Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 09 26 /16:23

Dainius Kreivys: Vilniui reikia tramvajaus, tik tai išgelbės nuo spūsčių

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paskelbė, kad jų kandidatu į Vilniaus merus tapo Seimo narys Dainius Kreivys. Apie tai, kodėl vienmadatėje Verkių apygardoje išrinktas parlamentaras nusprendė iškeisti Seimą į savivaldybę, kokią sostinę jis mato ir ar yra pasiruošęs atsakyti už visas miesto problemas, su D.Kreiviu kalbėjomės 15min studijoje.
Dainius Kreivys
Dainius Kreivys / Luko Balandžio / 15min nuotr.
VIDEO: Dainius Kreivys: Vilnius niekada neturėjo vieningos strategijos

Likus penkiems mėnesiams iki Savivaldos rinkimų pradeda aiškėti kandidatai į Vilniaus merus. Iki šiol tik vienintelis Remigijus Šimašius buvo aiškiai pasakęs, kad ketina siekti antrosios kadencijos šiame poste, taip pat partija „Tvarka ir teisingumas“ iškėlė savo kandidatą – mažai kam žinomą Ramojų Girinską.

Vis dėlto atrodo, kad tarp pretendentų matysime ir Artūrą Zuoką, ir Antaną Guogą. TS-LKD pasirinko ne kurį nors iš aktyviai Vilniaus savivaldoje veikiančių politikų, o Seimo narį, kuris apie Vilnių nei viešai, nei socialiniuose tinkluose beveik nieko nekalba.

Tad kokį Vilnių mato D.Kreivys? Kokias blogybes išskirtų dabartiniame miesto valdyme ir ką yra pasiryžęs keisti, jeigu bus išrinktas meru?

Problemas žino

Paklaustas, kodėl vienmandatėje Verkių rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys nusprendė iškeisti parlamentaro kėdę į Vilniaus mero pareigas, D.Kreivys sako esąs vilnietis, keletą kadencijų iš eilės čia rinktas, todėl gerai žinantis miesto problemas: „Esu susidūręs ir su pažadais, kuriuos esu davęs rinkėjams, kitą kartą tuos pažadus pakankamai sunku įgyvendinti, nes esu numynęs ir dabartinės administracijos pareigūnų slenksčius bandydamas kažką pagerinti ir savo apygardos gyventojams. Manau, Vilniui reikia daugiau dinamikos, energijos ir kitą kartą – aiškios strategijos, krypties, kur mes einam.“

Visą laiką būna gerų ir blogų darbų. Bet kaip ir sakiau prisistatyme, Vilnius gali geriau.

Tai, kad į didžiųjų miestų merus TS-LKD siunčia Seimo narius, esą parodo ne stiprių kandidatų, asmenybių stoką skyriuose, regionuose, o tai, kad partijai labai svarbūs didieji miestai, kad juose yra ką nuveikti. Todėl ir atiduodami geriausi žmonės, kad jie būtų arčiau žmonių.

„Kaip vilnietis aš seku darbus, – į klausimą, ar stebi ir kaip vertina dabartinių sostinės vadovų darbą, sakė D.Kreivys. – Bet dabar mes kaip ir esame konkurencinėje kovoje, todėl blogai kalbėti apie špilkuoti nenorėčiau. Be abejo, bus debatai, visus skirtumus išsiryškinsime. Visą laiką būna gerų ir blogų darbų. Bet kaip ir sakiau prisistatyme, Vilnius gali geriau. Todėl ir einu į merus.“

Dėmesys rajonams

Kokios tos sritys, kur Vilnius gali geriau? Anot D.Kreivio, pirmiausia tai spūstys mieste, kadangi Vilnius yra labai išsibarstęs miestas, užimantis didžiulę teritoriją, o dėl to daug žmonių gyvena miesto pakraščiuose, užmiestyje, tad didžiuliai srautai keliauja į miesto centrą rytais ir iš jo vakarais. Juk čia visos įstaigos, didieji paslaugų ir prekybos centrai. Be to, dar jis įvardijo ir tarpinius srautus, kai važiuojama iš vieno rajono į kitą, tarkim, iš kitų rajonų į Žirmūnus, kur yra gera gimnazija.

„Neteisinga miesto plėtra, kai tvarkomas miesto centras, o aplink jį formuojamas vadinamasis mirties žiedas, taip pavadinčiau, iš senų sovietinių rajonų, kurie apleidžiami, jiems skiriama mažai dėmesio, žmonės iš ten stengiasi kraustytis, lieka tik pagyvenę. O kitas žiedas aplink Vilnių formuojasi, kur nekontroliuojamai statomi nuosavi namų kvartalai. Pagal mūsų strategiją turime skirti dėmesio Vilniaus centrui ir rajonams aplinkui, kad ten būtų geros darbo vietos, geros mokyklos, darželiai, kad žmonėms nereikėtų judėti. Kad per 10-15 min. kiekvienas žmogus rastų parkelį“, – savo viziją dėstė Seimo narys.

Vilnius irgi turėjo tramvajų iki 1940 m., sovietai jį išardė ir paskui paleido troleibusus. Manau, kad Vilnius taip pat turi turėti tramvajų“, – sakė D.Kreivys.

D.Kreivys įsitikinęs, kad aplink aplinkkelį galėtų kurtis gamyklos, biurai ir t.t., taip esą yra kituose Europos šalyse. Taip darbo vietos atsirastų šalia Karoliniškių, Justiniškių, Pašilaičių.

Svajoja apie tramvajų

„Be to, jeigu pažiūrėsime į modernius Europos miestas, tai pamatysime, kad kiekvienas miestas bent su 0,5 mln. gyventojų turi tramvajų. Vilnius irgi turėjo tramvajų iki 1940 m., sovietai jį išardė ir paskui paleido troleibusus, kurie važiuoja su visu srautu. Manau, kad Vilnius taip pat turi turėti tokį tramvajų“, – Artūro Zuoko ne vienerius metus kartotą mintį prisiminė D.Kreivys.

Ir, atrodo, tai taps vienu iš jo rinkiminės agitacijos leitmotyvu – metro Vilniui, anot D.Kreivio, netinka, nes tiesiog miestas tam per mažas. Tačiau tramvajui net ir infrastruktūrą esą yra kur įrengti, tarkim, Pilaitės prospekte palikta plati skiriamoji juosta. Paklaustas, ar jo neįtikina mokslininkų parengta studija, kurioje teigiama, kad sostinei tinkamesnė greitųjų ir paprastųjų autobusų bei troleibusų sistema, D.Kreivys teigė, jog studiją reikėtų perdaryti iš naujo.

Vilniaus gyventojo kortelė

Dar viena D.Kreivio mintis – vilniečio ID kortelė. Tokia, kuri leistų ir už butą susimokėti, ir nuolaidą muziejuje ar džiazo festivalyje gauti, ir dalyvauti miestui įgyvendinant tam tikrus projektus, balsuoti už tuos pokyčius.

Jis pritaria, kad gal tai galėtų būti ir modifikuota dabartinė Vilniečio kortelė, tik esą dabar joje funkcijų per mažai, nors ji jau leidžia ne tik bilietus viešajame transporte įsigyti, bet ir nuolaidas viename iš teatrų, išsinuomoti dviratį. Be to, ji turėtų būti labai aiškiai priskirta konkrečiam gyventojui.

Aš 25 metus gyvenau Jeruzalėje, šiuo metu gyvenu Žvėryne, vaikštau po miestą pėsčiomis.

O pats D.Kreivys atskleidė po Vilnių daugiausia vaikštantis pėsčiomis: „Aš 25 metus gyvenau Jeruzalėje, šiuo metu gyvenu Žvėryne, vaikštau po miestą pėsčiomis. Net ir gyvendamas Jeruzalėje tik atvažiuodamas iki centro, tada eidavau pėstute. Šaligatviai miesto centre yra neblogi, aš jais džiaugiuosi, bet tai yra higiena – kaip išsivalyti ryte dantis, kad miestas turėtų tvarkingus šaligatvius arba kelių duobėse nesodintume gėlių.“

Paklaustas, ar merui svarbiau būtent tokia jo minima higiena, ar vis dėlto didesnės idėjos, D.Kreivys sakė, kad miesto meras privalo turėti miesto viziją ir strategijas, kaip tas vizijas paversti darbais. „Vilnius 25 metus po Nepriklausomybės buvo vystomas be jokio aiškaus strateginio plano. Mes turėjome bendruosius planus ir pan., bet aiškios strategijos neturėjome, dėl to ir atsirado prekybos centrai miesto centre, parkai tvarkomi tik miesto centre“, – kalbėjo kandidatas į Vilniaus merus.

„Vilnius vertas daugiau“

Į visus klausimų „Facebook“ atsakinėti, kaip mėgsta R.Šimašius, D.Kreivys neketina. Esą tam turi būti miesto struktūros, atsakingos už švarą, tvarką ir pan., jas prižiūrinčios inspekcijos. „Tikrai sukursim mechanizmą, kad visi skundai bus tikrai fiksuojami, sudedamos datos ir prakontroliuota, ar tas buvo padaryta“, – pažadėjo jis, matyt, pamiršęs arba nepastebėjęs, kad tokią sistemą Vilniaus savivaldybė jau turi ir ši programėlė vadinasi „Tvarkau miestą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Reklama „Vilnius – The G-spot of Europe“ Londone
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Reklama „Vilnius – The G-spot of Europe“ Londone

D.Kreivys buvo vienas iš tų Seimo narių, kurie pasirašė po įstatymo projektu, kad Lukiškių aikštėje turi atsirasti Vytis. Dabar jis jau nėra visiškai tikras dėl Vyčio paminklo, esą ir vėliava atrodo labai gerai. O kadangi kilo tiek diskusijų, tai esą reikėtų visiems nurimti ir kol kas nesiimti nieko. Taip pat – ir konkursą laimėjusio Andriaus Labašausko projekto įgyvendinimo.

Vilniaus kaip Europos G taško reklama D.Kreivio teigiamo įspūdžio, greičiausia, nepadarė, paprašytas išsakyti savo nuomonę, jis tepasakė „Vilnius vertas daugiau“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?