Kalba paremta jausmais
Viešojo kalbėjimo ekspertas Igoris Vasiliauskas apžvelgė ir įvertino prezidentinę G.Nausėdos kalbą bei palygino ją su D.Grybauskaitės retorika. Pasak eksperto, buvusi šalies vadovė yra sukūrusi griežtą, tvirtą ir formalią komunikaciją viešojoje erdvėje, o G.Nausėda yra jausmų žmogus.
„Prezidento kalba yra neorientuota į loginius ryšius, svarbiausia yra emocija. Bet kai yra daug būdvardžių ir jausmo, tu turi tą jausmą ir išgyventi“, – sako I.Vasiliauskas.
Jis pabrėžia, kad naujojo prezidento kalba yra paremta prisiminimais bei pavojų akcentavimu.
„Mūsų visuomenė yra senstanti, ir iš dalies jis kreipiasi į žmones, kurie mena senus laikus. Visose jo kalbose daugiausiai kalbama apie pavojus, bet tai yra teisingas žingsnis. Tam, kad suvienytum, reikia rasti bendrą priešą. Tuomet atsiranda mesijas, kuris sako „aš vesiu“, – kalba I.Vasiliauskas.
Ekspertas pastebi, kad prezidentinės kalbos metu buvo akivaizdu, kad G.Nausėda stipriai jaudinasi. Tą išdavė drebanti ranka ir atsidusimas. Tačiau I.Vasiliauskas aiškina, kad lyderis savo jaudulį valdyti turi gebėti.
„Jis turi išmokti greitai, aiškiai ir racionaliai kalbėti. Prezidentas yra lyderis, o jam reikalinga sekėjų grupė. Jis neturėtų dūsauti”, – pastebi I.Vasiliauskas.
Viešojo kalbėjimo ekspertas pagyrė pirmąją šalies ponią D.Nausėdienę. Pasak jo, šiandien ji laikėsi kur kas tvirčiau nei rinkimų naktį.
Išskiria komandos svarbą
Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, buvusi D.Grybauskaitės patarėja Virginija Būdienė kalbėjo, kad prasideda naujų lūkesčių pilnas laikotarpis, bet reikia suprasti, kad prezidentas nėra stebukladarys.
„Prezidento rinkiminė kampanija buvo gana abstrakti, elektoratas buvo platus, tas lėmė jo pergalę. Iš vienos pusės jis yra visų prezidentas, bet pagrindinė problema bus turėti atsparų kituose valdžios sluoksniuose. Neturint politinės patirties bus nelengva susiderinti su kitomis institucijomis“, – sako V.Būdienė.
Paklausta, kaip vertina prezidentinį gerovės valstybės šūkį, V.Būdienė sako, kad klaidinga matyti prezidentą tik iš užsienio politikos prizmės. Pasak jos, šūkis tinkamas, nes prezidentas pagal Konstituciją atlieka net 24 funkcijas ir galių turi daug.
V.Būdienė svarsto, kad naujajam prezidentui jau netrukus turėtų kilti iššūkių randant bendrą kalbą su valdančiaisiais.
„Jau pirmadienį laukia naujas išbandymas, nes naujoji koalicija yra gana marga, todėl nebus taip paprasta, kaip įsivaizduoja dabartinis premjeras. Dėl krašto apsaugos ministro buvo visokių kalbų ir spėlionių, ir matome, kad prezidentas neturi pretenzijų dabartiniam ministrui. Prezidentui reikės tvirto stuburo Vyriausybei, kuri dirbs kartu su juo“, – kalba V.Būdienė.
Buvusi D.Grybauskaitės patarėja pabrėžia naujojo prezidento patarėjų komandos svarbą.
„Tai, ką prezidentas iki šiol pristatė, yra tik ledkalnio viršūnė. Prezidentas turi pasirašyti nutarimus, kuriuos teikia Seimas, tai reiškia, kad reikia patarėjų, kurie tikrai gerai pažins skirtingas sritis. Pats prezidentas pagal Konstituciją turi įstatymų inicijavimo funkciją, o tie įstatymai neateina iš gatvės, juos reikia suformuluoti, žinoti kitų šalių praktikas ir pažinti tas sritis“, – dėsto V.Būdienė.
Sunkumų iškils
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, buvęs Valdo Adamkaus patarėjas Ramūnas Vilpišauskas kalba, jog dabar Gitano Nausėdos laukia šioks toks nuolaidumo laikotarpis, tačiau vėliau su valdančiaisiais gali kilti daug nesusikalbėjimų.
„Valdantieji suteiks jam laiko, bus linkę labiau atsižvelgti į jo nuomonę, nes visos šitos euforijos fone jo populiarumas dar labiau išaugęs. Kol kas bus nuolaidumo laikotarpis, tačiau kada bus prieita prie klausimų, kurie Seimo valdančiųjų požiūriu bus labai svarbūs, gali kilti rimtų konfliktų“, – aiškina R.Vilpišauskas.
Politologas palankiai vertina prezidento patarėjų komandą, tačiau kaip silpnesnę grandį išskiria patarėją vidaus politikai.
„Bus didelis iššūkis, nes daugelis prezidento akcentuotų dalykų susiję būtent su vidaus politika“, – pastebi R.Vilpišauskas.
Kalbėdamas apie pirmąjį G.Nausėdos vizitą į Lenkiją, R.Vilpišauskas sako, kad pagrindinis dėmesys čia bus skiriamas susipažinimui su kaimyninės valstybės svarbiausiais asmenimis, tačiau konkrečios ir gilios darbotvarkės neįžvelgia.
Puotos sureikšminti nereikėtų
Etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka pastebi, kad G.Nausėda po priesaikos pademonstravo išskirtinį atvirumą ir nuoširdumą.
„Net tokią svarbią dieną, po priesaikos, jis gali atsakyti į porą klausimų žurnalistams. Tai yra drąsus žingsnis ir pagirtinas jo noras bendrauti su visais visuomenės atstovais“, – sako A.Lydeka.
A.Lydeka akcentuoja, kad naujojo prezidento kalba yra turininga ir gera, tačiau kiek per ilga.
„Kalboje yra svarbių analitinių, net programinių nuostatų. Džiugu, kad tos nuostatos nepakito, todėl ir šią dieną jis kartoja, kas jam yra svarbu ir aktualu“, – kalba A.Lydeka.
Dėmesio skirta ir daug kalbų sulaukusiai vakarinei inauguracijos daliai. A.Lydeka kalba, kad daugelis tų, kurie atvyko į Seimą, nebuvo pakviesti į vakarinę inauguracijos dalį, tačiau etiketo ir protokolo žinovas pastebi, kad inauguracijos puota yra kiek sureikšmintas dalykas.
„Inauguracijos diena yra visa diena, tai galima teigti, kad visi Lietuvos piliečiai buvo pakviesti į inauguracijos dienos renginį, o pobūvis neturėtų būti sureikšmintas. Mes, lietuviai, esame įpratę, kad ir kokia būtų šventė, visada susirinkti prie vaišių stalo. Ir tos vaišės tampa lyg svarbiausiu elementu, nors tai yra menkas ritualas“, – sako A.Lydeka.
Valdo Adamkaus inauguraciją organizavęs A.Pemkus prisimena, kad prieš 20 metų į neoficialią inauguracijos dalį buvo išsiųsti 5000 kvietimų. Juos gavo tiek aukščiausio lygio politikai, tiek savanoriai.
Galima teigti, kad visi Lietuvos piliečiai buvo pakviesti į inauguracijos dienos renginį, o pobūvis neturėtų būti sureikšmintas.
„Mes neviešinome svečių sąrašo, nes kiekvieno asmeninis reikalas, kas nori dalyvauti ceremonijoje, o kas ne“, – kalba A.Pemkus.
G.Nausėdos inauguracija prasidėjo šįryt, kai jis su žmona aplankė ir pagerbė nepriklausomybės akto signatarą Joną Basanavičių. Valdo Adamkaus inauguraciją 1998 metais organizavęs „Integrity PR“ valdybos pirmininkas Arūnas Pemkus svarsto, kad Gitanas Nausėda prie Jono Basanavičiaus paminklo sustoti nusprendė neatsitiktinai. Pasak jo, naujojo prezidento inauguracijos pradžia simboliškai vyksta ten, kur 1918 metais buvo paskelbta nepriklausoma Lietuva.
„Fiziškai žmonės susirinko būtent ten, Signatarų namuose. Toje vietoje simboliškai prasideda nepriklausoma Lietuva, o Basanavičius traktuojamas kaip Lietuvos patriarchas. Kiekvienas prezidentas bando palaikyti kažkokį istorinį tęsinį“, – kalbėjo A.Pemkus.
Pasak A.Pemkaus, reikšmingas yra ir religinis elementas – savo kelią link J.Basanavičiaus paminklo G.Nausėda su žmona pradėjo nuo Aušros vartų.
Kiekvienas prezidentas bando palaikyti kažkokį istorinį tęsinį, – kalbėjo A.Pemkus.
A.Pemkus palankiai vertina tai, kad Seime buvo išgirstos ne tik prezidento, bet ir Seimo pirmininko, Ministro Pirmininko kalbos, tačiau Seimo pirmininkui jis pažėrė kritikos.
„Prieš 20 metų nebuvo jokių kalbų, tik trumpa naujojo ir išeinančio prezidentų kalbos. Atsisveikinti su senąja prezidente – labai gerai, tačiau Seimas bando per inauguracijos priesaiką pasiimti kažkiek prezidentinių galių ir priminti prezidentui, kad jis yra atsakingas ir Seimui. Pagal Konstituciją nėra visiškai taip. Kai mes organizavome inauguraciją, bandėme tą takoskyrą aiškiai atskirti“, – kalba A.Pemkus.
