vieta, su itin turtinga istorija: „Pačios katedros ištakos siekia 1160-uosius metus, sunkiai protu suvokiamą laiką. Lietuva dar buvo gentinė, tokia mažų kunigaikštukų, nebuvo vieningos valstybės. Kai tokia žila senovė paliečia, tai sukrečia“.

Katedros gaisras – skaudi paveldosaugos pamoka

A.Gelūnas teigė, kad Paryžiaus katedros atvejis jam priminė tai, ką patyrė po 2012 metais Tytuvėnų vienuolyne kilusio gaisro.

„Iš karto po renovacijos kilo gaisras puikiai renovuotame Tytuvėnų vienuolyne – sudegė labai nemaža dalis relikvijų, išsilydė auksiniai indai. Man teko ten nuvykti iš karto po gaisro ir vidinis pojūtis, skausmas, šokas po praradimo buvo labai panašus kaip dabar, stebint šitą tragediją Notre Dame“, – išgyvenimais dalinosi buvęs kultūros ministras.

A.Gelūnas teigė po Tytuvėnų vienuolyno gaisro nebegalintis juokauti apie priešgaisrinę saugą ir vylėsi, kad Paryžiaus katedros tragedija paskatins galvoti apie reglamentus ne tik popieriuje, bet ir praktikoje.

„Popieriuje priešgaisriniai reikalavimai yra nepriekaištingi, ar visur įranga yra tinkama – teko girdėti, kad daugelyje muziejų dar tikrai yra ką nuveikti. Manau, kad tokie tragiški pasaulinio masto įvykiai paskatins dar labiau susimąstyti“, – sakė A.Gelūnas.

Visas naujienas apie Paryžiaus Dievo Motinos katedros tragediją portale 15min galite rasti čia.

VIDEO: 15min studijoje – Arūnas Gelūnas apie gaisro nuniokotą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą

15min studijoje – Arūnas Gelūnas apie gaisro nuniokotą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą