„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 03 05 /14:23

G.Paluckas: galbūt pasirinkimas siekti Vilniaus mero posto buvo neteisingas

Sostinės mero rinkimuose tarp pretendentų likęs devintas Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas abejoja, ar jam vertėjo dalyvauti mero rinkimuose. Politikas liko be politinio posto, o socialdemokratai – be frakcijos Vilniaus savivaldybėje. G.Paluckas pripažįsta, kad jo vaidmuo rinkimuose nepasiteisino.
Gintautas Paluckas
15min studijoje Gabrielius Landsbergis, Indrė Jurčenkaitė ir Gintautas Paluckas / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

„Aš rinkimuose dalyvavau sąmoningai, prisiimdamas riziką, jog greičiausiai teks patirti asmeninį pralaimėjimą. Bet mano tikslas buvo padėti mūsų komandai, mūsų skyriui ir peržengti tokioj konkurencinėj aplinkoj keturis procentus ir turėti frakciją. Šito man nepavyko padaryti. Mano vaidmuo šiuose savivaldos rinkimuose nepasiteisino, bet sau taikau lygiai tokią pačią atsakomybę ir lygiai tokias pačias taisykles, kurias siūlau ir visiems kitiems didiesiems skyriams“, – 15min studijoje antradienį dėstė socialdemokratų vedlys.

Atsižvelgdamas į partijai nesėkmingus savivaldos rinkimų rezultatus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, G.Paluckas teigė siūlysiantis naują tvarką – didžiuosiuose miestuose gyventojai galės kelti socialdemokratų kandidatus Seimo ir savivaldos rinkimuose.

Diskusija 15min studijoje:

VIDEO: G.Paluckas: galbūt pasirinkimas siekti Vilniaus mero posto buvo neteisingas

„Galbūt mano pasirinkimas kandidatuoti į merus buvo neteisingas, todėl mes turėtumėm formuoti sąrašus ir [kandidatus] rinkti atvirai visoj visuomenėj iš karto pasverdami ir pažiūrėdami per tuos preliminarius pirminių rinkimų įvertinimus [...]“, – kalbėjo politikas.

„Mėginau prisiminti, kuris socialdemokratų lyderis yra dalyvavęs Vilniaus miesto rinkimuose sėkmingai. Tai, tiesą sakant, tokio nėra nė vieno. Kai kurie lyderiai vengia sostinės, kaip velnias kryžiaus, žino situaciją čia, žino konkurenciją, kaip išsivaikšto išsiskirsto balsai, kokia yra rizika.

Kai kurie lyderiai mėgino ne po kartą vienmandatėse Seime ir likdavo šešti–septinti labai sėkmingai. Taip kad, matyt, vis tik tai susiję su bendru socdemų įvaizdžiu. Aš, be abejo, nesikratau jokios atsakomybės“, – teigė G.Paluckas, pridūręs, kad miesto vadovą besirenkantys vilniečiai turėjo didelį pasirinkimą.

„Galbūt kiti buvo priimtinesni tam vaidmeniui“, – apie rezultatus sostinėje ir visuomenės sprendimą kalbėjo politikas.

Be vicemero kėdės likęs G.Paluckas tikino ir toliau vadovausiantis partijai, ruošis rinkimams.

„Tam tikra prasme esu rinkėjų „išlaisvintas“ nuo vicemero pareigų, tikrai nuoširdžiai tikiuosi, jog kažkas pratęs tuos pradėtus darbus [...]“, – sakė jis.

Kartu su G.Palucku diskutavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad jo pralaimėjimo sureikšminti nereikėtų.

„Yra kaip yra, čia politinis sprendimas buvo. Galbūt aš nebūčiau taip daręs, bet čia tebūnie mano nuomonė“, – apie tai, kad merų rinkimuose nebūtų dalyvavęs, kalbėjo jis.

Po kovo 3 dieną vykusių savivaldos rinkimų, konservatoriaus matymu, visi pasidarė savo išvadų – TS-LKD, anot jo, dėl didžiųjų miestų.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Konservatoriai savo mandatų kraitelį susimažino Kaune – iš 13 į 8. Kituose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje – skirtumai ne tokie dideli. Mandatai atitinkamai kito: iš 8 į 9, iš 4 į 6, iš 6 į 5. Šiauliuose skaičius liko tas pats – 3 vietos savivaldybės taryboje.

„Mūsų rezultatas nėra dramatiškas, mes pagerinom savo rezultatus Vilniuje ir Klaipėdoje. Kauno pavyzdys yra ryškiausias, ir daug klausimų keliantis mūsų atveju.

Kaune, esu sakęs, man atrodo, buvo praleista proga atsinaujinti, ir mes neieškojom naujų veidų, naujų lyderių. Kažkaip buvo manyta ankstesnės partijos vadovybės, kad Kauno klausimas savaime išsispręs. Praktiškai jie buvo teisūs – tas klausimas išsisprendė, tik ne tokių lūkesčių visi turėjo“, – su šypsena dėstė G.Landsbergis.

„Dabar mes atnaujinom Kauną, mūsų bendruomenę [...]. Yra ir daug naujų, jaunų žmonių, kurie jaučia, kad gali daryti pokytį bendruomenėje ir pristatyti savo naujas idėjas. Aš manau, tai labai svarbu“, – pridūrė jis.

Politikas išreiškė džiugesį dėl konservatorių pretendentės į merus Kaune Jurgitos Šiugždinienės lyderystės, teigė, kad konservatoriai Kaune atsinaujins, bet tam esą reikia laiko.

Mūsų didžiosios pergalės dar ateity.

„Mūsų didžiosios pergalės dar ateity, tiesiog reikia turėti šiek tiek kantrybės“, – sakė jis.

Po savivaldos rinkimų TS-LKD visoje Lietuvoje susirinko 267 mandatus, socialdemokratai – 264. Antrajame rinkimų ture dėl mero posto varžysis 17 LSDP atstovų ir 15 konservatorių.

Antrasis savivaldos rinkimų turas vyks kovo 17 dieną.

Kokios nuotaikos konservatorių ir socialdemokratų štabuose virė pirmojo rinkimų turo naktį?

Daugiau skaitykite čia ir čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs